Johanesas Kepleris
Johannesas Kepleris (1571 m. gruodžio 27 d. - 1630 m. lapkričio 15 d.) - vokiečių matematikos mokytojas, astronomas, optikas, gamtos filosofas, astrologas ir liuteronų teologas.
Jis buvo Tycho Brahės mokinys. Tycho Brahe stebėjo, kaip planetos juda danguje. Johannesas Kepleris rado paprastą būdą, kaip pasakyti, kaip juda planetos. Kepleris taip pat tyrinėjo kitus dalykus, pavyzdžiui, Keplerio supernovą.
Tycho Brahe ir Johanneso Keplerio paminklas Prahoje
Kaip juda planetos
Planeta juda keliu, vadinamu orbita. Kepleris naudojo tris dėsnius, kad pasakytų, kokios formos yra kelias ir kaip greitai juda planeta
- Pirmasis Keplerio dėsnis teigia, kad kelio forma yra elipsė - ovalus arba suplotas apskritimas, turintis du centrus. Saulė yra viename iš elipsės centrų. Iki Keplerio astronomai manė, kad planetos juda apskritimais apskritimuose (epiciklais) pagal Klaudijaus Ptolemėjo sistemą, o Žemė yra didžiausio apskritimo viduryje.
- Antrasis Keplerio dėsnis nurodo, kaip greitai planeta juda aplink elipsę. Kai planeta yra arčiau Saulės, ji juda greičiau. Kai ji yra toliau nuo Saulės, ji juda lėčiau. Jei tarp planetos ir Saulės yra linija, tai, sekdama paskui planetą, ši linija nubrėžia tam tikrą plotą. Plotas, kurį ji nubrėžia per vieną dieną, visada yra toks pat. Iki Keplerio astronomai manė, kad planetos visada juda tuo pačiu greičiu išilgai apskritimų.
- Trečiasis Keplerio dėsnis nurodo, kaip greitai juda skirtingos planetos. Planetos, esančios toliau nuo Saulės, juda lėčiau nei planetos, esančios arčiau Saulės. Jei žmogus laiką (T), per kurį planeta apskrieja aplink Saulę, padaugins iš savęs (T2 ), šis skaičius bus proporcingas planetos atstumui (d) iki Saulės, padaugintam iš savęs du kartus (d3 ).
Pirmuosius du dėsnius Kepleris paskelbė 1609 m., o trečiąjį - 1619 m.
Keplerio raštai
- Mysterium cosmographicum (Šventoji kosmoso paslaptis) (1596)
- Astronomia nova (1609)
- Epitome astronomiae Copernicanae (Koperniko astronomijos epitetas) (išleistas trimis dalimis 1618-1621 m.)
- Harmonice Mundi (Pasaulių harmonija) (1619)
- Mysterium cosmographicum (Šventoji kosmoso paslaptis) 2-asis leidimas (1621)
- Tabulae Rudolphinae (1627)
- Somnium (Sapnas) (1634)
Astronomiae pars optica
