Ūminis miokardo infarktas, dar vadinamas širdies priepuoliu, ištinka, kai staiga užsikemša širdies kraujagyslė. Kraujagyslės perneša kraują ir deguonį. Užsikimšus širdies kraujagyslei, kraujas negali patekti į dalį širdies, todėl ta širdies dalis negauna pakankamai deguonies — tai vadinama išemija. Kai miokardo raumuo tampa išemiškas, dažnai pasireiškia krūtinės skausmas (krūtinės angina). Jei išemija trunka pakankamai ilgai, nepakankamai aprūpinamas deguonimi širdies raumuo gali mirti — tai vadinama infarktu.

Širdies priepuolis yra skubi medicininė pagalba. Pirmosios kelios minutės yra labai svarbios, nes laiku pradėta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikį širdies pažeidimą. Kai kuriuos priepuolio padarytus pažeidimus galima apriboti arba ištaisyti, jei pacientas gydomas per pirmąją valandą po simptomų pradžios.

Simptomai

Miokardo infarkto simptomai gali būti aiškūs arba netipiniai. Dažni požymiai:

  • Intensyvus krūtinės skausmas ar spaudimas, dažnai už krūtinkaulio, trunkantis keliolika minučių arba ilgiau; skausmas gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
  • Dusulys arba sunkumas kvėpuoti.
  • Gausus prakaitavimas, šaltas prakaitas.
  • Pykinimas, vėmimas ar diskomfortas skrandyje.
  • Svaigulys, silpnumas ar net sąmonės netekimas.

Atskirais atvejais, ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir diabetikams, simptomai gali būti netipiniai (silpnumas, pykinimas, dusulys be ryškaus krūtinės skausmo).

Ka daryti ištikus įtariamam širdies priepuoliui

  • Skubiai kviesti pagalbą: skambinti į skubiąją pagalbą (Lietuvoje — tel. 112) ir aiškiai nurodyti, kad įtariamas miokardo infarktas.
  • Jei pacientas sąmoningas ir nėra alergijos: duoti sukramtyti vieną aspirino tabletę (paprastai 300 mg), jeigu tai buvo patvirtinta pagal situaciją ir nėra kontraindikacijų.
  • Pacientui ramiai sėdėti ar gulėti: neleisti judėti, bandyti išlaikyti ramų kvėpavimą.
  • Jei asmuo praranda sąmonę ir nekvėpuoja normaliai: pradėti gaivinimą (CPR) ir, jei yra, naudoti automatinį išorinį defibriliatorių (AED).
  • Nevartoti skausmą malšinančių vaistų, jei to nenurodė medikai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų miokardo infarktas atsiranda dėl aterosklerotinės plokštelės plyšimo toje širdies arterijoje, kurią užkemša kraujo krešulys. Svarbūs rizikos veiksniai:

  • Rūkymas
  • Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
  • Aukštas cholesterolio lygis
  • Diabetas
  • Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka
  • Nepalankios mitybos įpročiai
  • Šeiminė anamnezė (artimi giminaičiai, sirgę širdies ligomis)
  • Stresas ir sunkios psichoemocinės būklės

Diagnozė ir gydymas

Diagnozė paprastai remiasi klinikine apžiūra, 12 vado EKG, kraujo tyrimais (širdies fermentai, pvz., troponinai) ir kartais vaizdiniais tyrimais. Greita diagnozė leidžia pradėti specifinį gydymą:

  • Reperfuzinė terapija: perkutininė koronarinė intervencija (stentavimas, PCI) arba trombolizė (vaistai, tirpdantys krešulą), priklausomai nuo situacijos ir laiko nuo simptomų pradžios.
  • Pradinis skubus gydymas ligoninėje (kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai, nitroglicerinas, skausmo malšinimas, deguonis jei reikia).
  • Po ūminės fazės — ilgalaikė medikamentinė terapija (beta adreno blokatoriai, statinai, antitrombocitiniai vaistai, AKF inhibitoriai ar ARB pagal indikacijas) bei kardiologinė priežiūra.
  • Reabilitacija po infarkto: fizinio aktyvumo programa, mitybos ir rizikos veiksnių valdymas, psichologinė parama.

Prevencija

Prevencija orientuota į rizikos veiksnių mažinimą:

  • Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo
  • Palaikyti sveiką mitybą ir normalų kūno svorį
  • Kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje
  • Reguliarus fizinis aktyvumas
  • Laikytis gydytojo skirtų medikamentų, jei yra rodiklių (pvz., statinai, antihipertenziniai vaistai)
  • Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai

Prognozė

Prognozė priklauso nuo infarkto dydžio, to, kaip greitai buvo suteikta pagalba, paciento bendros sveikatos būklės ir tolesnio gydymo. Greita medicininė intervencija ir nuoseklus rizikos veiksnių valdymas gerina išgyvenamumą ir sumažina komplikacijų riziką.

Jei įtariate, kad Jūs ar šalia esantis asmuo patiria širdies priepuolį, nedelsdami kreipkitės į skubiąją pagalbą — laikas nuo simptomų pradžios iki gydymo pradžios lemia gydymo sėkmę.