Žemės mokslas
Žemės mokslai - tai bendras terminas, kuriuo apibūdinami su Žemės planeta susiję mokslai. Žemės mokslai taip pat gali būti vadinami geomokslais.
Ši sąvoka yra platesnė nei geologija, nes apima planetų mokslo, kuris yra astronomijos dalis, aspektus. Žemės mokslai apima atmosferos, vandenynų ir biosferos, taip pat kietosios žemės tyrimus. Paprastai Žemės mokslininkai naudoja fizikos, chemijos, biologijos, chronologijos ir matematikos priemones, kad suprastų Žemę ir jos raidą iki dabartinės būklės.
Jei yra vienas faktas, kuriuo remiasi visi Žemės mokslai, tai šis: Žemė yra sena planeta, kuri keitėsi visą laiką nuo jos susiformavimo. Pokyčių mastas yra daug didesnis, nei žmonės manė anksčiau.
Ugnikalnio išsiveržimas - tai sukauptos energijos išsiskyrimas iš po Žemės paviršiumi. Šiluma daugiausia gaunama dėl radioaktyvaus skilimo ir konvekcijos Žemės branduolyje ir mantijoje.
Studijų sritys
Paprastai geomokslams priskiriamos šios disciplinos:
- Geologija apibūdina Žemės plutos (arba litosferos) uolienas ir jos istorinę raidą. Pagrindinės subdisciplinos yra mineralogija ir petrologija, geochemija, geomorfologija, paleontologija, stratigrafija, struktūrinė geologija, inžinerinė geologija ir sedimentologija.
- Geofizika ir geodezija tiria Žemės formą, jos reakciją į jėgas, magnetinį ir gravitacinį laukus. Geofizikai tyrinėja Žemės branduolį ir mantiją, taip pat tektoninį ir seisminį litosferos aktyvumą.
- Dirvožemio mokslas apima išorinį Žemės plutos sluoksnį, kuriame vyksta dirvožemio formavimosi procesai (arba pedosferą).
- Okeanografija ir hidrologija (įskaitant limnologiją) apibūdina Žemės vandenų (arba hidrosferos) jūrų ir gėlo vandens sritis. Apima jūrų biologiją.
- Glaciologija apima ledines Žemės dalis (arba kriosferą).
- Atmosferos mokslai apima dujines Žemės dalis (arba atmosferą) tarp Žemės paviršiaus ir egzosferos (apie 1000 km). Pagrindinės disciplinos yra meteorologija, klimatologija, atmosferos chemija ir fizika.
- Astronomija apima tolimų žvaigždžių ir galaktikų tyrimus ir 4,6 mlrd. metų senumo Žemės nagrinėjimą astronominiu požiūriu. Ji taip pat glaudžiai susijusi su Saulės sistemos ir jos planetų tyrimais, kurie vadinami planetologija. Tolimesnė astronomijos giminaitė yra fizinė kosmologija, kurios tikslas - tirti Visatą kaip visumą.
- Su žemės mokslais glaudžiai susiję fizinė geografija ir biologija.
Ordoviko ir silūro riba - jūrinės transgresijos pavyzdys, atsiskleidžiantis Hovedojos salos pietiniame kyšulyje, Norvegijoje. Dėl Kaledonijos kalnų grandinės raukšlėjimosi sluoksniai buvo apversti, todėl ordoviko granuliuotas klintys liko ant vėlesnio silūro rusvo dumblo.
Žemės mokslų temų sąrašas
Atmosfera
- Atmosferos chemija
- Klimatologija
- Meteorologija
- Paleoklimatologija
Biosfera
Hidrosfera
- Hidrologija
- Limnologija
- Hidrogeologija
- Okeanografija
- Jūrų biologija
- Paleoceanografija
- Fizinė okeanografija
Litosfera arba geosfera
- Geologija
- Aplinkos geologija
- Istorinė geologija
- Planetų geologija
- Sedimentologija
- Stratigrafija
- Struktūrinė geologija
- Geografija
- Fizinė geografija
- Geochemija
- Geomorfologija
- Geofizika
- Geodinamika (taip pat žr. Tektonika)
- Geomagnetika
- Seismologija
- Glaciologija
- Mineralogija
- Petrologija
- Vulkanologija
Pedosfera
Sistemos
- Aplinkos mokslas
- Geografija
- Gajos hipotezė
Kiti
- Kartografija
- Geostatistika
- Geodezija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Žemės mokslas?
A: Žemės mokslas - tai terminas, kuriuo vadinami mokslai, tiriantys Žemės planetą.
K: Ar geomokslas yra tas pats, kas Žemės mokslas?
A: Geomokslas ir Žemės mokslas yra tarpusavyje pakeičiami terminai, apibūdinantys Žemės sandarą.
K: Kuo geomokslas platesnis už geologiją?
A: Geomokslas apima planetologijos, kuri yra astronomijos dalis, aspektus, o geologija tiria tik Žemės sandarą, sudėtį ir procesus.
K: Kokias sritis apima Žemės mokslai?
A: Žemės mokslai apima atmosferos, vandenynų, biosferos ir biosferos, taip pat kietosios žemės tyrimus.
K: Kokias priemones Žemės mokslininkai naudoja Žemei pažinti?
A: Žemės mokslininkai naudoja fizikos, chemijos, biologijos, chronologijos ir matematikos įrankius, kad suprastų, kaip Žemė išsivystė iki dabartinės būklės.
K: Koks yra pagrindinis faktas, kuriuo pasižymi visi Žemės mokslai?
A: Pagrindinis faktas, kuriuo pasižymi visi Žemės mokslai, yra tas, kad Žemė yra sena planeta, kuri nuo pat susiformavimo nuolat kinta.
K: Kiek Žemė pasikeitė nuo savo susiformavimo?
Atsakymas: Žemės pokyčių mastas yra daug didesnis, nei žmonės anksčiau manė.
