Arteriosklerozė: simptomai, priežastys ir kaip jos išvengti

Sužinokite apie arteriosklerozės simptomus, priežastis ir kaip jos išvengti — veiksminga dieta, mankšta, rūkymo nutraukimas ir gydymas, kad sumažintumėte insulto bei infarkto riziką.

Arteriosklerozė yra arterijų liga. Arterijų sienelės yra sustorėjusios, sukietėjusios ir praradusios tamprumą, vadinamą elastingumu.

Yra trys pagrindiniai tipai:

• Dažniausiai pasitaikanti aterosklerozė. Tai arterijų susiaurėjimas dėl arterijose susikaupusių apnašų, kurias paprastai sudaro cholesterolis, riebalinės medžiagos, ląstelių atliekos, kalcis ir fibrinas. Tai paveikia stambias ir vidutinio dydžio arterijas, tačiau jų išsidėstymas skiriasi priklausomai nuo žmogaus.
• Mönckeberg Arteriosklerozė. Tai kai sustingsta vidurinis arterijos sluoksnis. Taip atsitinka dėl kalcio nuosėdų.
• Arteriolosklerozė. Ji pažeidžia mažesnes kūno arterijas.

Dėl aterosklerozės poveikio gali sutrikti reguliari kraujo tėkmė. Dėl mažos kraujo tėkmės į smegenis gali svaigti galva, nutirpti, nerišliai kalbėti ir pasireikšti kiti simptomai. Trombozės gali dar labiau užblokuoti kraujo tekėjimą. Dėl to kyla rizika patirti insultą arba širdies priepuolį.

Arteriosklerozė yra didelė sveikatos problema. Arteriosklerozės galima išvengti mažinant riziką. Rizika yra rūkymas, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Gydytojai rekomenduoja laikytis dietos ir mankštintis. Dietas sudaro mažas cholesterolio ir sočiųjų riebalų kiekis. Kai kurie pacientai gali vartoti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje.

Simptomai

Arteriosklerozė vystosi palaipsniui ir pradžioje gali būti besimptomė. Simptomai priklauso nuo to, kurios arterijos yra pažeistos:

• Širdies arterijos (koronarinė arteriosklerozė): krūtinės skausmas ar spaudimas (krūtinės angina), dusulys, nuovargis; gali baigtis širdies priepuoliu.
• Smegenų arterijos: trumpalaikiai neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, veido ar galūnių nutirpimas, nerišli kalba, regos sutrikimai — tai gali būti ir priešinsultiniai požymiai ar insultas.
• Kojų arterijos (periferinė arterijų liga): skausmas vaikštant (klaudikacija), kojų šaltumas, žaizdų gijimo sutrikimai, gali vystytis gangrena.
• Inkstų arterijos: padidėjęs kraujospūdis, inkstų funkcijos blogėjimas.
• Kitų vietų požymiai: erekcijos sutrikimai vyrams, kurie gali būti ankstyvas periferinės arterijų ligos požymis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Arteriosklerozę sukelia ilgesnis arterijų vidinio sluoksnio pažeidimas ir uždegimas, o apnašos kaupiasi ant pažeistos vietos. Tarp svarbiausių rizikos veiksnių yra:

• Amžius — rizika didėja su metais.
• Giminės anamnezė — artimųjų širdies ir kraujagyslių ligos.
• Kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija).
• Diabetas ir sutrikusi gliukozės apykaita.
• Aukštas kraujo lipidų kiekis, ypač didelis cholesterolis.
• Rūkymas — vienas iš stipriausių modifikuojamų veiksnių.
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka.
• Prasta mityba (daug sočiųjų riebalų, transriebalų, mažai daržovių, vaisių ir sveikųjų riebalų).
• Kitos būklės: lėtinis uždegimas, inkstų liga, tam tikri medikamentai.

