Kraujospūdis: kas tai, kaip matuoti (sistolinis/diastolinis, mmHg)

Sužinokite, kas yra kraujospūdis ir kaip jį matuoti (sistolinis/diastolinis, mmHg), ką reiškia vidutinis ir pulsinis spaudimas bei praktiniai tikslūs matavimo patarimai.

Kraujospūdis yra medicinoje naudojamas matavimas. Kūne arterijomis kraujas teka iš širdies. Kraujas, keliaudamas arterijomis, spaudžia arterijų sieneles. Kraujospūdis matuoja, kaip stipriai kraujas spaudžia arterijų sieneles. Tai – svarbus organizmo būklės rodiklis: kraujospūdžio padidėjimas arba sumažėjimas gali rodyti širdies, kraujagyslių ar kitų organų problemas.

Kaip matuojamas kraujospūdis ir vienetai

Paprastai kraujospūdis matuojamas didesnėse arterijose, kuriomis kraujas tiekiamas ne į plaučius, o į kitas kūno dalis, pvz., peties arteriją rankoje. Kraujospūdis paprastai matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg), todėl rodmenys būna užrašomi skaičiais ir vienetu, pvz., 120 mmHg.

Sistolinis ir diastolinis spaudimas

Kraujospūdį sudaro du skaičiai. Pirmasis yra sistolinis spaudimas. Juo matuojama, kaip stipriai kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis plaka sistolės metu (plaka ir išstumia kraują). Tuomet spaudimas į arterijų sieneles yra didžiausias. Antrasis skaičius yra diastolinis kraujospūdis. Jis rodo, kaip stipriai kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis yra diastolės fazėje (ilsisi tarp dūžių ir neišstumia kraujo). Pavyzdžiui, šiame puslapyje pateiktame paveikslėlyje matyti, kad širdžiai plakant arterijų sieneles spaudžia 122 mmHg, o širdžiai ilsintis - 65 mmHg. Šis kraujospūdis būtų užrašytas kaip "122/65" ir skaitomas kaip "122 virš 65".

Vidutinis arterinis spaudimas — tai apytikslis žmogaus kraujospūdžio vidurkis per širdies ciklą; kartais naudojamas terminas mean arterial pressure (MAP). MAP dažnai apskaičiuojamas kaip diastolinis + 1/3 pulsinio spaudimo (pulsinis spaudimas = sistolinis − diastolinis). Pulsinis spaudimas — tai skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo; didelis pulsinis spaudimas gali rodyti arterijų stangrumą.

Kaip matuojama praktiškai

Kraujospūdžiui matuoti gydytojai naudoja prietaisą, vadinamą sfigmomanometru. Yra keli matavimo būdai:

• Rankinis matavimas su sfigmomanometru ir stetoskopu (auskultacinis metodas).
• Automatiniai (oscillometriniai) tonometrai — patogūs namų bei klinikos sąlygomis.
• Ambulatorinis kraujospūdžio monitoravimas (ABPM) — nešiojamas aparatas, kuris matuoja spaudimą per 24 valandas kas 15–30 min, suteikiantis pilnesnį vaizdą.
• Namų matavimai — reguliariai fiksuojami rytais ir vakarais, padeda atskirti balto chalato (white‑coat) ir maskuotą hipertenziją.

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį

• Atsirėmęs ir patogiai sėdėdamas, remiant nugarą, kojos tiesiai ant grindų (ne sukryžiuotos), ranka ant stalo.
• Pailsėk 5 minutes prieš matavimą; venkite fizinio krūvio, kofeino, rūkymo ir emocinio streso likus 30 minutėms.
• Naudok tinkamo dydžio manžetę — per plona ar per plati gali iškraipyti rodmenis.
• Laikyk ranką širdies lygyje; jei ranka žemiau ar aukščiau, rodmenys gali būti neteisingi.
• Atlikti 2–3 matavimus kas 1–2 minutes ir įrašyti vidurkį; jei pirmas matavimas labai skiriasi, pakartoti.

Normalūs rodmenys ir hipertenzijos klasifikacija

Tikslios ribos gali skirtis pagal šalis ir gydytojų gaires, tačiau dažnai naudojama klasifikacija (orientacinė):

• Normalus: sistolinis < 120 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg.
• Padidėjęs (elevated): sistolinis 120–129 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg.
• Hipertenzija 1 stadija: sistolinis 130–139 mmHg arba diastolinis 80–89 mmHg.
• Hipertenzija 2 stadija: sistolinis ≥140 mmHg arba diastolinis ≥90 mmHg.

