Kraujavimas (hemoragija): kas tai, priežastys, simptomai ir ką daryti
Sužinokite, kas yra kraujavimas (hemoragija), pagrindinės priežastys, atpažinimo simptomai ir skubių veiksmų gairės, kad greitai ir saugiai reaguotumėte.
Kraujavimas, techniškai vadinamas hemoragija (angl. haemorrhaging), yra kraujo netekimas arba kraujo išsiskyrimas iš kraujotakos sistemos. Kraujavimas gali būti paviršinis arba gilus, smulkus arba masyvus — priklausomai nuo pažeisto indo dydžio, vietos ir priežasties.
Kraujavimas gali pasireikšti iš vidaus, kai kraujas išteka iš organizme esančių kraujagyslių, arba iš išorės — per natūralias angas, pavyzdžiui, makštį, burną, nosį, ausį ar išangę, arba per odos įtrūkimą. Išorinį kraujavimą dažniausiai lengviau pastebėti ir sustabdyti, tuo tarpu vidaus kraujavimas gali būti pavojingas nesimptomis ilgą laiką.
Nukraujavimas — tai didelis kraujo netekimas. Iškraujavimas — tai kraujo netekimas, pakankamas sukelti mirtį. Žmogus nebūtinai turi netekti viso kraujo, kad mirtų: mirtis gali ištikti netekus apie pusę ar daugiau bendro kraujo tūrio. Paprastai sveikas žmogus gali ištverti 10–15 % viso kraujo kiekio netekimą be rimtų sveikatos sutrikimų, o kraujo donorystei paprastai reikia apie 8–10 % donoro kraujo kiekio.
Hemoragijos tipai
- Pagal vietą: išorinis (matomas) ir vidinis (nematomas) kraujavimas).
- Pagal indą: arterinis (stiprus švokštimas, ryškiai raudonas kraujas), veninis (rytinis srautas, tamsesnis kraujas) ir kapiliarinis (lašantis, lėtesnis).
- Pagal sunkumą: smulkus (savalaikis sustabdomas), vidutinio sunkumo ir gyvybei pavojingas masyvus kraujavimas.
Dažniausios priežastys
- Traumos: pjūviai, durtys, lūžiai su minkštųjų audinių pažeidimu.
- Chirurginės intervencijos ar procedūros.
- Virškinimo trakto patologijos: pepsinė opa, divertikulitas, žarnų uždegimas, hemorojus.
- Vėžio ligos ar erozinės navikinės žaizdos.
- Hemoraginiai sutrikimai: hemofilija, trombocitopenija, krešėjimo faktorių trūkumai.
- Antikoaguliantų (pvz., varfarinas) arba antitrombocitinių vaistų poveikis.
- Aneurizmos plyšimas, kepenų ligos, portalinė hipertenzija (pvz., stemplės varikozės).
- Ginekologinės priežastys: gimdos kaklelio ar gimdos gleivinės pažeidimai, placentos atitraukimas ar persileidimas nėštumo metu.
Simptomai
Simptomai priklauso nuo vietos ir kiekio kraujo netekimo:
- Išorinis kraujavimas: matomas kraujo pratekėjimas, kraujavimas iš žaizdos, stiprus arterinis šūvis.
- Vidinis kraujavimas: skausmas, tinimas, mėlynos arba pasikeitusios odos spalvos sritis, dusulys (krūtinės ertmėje), pilvo skausmas, vėmimas krauju (hematemezė), juodos arba raudonos spalvos išmatos (melena arba hematochezia).
- Bendri požymiai, rodantys daug kraujo netekimo ar šoką: silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, gausus prakaitavimas, blyški ir šalta drėgna oda, pagreitėjęs širdies ritmas (tachikardija), sumažėjęs kraujospūdis, sutrikusi sąmonė ar šokas.
- Specifinės vietos simptomai: galvos skausmas, sąmonės netekimas ar neurologiniai deficiti — galvos smegenų kraujavimo požymiai; kraujavimas iš nosies (epistaksė) — vietinis skausmas ar užsikimšimas.
Ką daryti (skubi pirmoji pagalba)
- Jei kraujavimas matomas iš išorės, pirmiausia užspauskite žaizdą švariu tvarsčiu ar ranka (jei būtina): stiprus ir pastovus spaudimas dažnai sustabdo kraujavimą.
- Užkelkite sužeistą galūnę aukščiau širdies lygio, jei įmanoma.
- Jei kraujavimas iš arterijos yra gausus ir nesustabdomas spaudžiant, gali prireikti turniketo taikymo (tik apmokytiems gelbėtojams ir tik ekstremaliu atveju), pažymint laiką, kada uždėtas.
- Nepalikite įstrižių daiktų ištraukti: jeigu žaizdoje yra įstrigęs objektas, suspauskite aplink objektą, kad būtų sumažintas kraujavimas, ir kvieskite greitąją pagalbą.
- Jei įtariamas vidinis kraujavimas (stiprus pilvo skausmas, vėmimas krauju, juodos išmatos, sumažėjęs sąmonės lygis), nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu arba vykti į greitosios pagalbos skyrių.