Diagnozė

Diagnozė nustatoma derinant ligos požymius, rizikos faktorius ir tyrimus. Dažniausiai atliekami:

• Laboratoriniai tyrimai: bendras lipidų profilis (cholesterolis, MTL, DTL, trigliceridai), gliukozė kraujyje.
• Kraujospūdžio matavimas ir kūno masės indeksas.
• Neinvaziniai vaizdiniai tyrimai: kraujagyslių echoskopija (pvz., kaklo arterijų dopleris), Doplerio ultragarsas kojų arterijoms, kojų anklių-rankos indekso (ABI) matavimas.
• Širdies tyrimai: EKG, krūtinės ultragarsas (ehokardiografija), streso testai, koronarografija ar kompiuterinė tomografija (KT) koronarinių arterijų įvertinimui.
• Jei įtariama trombozė ar insultas — skubi KT ar MRT.

Gydymas

Gydymas derinamas priklausomai nuo pažeidimo vietos ir sunkumo. Pagrindiniai principai:

• Gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba (pvz., Viduržemio jūros dieta), reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas, kūno svorio kontrolė.
• Vaistai: lipidus mažinantys vaistai (pvz., statinai; kai kuriems pacientams — papildomi vaistai kaip ezetimibas ar PCSK9 inhibitoriai), antihipertenziniai vaistai, gliukozę kontroliuojantys vaistai cukriniu diabetu sergantiems, antiagregantai (pvz., aspirinas kai indikacija) ar antitrombozinė terapija.
• Inervencinės procedūros: angioplastika su stentu arba balionėlio dilatacija, koronarinis šuntavimas (CABG), karotidų endarterektomija ar periferinių arterijų rekonstravimo operacijos, kai kraujotaka pavojingai sutrikusi.
• Skubi pagalba: jei susidaro trombas ar įvyksta širdies priepuolis arba insultas, reikalinga skubi medicininė intervencija (pvz., trombolizė, embolektomija, perkutaninė revaskuliarizacija).

Kaip jos išvengti

Profilaktika yra labai svarbi. Rekomendacijos:

• Ne rūkyti arba nutraukti rūkymą — didžiausia ir greitai veiksminga priemonė (rūkymas).
• Sveika mityba: mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų, daugiau daržovių, vaisių, žuvies, sveikųjų riebalų (alyvuogių, riešutų).
• Reguliarus fizinis aktyvumas: bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba pagal gydytojo rekomendacijas.
• Svorio kontrolė: mažinti nutukimą ir stebėti kūno masę.
• Kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė: reguliariai tikrinti ir gydyti hipertenziją bei diabetą.
• Cholesterolio profilaktika: kontroliuoti lipidų kiekį kraujyje, kai reikia — vartoti vaistus mažinančius cholesterolio kiekį.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač jei yra šeimos anamnezė ar keli rizikos veiksniai.

Galimos komplikacijos

• Miokardo infarktas (širdies priepuolis).
• Insultas (insultas).
• Periferinės arterijų liga — žaizdos, gangrena, galūnių amputacijos rizika.
• Aneurizmos susidarymas ir plyšimas pažeistose arterijose.
• Inkstų funkcijos pablogėjimas dėl inkstų arterijų užsikimšimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei patiriate nuolatinį krūtinės skausmą, staigius neurologinius simptomus (veido/galūnių nutirpimas, nerišli kalba, regos praradimas), stiprų kojų skausmą vaikštant arba jei diagnozuotas didelis kraujospūdis, diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką.

Pastaba: ši informacija yra bendro pobūdžio. Konkrečias gydymo ir prevencijos priemones turi rekomenduoti gydytojas, atsižvelgdamas į individualią sveikatos būklę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra arteriosklerozė?

K: Kokie yra trys pagrindiniai arteriosklerozės tipai?

K: Kas yra aterosklerozė?

K: Kas yra Mönckebergo arteriosklerozė?

K: Kas yra arteriolosklerozė?

K: Kokie yra kai kurie arteriosklerozės padariniai?

K: Kaip galima išvengti aterosklerozės?

Paieška pagal raidę