Vėžys - tai liga, kai ląstelės nekontroliuojamai auga, dalijasi ir pažeidžia kitus audinius. Vėžiu nesergančio žmogaus ląstelių dalijimasis yra kontroliuojamas. Daugumoje audinių sveikos ląstelės dalijasi kontroliuojamai ir kopijuodamos save kuria naujas sveikas ląsteles. Sergant vėžiu šis normalus ląstelių dalijimosi procesas tampa nekontroliuojamas. Ląstelės pakeičia savo prigimtį, nes jų genuose atsiranda mutacijų. Visos vėžinių ląstelių dukterinės ląstelės taip pat tampa vėžinėmis.

Vėžinės ląstelės gali keisti savo elgseną – jos mažiau reaguoja į signalo molekules, kurios paprastai stabdo dalijimąsi, gali apeiti mechanizmus, skatinančius žūti (apoptosis), ir aktyvinti procesus, skatinančius naujų kraujagyslių augimą (angiogenezę). Dėl to navikas auga greičiau ir gali įsiskverbti į aplinkinius audinius.

Jei pakitusios ląstelės ne įsiveržia, o tik dalijasi ir išpučia pirminį audinį, tai nevadinama vėžiu. Jis vadinamas augliu. Navikai paprastai nekelia pavojaus gyvybei, nes juos galima išpjauti. Tačiau kai kurie navikai atsiranda tose vietose, kur jų negalima išpjauti, ir jie gali būti mirtini. Kai kurie smegenų navikai yra tokio tipo.

Auglius skirstome į gerybinius ir piktybinius. Gerybiniai augliai paprastai auga lėtai, neužpuola aplinkinių audinių ir neplinta į kitus organus. Piktybiniai augliai — tai vėžys: jie infiltruojasi, sunaikina audinį ir gali duoti metastazes. Net gerybinis auglys gali būti pavojingas, jei užspaudžia svarbius organus ar struktūras (pavyzdžiui, smegenų navikai gali sukelti gyvybei pavojingus simptomus).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Vėžio atsiradimą lemia daug veiksnių: genetiniai pakitimai, aplinkos poveikis ir gyvensenos įpročiai. Kartais vėžys atsiranda dėl paveldėtų geno pakitimų, bet dažniau mutacijos susidaro per gyvenimą. Svarbiausi rizikos veiksniai:

  • Rūkymas ir tabako dūmai;
  • Per didelis alkoholio vartojimas;
  • Ilgalaikė ultravioletinė spinduliuotė (saulė, soliariumai);
  • Profesiniai kenksmingi veiksniai (cheminės medžiagos, azbestas, jonizuojanti spinduliuotė);
  • Nutukimas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas;
  • Infekcijos: kai kurie virusai ir bakterijos – pvz., ŽPV (HPV), hepatito B ir C virusai, Helicobacter pylori;
  • Amžius – daugeliui vėžio rūšių rizika didėja su amžiumi;
  • Paveldimumas – tam tikros genų mutacijos (pvz., BRCA) didina riziką tam tikroms vėžio rūšims.

Simptomai

Vėžio simptomai priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir lokalizacijos. Bendrieji požymiai, kurie gali rodyti vėžį:

  • Neaiškus svorio kritimas;
  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Ilgai besitęsiantis skausmas ar vietinė diskomforto jausmas;
  • Pakitimai odoje (nauja dėmė, žaizda, kuri negyja);
  • Kraujavimas ar netipiniai išskyros (pvz., kraujas iš šlapimo ar išmatų);
  • Gumbas arba gumbelis poodiniame audinyje;
  • Pasikeitę virškinimo ar rijimo įpročiai, ilglaikis kosulys ar balso pasikeitimas.

Reikia pabrėžti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį — jie gali būti ir kitų ligų požymiai. Tačiau ilgai trunkantys ar progresuojantys požymiai reikalauja gydytojo įvertinimo.

