Arterija: sandara, funkcijos ir vaidmuo kraujotakoje

Arterija: sandara, funkcijos ir vaidmuo kraujotakoje — sužinokite apie arterijų sluoksnius, raumenų ir elastingumo reikšmę, kraujo tekėjimo mechanizmą ir arteriolių vaidmenį.

Arterija yra kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies patenka į kitas kūno dalis. Beveik visomis arterijomis teka kraujas, kuriame yra daug deguonies. Vienintelės arterijos, kuriomis neteka daug deguonies turintis kraujas, yra plaučių arterija ir (vaisiaus) bambos arterija.

Kiekviena arterija turi tris sluoksnius. Išorinis sluoksnis yra storas, sudarytas iš elastingo audinio. Vidurinis sluoksnis yra sudarytas iš raumenų, todėl arterija gali išsiplėsti arba sumažėti, kai to reikia organizmui. Vidinis pamušalas sudarytas iš tų pačių ląstelių, kuriomis išklota širdis.

Arterijos yra giliai po oda. Jose nėra vožtuvų, kurie neleistų kraujui tekėti atgal. Vietoj to, kiekvieną kartą plakant širdžiai, arterijos išsiplečia, kad kraujas turėtų vietos praeiti. Kai sienelės visiškai išsitempia, arterijų raumenys priverčia jas susitraukti iki įprasto dydžio. Taip kraujas išstumiamas į priekį.

Arterijos skyla į smulkias kraujagysles, vadinamas arteriolėmis.

Sandara (plačiau)

Mediciniame aprašyme arterijų tris sluoksnius dažnai vadiname lotyniškais pavadinimais:

• Išorinis sluoksnis – tunica externa (adventitia): daugiausia sudarytas iš kolageno ir elastinių skaidulų, suteikia stiprumo ir apsaugą.
• Vidurinis sluoksnis – tunica media: dominuoja lygiųjų raumenų ląstelės ir elastinės skaidulos; šis sluoksnis reguliuoja kraujagyslės skersmenį (vazokonstrikcija ir vazodilatacija).
• Vidinis sluoksnis – tunica intima: vienasluoksnis endotelio sluoksnis, tiesiogiai liečiasi su krauju ir svarbus kraujo krešėjimo bei uždegimo procesams reguliuoti.

Funkcijos ir vaidmuo kraujotakoje

• Transportas: arterijos neša kraują nuo širdies į organus ir audinius, taip tiekdamos deguonį bei maistingąsias medžiagas.
• Slėgio palaikymas: elastingos arterijų sienelės slopina pulsinį kraujo tekėjimą ir padeda palaikyti pastovų kraujospūdį.
• Reguliacija: per arterijose esančius lygiuosius raumenis organizmas reguliuoja kraujo tekėjimą į tam tikrus organus (pvz., susiaurėjimas raumenų ar atpalaidavimas virškinimo organams po valgio).
• Pulsas: kiekvienas širdies susitraukimas sukelia arterijų sienelių bangą — ją galima pajusti kaip pulsaciją ties riešu ar kaklu.

Arterijų tipai

Arterijos skirstomos pagal dydį ir audinių sudėtį:

• Elastinės (didžiosios) arterijos: pvz., aorta ir jos pagrindinės šakos; turi daug elastinių skaidulų, amortizuoja širdies susitraukimų impulsą.
• Raumeninės (distribucinės) arterijos: pripildo kraują į tam tikras organų sritis; turi daugiau lygiųjų raumenų, todėl greitai keičia spindį.
• Arteriolės: labai smulkios arterijos, tiesiogiai reguliuoja kraujo srautą į kapiliarus ir dalyvauja kraujospūdžio bei periferinio pasipriešinimo kontrolei.

Sveikatos problemos ir prevencija

Arterijų būklė labai svarbi bendrai sveikatai. Dažniausios problemos:

• Aterosklerozė: riebalinių apnašų (plokštelių) kaupimasis ant vidinio sluoksnio, siaurina spindį ir gali sukelti širdies infarktą ar insultą.
• Aneurizma: arterijos sienelės išsiplėtimas ir silpnėjimas, kuris gali plyšti ir sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą.
• Arteritas: uždegiminės ligos, pažeidžiančios arterijų sieneles.
• Padidėjęs kraujospūdis: ilgainiui silpnina arterijų sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi.

Patarimai, kaip saugoti arterijas: sveika mityba mažinant sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį, reguliari fizinė veikla, rūkymo vengimas, kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė bei gydytojo rekomenduotų tyrimų atlikimas.

Skirtumas tarp arterijų ir venų

Trumpai: arterijos neša kraują nuo širdies (dažniausiai deguonies prisotintą), turi storesnes ir tvirtesnes sieneles bei aiškų pulsą; venos grąžina kraują į širdį, turi plonesnes sieneles ir daugelyje vietų vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti viena kryptimi.

Ši informacija suteikia platesnį supratimą apie arterijų sandarą, funkcijas ir jų svarbą sveikatai. Jei kyla specifinių klausimų apie tam tikras arterijas, ligas ar gydymą — galiu pateikti išsamesnę informaciją.