Atkreipkite dėmesį, kad tiksliniai kraujospūdžio rodmenys priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės ir gretutinių ligų (pvz., cukrinio diabeto ar lėtinės inkstų ligos). Dėl individualių tikslų visada kreipkitės į gydytoją.

Faktoriai, darančių įtaką kraujospūdžiui

• Fizinė veikla ir stresas;
• Mityba (ypač druskos kiekis), alkoholio vartojimas;
• Svoris ir kūno masės indeksas;
• Tabakas ir rūkymas;
• Vaistai (pvz., kontraceptikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie antidepresantai);
• Miego trūkumas ir miego apnėja;
• Amžius — su amžiumi arterijos dažnai tampa standesnės, todėl sistolinis spaudimas gali didėti.

Balto chalato ir maskuota hipertenzija

Dalį žmonių kraujospūdis klinikoje yra aukštesnis dėl nerimo — tai vadinama balto chalato (white‑coat) hipertenzija. Priešingai, kai klinikiniai matavimai normalūs, bet namuose ar kasdieninėse sąlygose spaudimas pakilęs, tai vadinama maskuota hipertenzija. Todėl kartais rekomenduojamas ABPM arba nuolatinis namų matavimas.

Gydymas ir prevencija

Pirmiausia gydymas dažnai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių:

• mažinti druskos kiekį maiste, valgyti daugiau daržovių ir vaisių,
• reguliariai sportuoti,
• atsisakyti rūkymo, riboti alkoholį,
• kontroliuoti kūno svorį,
• spręsti miego ir streso problemas.

Jei gyvenimo būdo priemonės nepakankamos arba kraujospūdis labai aukštas, gydytojas gali skirti vaistus. Dažniausios vaistų grupės: diuretikai, ACE inhibitoriai, ARB (angiotenzino receptorių blokatoriai), beta‑blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai. Gydymas ir tikslinis spaudimas parenkami individualiai.

Kada kreiptis skubios pagalbos

• Jei kraujospūdis staiga labai pakilo (pvz., ≥180/120 mmHg) ir kartu atsirado galvos skausmas, regos sutrikimai, krūtinės skausmas, dusulys, sunki silpnumo ar kalbos sutrikimų — skubus kreipimasis į gydymo įstaigą būtinas.
• Jei pastebite nuolat pakilusį kraujospūdį arba vaistai nebeveikia, susisiekite su gydytoju dėl priežasčių paaiškinimo ir gydymo korekcijos.

Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas ir sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti komplikacijų (širdies priepuolio, insulto, inkstų pažeidimo). Jei kyla klausimų apie matavimo techniką, rezultatų interpretaciją ar gydymo galimybes, pasitarkite su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros specialistu.

Normalus kraujospūdis

Vaikų kraujospūdis paprastai būna žemesnis, o su amžiumi jis didėja.

Sveikų suaugusių žmonių sistolinis kraujospūdis turėtų būti mažesnis nei 120, o diastolinis - mažesnis nei 80. Tačiau kiekvieno žmogaus kraujospūdis gali būti labai skirtingas. Kraujospūdis natūraliai kinta ir dienos metu (cirkadiniu ritmu). Miego metu jis būna mažesnis, o atsikėlus - didesnis. Jis būna žemesnis, kai žmogus ilsisi, ir aukštesnis aktyvumo metu. Kraujospūdį gali keisti ir daugelis kitų dalykų, pavyzdžiui, stresas, ligos, vaistai ir tai, ką žmogus valgo. Netgi stresas, susijęs su kraujospūdžio matavimu, gali jį padidinti. Tai vadinama "baltojo chalato hipertenzija".

Skaitmeninis kraujospūdžio matuoklis rodo, kad kraujospūdis yra 122 sistolinis ir 65 diastolinis, skaitomas kaip "122 virš 65" arba 122/65 mmHg.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kraujospūdis?

K: Kaip paprastai matuojamas kraujospūdis?

K: Kokie du skaičiai yra kraujospūdžio rodmenyse?

K: Ką matuoja vidutinis arterinis spaudimas?

K: Ką matuoja pulsinis spaudimas?

K: Kaip gydytojai matuoja kraujospūdį?

Paieška pagal raidę