Geografija
Geografija (iš graikų kalbos: γεωγραφία, geographia, pažodžiui "žemės aprašymas") yra mokslas apie žemę ir jos žmones. Jos bruožai yra tokie dalykai kaip žemynai, jūros, upės ir kalnai. Jos gyventojai - tai visi joje gyvenantys žmonės ir gyvūnai. Jos reiškiniai - tai tokie reiškiniai kaip potvyniai, vėjai ir žemės drebėjimai.
Geografijos specialistas yra geografas. Geografas stengiasi suprasti pasaulį ir jame esančius dalykus, kaip jie atsirado ir kaip keitėsi.
Geografija skirstoma į dvi pagrindines dalis - fizinę ir žmogiškąją geografiją. Fizinė geografija tiria gamtinę aplinką, o žmogaus geografija - žmogaus aplinką. Žmogaus aplinkos tyrimai apima tokius dalykus, kaip šalies gyventojų skaičius, šalies ekonomikos būklė ir kt. Taip pat yra aplinkos geografija.
Žemėlapiai yra pagrindinis geografijos įrankis, todėl geografai daug laiko praleidžia juos kurdami ir nagrinėdami. Žemėlapių kūrimas vadinamas kartografija, o žmonės, kurie specializuojasi žemėlapių kūrime, yra kartografai.
Žemės žemėlapis su parodytomis šalių sienomis ir didžiaisiais miestais
Šakos
Fizinė geografija
Fizinė geografija (arba fiziografija) skirta geografijai kaip Žemės mokslui. Jos tikslas - suprasti litosferos, hidrosferos, atmosferos, pedosferos ir pasaulinės floros ir faunos (biosferos) fizines problemas ir klausimus.
Fizinę geografiją galima suskirstyti į daugybę plačių kategorijų, įskaitant:
|
|
|
|
|
| Klimatologija ir meteorologija | Pakrančių geografija | Aplinkosaugos valdymas | |
|
|
|
|
|
| Geodezija | Geomorfologija | Glaciologija | |
|
|
|
|
|
| Kraštovaizdžio ekologija | Okeanografija | Pedologija | Paleogeografija |
|
| |||
| Kvartero mokslas |
Žmogaus geografija
Humanistinė geografija yra socialinis mokslas, apimantis žmonių ir jų bendruomenių, kultūrų, ekonomikos ir jų sąveikos su aplinka tyrimus. Geografai, tyrinėjantys žmogaus aplinką, gali nagrinėti:
- Gyventojai
- Pasaulio šalys
- Žemės naudojimas
- Žemės ūkis
- Miestas
- Pramonė
- Energija
- Tarša
Žmonių minia aplink grupę.
Istorija
Seniausias žinomas pasaulio žemėlapis buvo sudarytas senovės Babilone IX a. pr. m. e. Geriausiai žinomas babiloniečių pasaulio žemėlapis yra 600 m. pr. m. e. Imago Mundi. Panašaus amžiaus yra ir žvaigždžių žemėlapiai (dangaus žemėlapiai).
Viduramžiais Europoje žmonės kūrė mažiau žemėlapių. Islamo pasaulio gyventojai jų sukūrė daugiau. Abū Zayd al-Balkhī Bagdade sukūrė "Balkhī mokyklą" žemėlapių sudarymo srityje.
Taip pat žr.
- Geografas
- Geografinio pavadinimo keitimas
- Tarptautinė geografų sąjunga
- Žemės forma
- Žemėlapis
- Navigatorius
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra geografija?
A: Geografija - tai mokslas apie žemę ir jos žmones, įskaitant jos ypatybes, gyventojus ir reiškinius.
K: Kas yra geografas?
A: Geografas - tai žmogus, kuris yra geografijos specialistas ir stengiasi suprasti pasaulį ir jame esančius dalykus.
K: Kaip skirstoma geografija?
A: Geografija skirstoma į dvi pagrindines dalis, vadinamas fizine geografija ir žmogiškąja geografija. Fizinė geografija tiria gamtinę aplinką, o žmogiškoji geografija - žmogaus aplinką.
K: Kokias priemones naudoja geografai?
A: Žemėlapiai yra pagrindinis geografijos įrankis, todėl geografai daug laiko praleidžia juos kurdami ir nagrinėdami. Žemėlapių kūrimas vadinamas kartografija, o žmonės, kurie specializuojasi žemėlapių kūrime, yra kartografai.
K: Ką tiria fizinė geografija?
A: Fizinė geografija tiria gamtinę aplinką.
K: Ką tiria žmogaus geografija?
A: Žmogaus geografija tiria žmogaus aplinką, pavyzdžiui, šalies gyventojų skaičių, šalies ekonomikos būklę ir pan.
K: Ką tiria aplinkos geografija?
A: Aplinkos geografija tiria žmonių sąveiką su gamtine aplinka, pvz., klimato kaitą ar užterštumo lygį vietovėje.