Svarbios arterijos

Aorta

Aorta yra pagrindinė žmogaus kūno arterija. Ji prasideda kairiajame širdies skilvelyje, kuris yra pilnas kraujo, ką tik plaučiuose pasisavinusio deguonį. (Šis kraujas vadinamas deguonies prisotintu krauju, t. y. jame yra daug deguonies.) Kairysis skilvelis šį deguonies prisotintą kraują išpumpuoja per aortą. Aorta šį kraują tiekia į visus kūno organus.

Aorta tęsiasi nuo širdies iki pilvo apačios. Pakeliui nuo aortos, tarsi medžio šakos, atsišakoja mažesnės arterijos, kuriomis kraujas patenka į įvairias kūno dalis. Galiausiai aorta baigiasi išsišakojimu į dvi arterijas, kuriomis kraujas patenka į kojas.

Visos kūno arterijos, išskyrus plaučių arteriją, yra sujungtos su aorta. Kitos svarbios arterijos yra šios:

• miego arterijos, kuriomis kraujas teka į smegenis, galvą ir veidą.
• Šlaunies arterijos, kuriomis kraujas teka į kojas.
• Vainikinės arterijos, kuriomis kraujas tiekiamas į širdį.

Plaučių arterija

Plaučių arterija yra vienintelė suaugusio žmogaus kūno arterija, kuri:

• Nesijungia su aorta; ir
• Perneša kraują, kuriame nėra daug deguonies. (Jis vadinamas deoksigenuotu krauju.)

Kitomis arterijomis pernešamą deguonį organizmas naudoja energijai gaminti. Kraujas šiose arterijose tampa deoksigenuotas - jame nebelieka daug deguonies. Tada šis kraujas keliauja kapiliarais, kad iš arterijų patektų į venas. Venų užduotis - pernešti deguonies netekusį kraują atgal į dešinę širdies pusę. Plaučių arterija šį kraują iš dešiniojo širdies skilvelio perneša į plaučius. Plaučiuose kraujas gali pasiimti daugiau deguonies.

Pasiėmęs daugiau deguonies, kraujas grįžta į kairę širdies pusę ir aorta išpumpuojamas į kūną. Šis ciklas tęsiasi vėl ir vėl.

Pagrindinės kūno arterijos. Atkreipkite dėmesį, kad visos jos atsišakoja nuo aortos.

Problemos su arterijomis

Kraujavimas iš arterijų

Kadangi širdis pumpuoja kraują tiesiai į arterijas, arterijos patiria didelį spaudimą. Skirtingai nei venos, arterijos visada išsitempia, o paskui susispaudžia, kad kraujas jomis patektų į kūną. Dėl šios priežasties arterinis kraujavimas - kraujavimas iš arterijos - gali būti skubi medicininė pagalba, ypač jei arterija yra didelė. Kraujavimas iš arterijos gali įvykti labai greitai. Pavyzdžiui, perpjovus šlaunies arteriją, žmogus gali mirtinai nukraujuoti.

Jei smegenyse esanti arterija pradeda kraujuoti, kraujavimas gali sukelti insultą.

Arteriosklerozė ir aterosklerozė

Sergant ateroskleroze arterijų sienelės tampa kietesnės, standesnės ir mažiau elastingos. Dėl to kraujas ir deguonis sunkiau patenka arterijomis į svarbius kūno organus.

Vienas iš aterosklerozės tipų yra aterosklerozė. Aterosklerozė - tai liga, kai arterijos siaurėja, nes jos užsikemša cholesteroliu ir riebalais. Kaip užsikimšę kriauklės vamzdžiai apsunkina vandens pratekėjimą, taip užsikimšusios arterijos apsunkina kraujo pratekėjimą. Dėl to širdis turi dirbti sunkiau, kad išstumtų kraują per arterijas. Aterosklerozė yra didelis aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų rizikos veiksnys.

Aterosklerozė vainikinėse arterijose gali sukelti koronarinę širdiesligą. Jei šios arterijos pernelyg užsikemša, širdis negauna gyvybingumui reikalingo kraujo ir deguonies. Tai gali sukelti krūtinės anginą, širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ar net staigią mirtį.

Kai aterosklerozė pasireiškia vienoje iš smegenų arterijų, ji gali sukelti insultą.

Aneurizmos

Aneurizma - tai arterijos sienelės iškilimas. Tai tarsi mažas balionėlis, pripildytas krauju ir besileidžiantis iš arterijos. Kai aneurizma didėja, yra didesnė tikimybė, kad ji plyš. Jei aneurizma plyšta ("įtrūksta"), arterija pradeda kraujuoti. Jei arterija didelė, žmogus gali nukraujuoti iki mirties. Be to, jei arterija kraujuoja, kraujas pro ją negali patekti. Kūno dalis, kurią arterija turi maitinti, negaus reikiamo kraujo ir deguonies. Plyšusi aneurizma yra skubi medicininė pagalba.

Aterosklerozės poveikio arterijai schema.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra arterija?

K: Kokios rūšies kraują perneša beveik visos arterijos?

K: Kurios arterijos neperneša daug deguonies turinčio kraujo?

K: Kokie yra trys arterijos sluoksniai?

Klausimas: Ar arterijos turi vožtuvus, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal?

K: Kaip arterijos išstumia kraują?

K: Kas yra arteriolės?

Paieška pagal raidę