- Jei pacientas praranda sąmonę ir nėra kvėpavimo bei pulso — pradėkite CPR pagal instrukcijas ir kviesti pagalbą.
- Nevalykite kraujo nešvariomis medžiagomis ir neduokite gėrimų ar vaistų nukraujavusiam žmogui, nebent tai nurodė medikas.
Diagnostika
Gydytojas nustatys kraujavimo priežastį ir mastą atlikdamas:
- Klinikinį ištyrimą ir anamnezę (vaistai, ligos, traumų istorija).
- Paprastus laboratorinius tyrimus: Hb/Ht (hemoglobinas/hematokritas), leukocitai, trombocitai, krešėjimo rodikliai (PT/INR, APTT), grupė ir kryžminimas kraujo perpylimui.
- Vaizdinio ištyrimo priemones: ultragarso tyrimas (pvz., FAST skenavimas traumos atveju), kompiuterinė tomografija (CT), endoskopiniai tyrimai (gastroskopija, kolonoskopija), angiografija (kraujagyslių vaizdavimas) ir kt.
Gydymas
- Stambių kraujagyslių valdymas: chirurginė intervencija arba endovaskulinė procedūra (embolizacija) gali uždaryti kraujagyslę.
- Vietiniai metodai: siūlės, hemostazinės medžiagos, elektrokoaguliacija ar lazeris (pvz., nosies kraujavimui ar odos žaizdoms).
- Medikamentinis gydymas: vaistai, stabdantys kraujavimą (antifibrinolitiniai vaistai kaip traneksamo rūgštis), kraujavimo priežasčių koregavimas (pvz., antikoaguliantų neutralizavimas).
- Paramedikai: skysčių ir kraujo transfuzijos palaikymas kraujospūdžiui ir perfuzijai atstatyti.
- Specifinė priežiūra: gydymas pagrindinės ligos — skrandžio opų, kepenų ligų, kraujo krešėjimo sutrikimų.
Saugojimas ir prevencija
- Valdykite lėtines ligas: kontroliuokite arterinį kraujospūdį, gydykite kepenų ligas, mažinkite pepsinės opos riziką.
- Jei vartojate antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus — laikykitės gydytojo nurodymų, reguliariai tikrinkite krešėjimą ir informuokite medikus apie bet kokius neįprastus kraujavimus.
- Venkite traumų: naudokite apsaugos priemones (saugos diržus, šalmus, apsauginius drabužius darbui su aštriais įrankiais).
- Reguliarios sveikatos patikros: anksti nustatytos ligos dažnai lengviau gydomos ir mažina sunkių kraujavimų riziką.
Kada skubiai kreiptis į medikus
- Gausus ar nepaliaujamas kraujavimas, kurio nepavyksta sustabdyti per kelias minutes.
- Simptomai, rodantys šoką: sąmonės praradimas, labai žemas kraujospūdis, bejėgiškumas, greitas širdies ritmas, sunkus kvėpavimas.
- Įtarimas dėl vidaus kraujavimo (pvz., stiprus pilvo skausmas, kraujavimas iš virškinimo trakto, pasikeitusi sąmonė po galvos traumos).
- Jei kraujavimas atsirado po operacijos ar dėl antikoaguliantų vartojimo.
Laiku suteikta pirmoji pagalba ir greitas medicininis įvertinimas dažnai lemia geresnį rezultatą. Jei kyla abejonių dėl kraujavimo rimtumo — geriau kreiptis į specialistus arba iškviesti greitąją pagalbą.
Kraujuojantis pirštas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kraujavimas?
A: Kraujavimas - tai kraujo netekimas arba kraujo išsiskyrimas iš kraujotakos sistemos.
K: Kaip gali atsirasti vidinis kraujavimas?
A: Kraujavimas gali įvykti viduje, kai kraujas išteka iš kūno viduje esančių kraujagyslių.
K: Kur gali pasireikšti išorinis kraujavimas?
A.: Kraujavimas gali įvykti išoriškai per natūralią angą, pavyzdžiui, makštį, burną, nosį, ausį, išangę arba per odos įtrūkimą.
K: Kas yra nukraujavimas?
A.: Nukraujavimas - tai didelis kraujo netekimas.
K: Kas yra nukraujavimas?
A: Iškraujavimas - tai kraujo netekimas, kurio pakanka mirčiai sukelti.
K: Ar žmogus gali mirti netekęs viso kraujo?
Atsakymas: Žmogus nebūtinai turi netekti viso kraujo, kad mirtų. Žmonės gali mirti netekę nuo pusės iki dviejų trečdalių kraujo.
K: Kokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatyta skalė skirtingiems kraujo netekimo laipsniams matuoti?
A: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė skalę skirtingiems kraujo netekimo laipsniams matuoti - nuo 0 iki 4 lygio. 0 lygis reiškia, kad kraujo neprarandama, o 4 lygis reiškia didžiausią kraujavimo laipsnį, kai gresia mirtis.
Ieškoti