Kas yra mokslas? Apibrėžimas, mokslinis metodas ir gamtos mokslai

Sužinokite, kas yra mokslas: mokslinio metodo žingsniai, gamtos mokslų (fizika, chemija, biologija, geologija, astronomija) esmė ir praktiniai pavyzdžiai.

Mokslas - tai sistemingas ir pagrįstas būdas sužinoti apie gamtos pasaulį, aiškinti reiškinius ir kurti prognozes. Gamtos mokslai apima fiziką, chemiją, biologiją, geologiją ir astronomiją. Šiuose srityse plačiai naudojama matematika ir logika, kurios kartais vadinamos formaliaisiais mokslais, nes jos suteikia struktūrą ir kalbą, kuria galima tiksliai aprašyti gamtos dėsnius. Gamtos mokslai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais, kurie padeda patikrinti idėjas. Mokslas pateikia tikslius faktus, mokslo dėsnius ir teorijas, o terminas "mokslas" taip pat reiškia didelį kiekį žinių, sukauptų taikant šį procesą.

Mokslinis metodas

Tyrimuose naudojamas mokslinis metodas — tai seka aiškių žingsnių, kuriais siekiama patikrinti idėjas ir sumažinti šališkumą. Pagrindiniai mokslinio metodo etapai dažnai aprašomi taip:

• Stebėjimas ir problema: pradedama nuo stebėjimų ar klausimo apie tam tikrą reiškinį.
• Hipotezė: kuriamos hipotezės — pagrįsti, bandriški paaiškinimai arba atsakymai į klausimus.
• Prognozės: hipotezės leidžia sudaryti spėjimus, ką turėtų parodyti ateities stebėjimai arba eksperimentai.
• Eksperimentavimas: atliekami eksperimentai arba kontroliniai stebėjimai, kad būtų patikrintos prognozės.
• Analizė: renkami ir matuodami duomenys, vertinamos jų reikšmės ir patikimumas.
• Išvados ir peržiūra: rezultatai aptariami, skelbiami ir tikrinami kitų mokslininkų (peer review), o esant poreikiui hipotezės taisomos arba atmestos.
• Pakartojamumas: eksperimento rezultatai turi būti atkuriami nepriklausomai, kad būtų patvirtintas jų patikimumas.

Šis procesas nėra vienkartinis — mokslas yra cikliškas: nauji duomenys gali pakeisti ar patikslinti senus paaiškinimus.

Mokslinių sąvokų skirtumai

Dažnai vartojamos sąvokos:

• Faktai — stebimi reiškiniai arba matavimų rezultatai (pavyzdžiui, kad vanduo užverda prie tam tikros temperatūros atmosferos slėgiu).
• Hipotezė — pradinė, tikrinama idėja apie priežastinį ryšį.
• Teorija — plačiai patvirtintas paaiškinimas, pagrįstas daugeliu įrodymų ir gebantis apjungti daug faktų (pvz., evoliucijos teorija). Teorijos nėra tik spėjimai; jos remiasi duomenimis ir yra nuolat tikrinamos.
• Dėsnis — trumpas, kartais matematiškai išreikštas, reiškinio aprašymas (pvz., gravitacijos dėsnis) — jis aprašo tai, kas vyksta, bet ne visada paaiškina kodėl.

Ką daro mokslininkai

Žmonės, studijuojantys ir tyrinėjantys mokslą bei bandantys apie jį sužinoti viską, vadinami mokslininkais. Mokslininkai tyrinėja dalykus labai atidžiai juos stebėdami, matuodami, atlikdami eksperimentus ir bandymus. Jie bando paaiškinti, kodėl daiktai veikia taip, kaip veikia, ir prognozuoti, kas nutiks. Be eksperimentų, mokslininkai taiko ir teorinius modelius, skaičiavimus, kompiuterių simuliacijas bei palyginimus su kitų tyrimų rezultatais.

Mokslininkų darbui svarbūs:

kritinis mąstymas ir atvirumas naujiems faktams;
• komandinis darbas ir tarpdalykinių žinių integracija;
• publikavimas ir duomenų skaidrumas, kad kiti galėtų patikrinti ir pakartoti tyrimus.

Gamtos mokslų sritys ir pavyzdžiai

Kiekviena gamtos mokslo sritis nagrinėja savo rūšies klausimus ir naudoja specifinius metodus:

• Fizika tiria materijos ir energijos savybes, jėgas ir sąveikas.
• Chemija nagrinėja medžiagų sudėtį, reakcijas ir medžiagų savybes.
• Biologija studijuoja gyvus organizmus, jų struktūrą, funkcijas ir evoliuciją.
• Geologija aiškina Žemės struktūrą, uolienas, procesus ir istoriją.
• Astronomija tyrinėja Visatą, žvaigždes, planetas ir kosmines struktūras.

Mokslas visuomenėje ir etika

Mokslas suteikia technologijas, gerina mediciną, padeda spręsti klimato ir aplinkos problemas bei kasdienes praktines užduotis. Tačiau mokslo taikymas kelia ir etinių klausimų: kaip naudoti atradimus, kokie eksperimentai yra priimtini, kokia informacija skelbiama visuomenei. Dėl to svarbu, kad mokslininkai laikytųsi etikos principų ir kad visuomenė dalyvautų diskusijose apie tyrimų kryptis.

Mokslas ir ne-mokslas

Mokslas remiasi įrodymais, nuosekliais metodais ir atvirumu taisymams. Skirtumas tarp tikro mokslo ir pseudomokslo — būdas, kuriuo teiginiai patikrinami: ar jie leidžiami bandyti, ar rezultatai pakartojami ir ar jie ginčijami atvirai. Mokslas nebūtinai duoda absoliučius atsakymus — jis teikia geriausius įmanomus paaiškinimus pagal turimus duomenis ir pasiruošęs keistis, kai atsiranda nauji įrodymai.

Galiausiai, mokslas prasideda nuo smalsumo ir nuolatinio klausimo „kodėl?“. Jis yra bendruomeninis procesas, kuriuo siekiame suprasti pasaulį ir priimti paremtais duomenimis pagrįstus sprendimus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra mokslas?

K: Kokie yra gamtos mokslų pavyzdžiai?

K: Kas yra "formalieji mokslai"?

K: Kaip vyksta moksliniai tyrimai?

K: Kas studijuoja gamtos mokslus?

K: Kaip mokslininkai tiria dalykus?

Paieška pagal raidę