Klaudijus Ptolemėjas — Aleksandrijos astronomas, geografas ir matematikas
Klaudijus Ptolemėjas — Aleksandrijos astronomas, geografas ir matematikas; „Almagesto“ autorius, geocentrinės sistemos kūrėjas, įtakojęs mokslo raidą iki Koperniko.
Klaudijus Ptolemėjas (graikiškai Koinē: Κλαύδιος Πτολεμαῖος, romanizuotas: Klaudijus Ptolemėjas [kláwdios ptolɛmɛ́os]; lotyniškai: Claudius Ptolemaeus; apie 100 m. po Kr. – apie 170 m. po Kr.) buvo graikas, tikriausiai gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje, Egipte. Jis išgarsėjo savo darbais astronomijos, geografijos ir matematikos srityse. Apie jo asmeninį gyvenimą išliko labai nedaug tiesioginių istorinių duomenų, tačiau jo darbai turėjo ilgalaikę ir didelę įtaką tiek Viduramžių islamo mokslui, tiek vėlesnei Europos tradicijai.
Svarbiausi darbai
Ptolemėjaus žinomiausias veikalas yra graikiškai vadinama "Mathematikē Syntaxis", lotyniškai dažnai žinoma kaip "Almagest". Tai trylikos knygų traktatas apie matematinę astronomiją, kuriame pateikiami modeliai, geometrinės konstrukcijos ir stebėjimų duomenys, leidžiantys apskaičiuoti Saulės, Mėnulio ir planetų padėtis, taip pat užtemimus ir mėnesių ilgį. Almageste taip pat yra žvaigždžių katalogas – apie 1022 žvaigždės, suskirstytos į 48 žvaigždynus, daugumos pavadinimai vartojami iki šiol.
Kitas svarbus Ptolemėjaus veikalas yra "Geographia" – darbų rinkinys apie pasaulio žemėlapius ir vietovių koordinates. Jame pateikti vietovių platumų ir ilgumų sąrašai, nurodomi žemėlapių brėžimo metodai ir aprašytos projekcijos, kaip sferinę Žemę nusakyti plokštumoje. Geographia buvo pagrindine kartografijos išminties knyga iki Naujojo amžiaus pradžios ir turėjo didelę įtaką keliautojams bei kartografams, įskaitant Kristupą Kolumbą.
Be to, Ptolemėjus parašė astrologinį traktatą, žinomą kaip Tetrabiblos (kartais vadinamas Apotelesmatika), kuriame jis sistemino astrologinius principus ir taikė astronominius skaičiavimus horoskopams sudaryti. Taip pat jis parengė trigonometrinę "strygų" (chordų) lentelę, kuri buvo svarbi vėlesnei trigonometrinei praktikai.
Astronominės idėjos ir metodai
Ptolemėjas išplėtojo ir formalizavo anksčiau Hiparcho pradėtus principus. Jo pagrindinis kosmologinis modelis buvo geocentrinis — Žemė kaip visatos centras. Kad paaiškintų stebimus planetų judesius (įskaitant atrodantį judėjimo atgal – retrogradaciją), jis taikė kombinaciją ekscentrinių apskritimų, epiciklų ir specialios taško konstrukcijos, vadinamos equant, kuri leido modeliuoti nelyginius planetų greičius. Tokia mechanika leido gerai prognozuoti planetų padėtis tuo metu ir buvo pakankamai tikslus įrankis plika akimi atliekamiems stebėjimams.
Ptolemėjaus sistema apėmė dešimtis epiciklų (Almageste minimai apie 80) ir numatė planetų, Saulės ir Mėnulio judėjimus. Jis tvarkė planetų eilę pagal tuo metu priimtą kosminį išdėstymą: Merkurijus, Venera, Saulė, Marsas, Jupiteris, Saturnas. Nors vėliau heliocentrinis modelis pasirodė teisingesnis, Ptolemėjaus teorijos ilgą laiką buvo laikomos patikimiausiu astronominiu modeliu praktiniams skaičiavimams.
Geografija ir kartografija
Ptolemėjaus Geographia pateikė didelį kiekį vietovių koordinačių (platumos ir ilgumos) bei nurodymus, kaip naudoti šiuos duomenis žemėlapiams braižyti. Jis naudojo tam tikrą nulinį meridianą (historiniai leidiniai nurodo įvairias vietas, pvz., Fortunate salomis / Kanarų salomis) ir pasiūlė metodus sferos pavertimui plokštuma, t. y. žemėlapių projekcijas. Dėl nevisiškai tikslių pradinių duomenų ir klaidų matavimuose, Ptolemėjaus pasaulio žemėlapiai turėjo iškraipymų (pvz., Azijos išsiplėtimas į rytus), kas turėjo realių pasekmių vėlesniems keliautojams ir geografams.