Metastazės

Vėžio simptomus sukelia vėžinės ląstelės, įsiskverbusios į kitus audinius. Tai vadinama metastazėmis. Metastazės - tai procesas, kurio metu vėžio ląstelės juda kraujotaka arba limfine sistema. Taip atsitikus, vėžys gali išplisti po visą žmogaus kūną. Ilgainiui tie kiti audiniai nebegali veikti taip pat gerai, ir viso organizmo būklė ima blogėti, o galiausiai jis gali mirti.

Metastazės dažniausiai formuojasi tam tikruose organuose – plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse ir limfmazgiuose – priklausomai nuo pirminio naviko rūšies. Metastazių buvimas dažnai lemia gydymo taktikos parinkimą ir prognozę.

Diagnozė

Diagnozei nustatyti naudojami įvairūs tyrimai:

  • Vaizdiniai tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), rentgenograma, PET tyrimai;
  • Laboratoriniai tyrimai: kraujo rodikliai, tam tikros vėžio žymenys;
  • Ląstelių ir audinių tyrimas (biopsija) – dažniausiai būtinas, kad būtų patvirtinta vėžio diagnozė ir nustatytas naviko tipas;
  • Stadijos nustatymas (stadijavimas) – įvertinimas, ar vėžys išplitęs, kiek giliai įsiskverbęs ir ar yra metastazių.

Gydymas

Vėžio gydymas parenkamas atsižvelgiant į naviko tipą, stadiją, paciento bendrą būklę ir pageidavimus. Pagrindinės gydymo rūšys:

  • Chirurgija – naviko pašalinimas, dažnai pirmasis gydymo etapas lokalizuotiems navikams;
  • Radioterapija – jonizuojančios spinduliuotės panaudojimas navikui naikinti;
  • Chemoterapija – sisteminis vaistų naudojimas, naikina greitai besidalijančias ląsteles;
  • Tikslingoji terapija – vaistai, nukreipti prieš konkrečius molekulinius naviko pokyčius;
  • Imunoterapija – stiprina organizmo imuninę sistemą kovai su vėžiu;
  • Hormonų terapija – taikoma hormonams jautriems navikams (pvz., krūties, prostatos vėžiui);
  • Paliatyvioji priežiūra – skirta pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę, kai išgydymas neįmanomas;
  • Klinikiniai tyrimai – naujų vaistų ir gydymo metodų testavimas.

Prevencija ir ankstyva diagnostika

Ankstyva vėžio diagnostika dažnai pagerina gydymo sėkmę. Svarbios prevencinės priemonės:

  • Rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimas;
  • Sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir svorio kontrolė;
  • Apsauga nuo saulės ir reguliari odos patikra;
  • Skiepai prieš onkogeniškus virusus (pvz., ŽPV, hepatito B);
  • Reguliarūs prevenciniai tyrimai: mamografija, kolonoskopija, citologinis (PAP) tyrimas, prostatos ir kiti pagal riziką rekomenduojami patikrinimai;
  • Profesionalių rizikos veiksnių mažinimas darbovietėse.

Prognozė

Prognozė priklauso nuo vėžio rūšies, stadijos diagnozės metu, naviko biocheminio pobūdžio ir to, kaip gerai pacientas reaguoja į gydymą. Daugeliu atvejų ankstyva diagnostika ir modernios gydymo galimybės žymiai pagerina išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. Dėl pažangos gydyme daugelio vėžio rūšių gydymo rezultatai pastaraisiais dešimtmečiais gerėjo.

Vėžiu gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus. Dauguma vėžio rūšių dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Taip yra todėl, kad senstant žmogaus DNR gali būti pažeista arba praeityje padaryta žala gali būti dar didesnė. Viena iš vėžio rūšių, kuria dažniau serga jauni, o ne vyresnio amžiaus vyrai, yra sėklidžių vėžys (sėklidžių vėžys).

Vėžys yra viena didžiausių ir labiausiai tiriamų mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Vėžio ir jo gydymo tyrimai vadinami onkologija. Jei turite nerimą keliančių simptomų ar paveldimą riziką, pasitarkite su gydytoju – ankstyvas išaiškinimas ir gydymas dažnai padeda pasiekti geresnių rezultatų.