Įtaka, vertimai ir paveldas
Ptolemėjaus darbai buvo plačiai skaitomi ir versti: Almagest buvo išversta į arabų kalbą bei tapo pagrindiniu astronomijos tekstu islamiškojo pasaulio mokslininkams (pvz., Al-Battaniui ir kitiems), o vėliau per arabinius šaltinius atkeliavo į Europą viduramžių pabaigoje ir Renesanso metu (lotyniški vertimai, pvz., Gerard'o iš Kremonos). Jo žvaigždžių katalogas ir trigonometrinės lentelės sudarė pagrindą vėlesniems stebėjimams ir skaičiavimams.
Ptolemėjaus geocentrinė sistema dominavo iki XVI a., kol Mikalojus Kopernikas pasiūlė heliocentrinį modelį. Tačiau net ir po Koperniko modelio pasirodymo astronominiai skaičiavimai buvo tobulinami tik tada, kai Keplerio dėsniai ir nauji observaciniai duomenys leido gerokai pagerinti planetų trajektorijų numatymą. Vis dėlto Ptolemėjaus metodai buvo naudojami kaip praktiniai skaičiavimo įrankiai šimtmečius.
Kritiški aspektai ir diskusijos
Ptolemėjaus modelis buvo matematiškai elegantiškas ir praktiškas, tačiau vėlesni mokslininkai kritikavo tam tikrus jo elementus, ypač equant taikymą, kuris kitų laikų filosofams atrodė nenatūralus ir sudėtingas. Taip pat Ptolemėjaus geografiniuose duomenyse ir žemėlapiuose pasitaikė klaidų bei spekuliacijų (pvz., Azijos mastelio ir išsidėstymo pervertinimas). Kai kurie tyrėjai mano, kad Ptolemėjus galėjo savo sistemą suvokti labiau kaip skaičiavimo instrumentą, o ne tikslų fizinį pasaulio modelį, tačiau dėl menko biografinių duomenų apie jo požiūrį tai lieka diskusijų objektu.
Santrauka
- Ptolemėjus buvo vienas svarbiausių senovės mokslininkų: astronomas, matematikas ir geografas.
- Jo Almagest ir Geographia formavo astronomijos ir kartografijos mokslą daugeliui amžių.
- Jo geocentrinis modelis, paremtais epiciklais, ekscentrikais ir equant, ilgą laiką buvo priimtinas kaip praktinis skaičiavimo būdas.
- Ptolemėjaus paveldas perdavė senovės žinias per arabų ir lotyniškus vertimus į vėlesnius mokslinius pokyčius, kol jie buvo peržiūrėti ir pakeisti naujų atradimų laikais.
Apibendrinant, Ptolemėjus padarė ilgalaikę įtaką žmogaus supratimui apie kosmosą ir Žemę: jo darbai apjungė stebėjimus, matematiką ir praktiškus skaičiavimo metodus, todėl tapo kertiniais mokslinės tradicijos tekstais tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Ptolemėjo 150 m. po Kr. pasaulio žemėlapis (perbraižytas XV a.).
Vaizdas iš Andreas Cellarius Harmonia Macrocosmica, 1660/61 m. Zodiako ženklų ir Saulės sistemos schema su pasauliu centre.
Susiję puslapiai
- Geocentrizmas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Klaudijus Ptolemėjas?
A: Klaudijus Ptolemėjas buvo graikų astronomas, matematikas ir geografas, tikriausiai gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje, Egipte.
K: Kuo jis garsus?
A: Jis garsus savo darbais astronomijos ir geografijos srityje.
K: Ką Ptolemėjas manė apie visatą?
A: Ptolemėjas tikėjo graikų geocentriniu požiūriu į visatą, kuris teigė, kad Žemė yra visatos centre, o planetos ir Saulė juda aplink ją.
K: Kaip Ptolemėjas aiškino planetų judėjimą?
A: Planetų judėjimui paaiškinti Ptolemėjas naudojo epiciklus ir ekscentrinius apskritimus, sudarydamas į juos įsuktų sferų sistemą. Ši sistema tapo žinoma kaip Ptolemėjaus sistema.
K: Kokią knygą jis parašė apie astronominius reiškinius?
A: Jis parašė "Matematinę sintaksę" (plačiai vadinamą "Almagestu") - trylikos knygų matematinį astronominių reiškinių aprašymą. Joje buvo pateikta įvairi informacija - nuo žemės sąvokų iki saulės, mėnulio ir žvaigždžių judėjimo, taip pat užtemimų ir mėnesių ilgio paaiškinimo.
K: Ką dar, be astronomijos, veikė Klaudijus Ptolemėjas?
A: Klaudijus Ptolemėjas ne tik dirbo astronomijos srityje, bet ir buvo svarbus geografijos ir kartografijos (žemėlapių sudarymo) istorijoje. Jo Geografija išliko pagrindiniu veikalu šiais klausimais iki pat Kristupo Kolumbo laikų.
Klausimas: Kiek laiko jo idėjos buvo pripažintos, kol jas paneigė Mikalojus Kopernikas?
A: Ptolemėjaus idėjos buvo įtakingos iki XVI a., kai jas paneigė Mikalojus Kopernikas.
Ieškoti