Astma

Priežastys

Tiksli astmos priežastis dar nežinoma. Manoma, kad ji gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių:

Genetika: Kai žmogaus genuose įvyksta pokyčių (vadinamų mutacijomis), šie pokyčiai perduodami jo vaikams. Vienas arba abu tėvai gali turėti šiuos pokyčius arba mutacijas savo genuose, o kai kurie arba visi jų vaikai gali gimti su šiais pokyčiais arba mutacijomis, o tai reiškia, kad jie juos paveldėjo. Įvykusios mutacijos šeimoje perduodamos iš kartos į kartą ir yra nuolatinės mutacijos, jos pakeičia DNR geną. Dėl šių pokyčių žmogus gali dažniau sirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, astma. Kai kurių ligų atveju gali būti tik vieno geno pokytis, dėl kurio žmogus gali susirgti ta liga, o astmos atveju - daugelio skirtingų genų pokyčiai, dėl kurių žmogus gali dažniau susirgti astma.

Epigenetiniai pokyčiai ar modifikacijos sukelia kitokio pobūdžio pokyčius, kurie daro įtaką tam, kaip žmogaus genai veikia arba "reiškiasi" trimis skirtingais būdais (vadinamaisiais epigenetiniais mechanizmais), tačiau nekeičia DNR esančio geno. Šie epigenetiniai pokyčiai gali būti paveldimi arba gali įvykti gimdoje, t. y. kai kūdikis dar yra motinos viduje. Jie taip pat gali atsirasti vaikystėje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kvėpavimo takų infekcijos, cheminių medžiagų ar vaistų poveikio, mitybos ir kt. Šie pokyčiai gali būti perduodami iš kartos į kartą, tačiau jie nėra nuolatiniai ir gali būti perduodami tik vienai ar dviem kartoms. Nors epigenetiniai pokyčiai turi įtakos asmens genų veikimui, jie nepakeičia asmens genų visam laikui. Manoma, kad epigenetiniai pokyčiai taip pat gali padidinti žmogaus tikimybę susirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, astma.

Aplinkos veiksniai - tai žmogų veikiantys dalykai, kurie gali būti sveiki arba nesveiki. Nesveiki aplinkos veiksniai - tai tokie dalykai kaip gyvenimas vietovėje, kurioje yra didelė oro tarša, gyvenimas ten, kur namuose daug vabzdžių, arba buvimas šalia cigarečių dūmų.

Jei asmuo, kurio genuose yra genetinių ar epigenetinių pokyčių, dėl kurių jis turi didesnę tikimybę susirgti astma (genetinis polinkis), taip pat turi nesveikos aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, gyvena namuose, kuriuose yra daug dulkių erkučių, tuomet yra didesnė tikimybė, kad jis susirgs astma.

Atopija

Atopija pasireiškia, kai pasikeičia kai kurie genai, su kuriais žmogus gimsta (genetinis paveldėjimas). Dėl šių genetinių pokyčių organizmas gamina daugiau imunoglobulino E (IgE) - tam tikros rūšies antikūnų. Jie taip pat tampa jautresni tokiems dalykams kaip cheminės medžiagos, dūmai ir dulkės (aplinkos antigenai). Šis padidėjęs jautrumas reiškia, kad jie yra jautresni arba alergiškesni aplinkos daiktams nei žmonės, kurių genuose nėra šių pokyčių ir kurie nėra padidėjusio jautrumo arba alergiški.

Dėl padidėjusio jautrumo jų organizmas reaguoja tam tikrais būdais. Paprastai atopija sergančiam asmeniui išsivysto alerginis rinitas, kuris pažeidžia už nosies esančius nosies kanalus, taip pat jis dažniau serga atopiniu dermatitu, sukeliančiu odos bėrimus, ir atopine astma. Iki 40 % žmonių, sergančių alerginiu rinitu, taip pat serga astma. Šios trys medicininės problemos - alerginis rinitas, atopinis dermatitas ir atopinė astma - vadinamos atopine triada (triada yra tada, kai yra trys dalykai). Atopija sergantys žmonės gali turėti ir kitų sveikatos problemų, įskaitant alergiją maistui ir vaistams, padidėjusį jautrumą įgėlusiems vabzdžiams, dilgėlinę (dilgėlinę), Kvinke's edemą (angioneurozinę edemą) ir kontaktinį dermatitą.

Jei vienas iš tėvų serga atopija, yra tikimybė, kad jis taip pat serga atopija. Jei atopija serga du tėvai, tikimybė, kad jie bus atopiški, yra dar didesnė.

Paracetamolis ir astma

Buvo atlikta tyrimų, kurie parodė ryšį tarp paracetamolio (Tylenol) ir astmos. Pavyzdžiui, 2008 m. išanalizavus informaciją, surinktą iš labai didelio tyrimo, vadinamo Tarptautiniu astmos ir alergijos vaikystėje tyrimu, sutrumpintai - "Isaac" tyrimu, paaiškėjo, kad vaikai, pirmaisiais gyvenimo metais vartoję paracetamolio nuo karščiavimo, turėjo 50 proc. didesnę riziką vėliau susirgti astma. Kuo daugiau paracetamolio vaikai vartojo, tuo didesnė rizika susirgti astma. Vaikams, kurie jį vartojo kartą per mėnesį, rizika susirgti astma padidėjo tris kartus. Astmos atvejų skaičiaus padidėjimas daugelyje šalių atitiko padidėjusį vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio, pardavimą. Anksčiau Amerikos gydytojų kolegija, remdamasi Trečiojo nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (The Third National Health and Nutrition Examination Examination Survey) rezultatais, pranešė apie ryšį tarp neatopinės astmos ir paracetamolio vartojimo. Ne visi gydytojai yra įsitikinę dėl ryšio tarp paracetamolio ir astmos.

"Vaikai, sergantys astma arba turintys astmos riziką, turėtų vengti vartoti paracetamolio." (McBride JT, 2011).

Manoma, kad žmogus suserga astma dėl įvairių priežasčių, įskaitant iš tėvų gautus genus (genetika), kai kurių genų veikimo pokyčius (epigenetika) ir sveikatai nepalankius dalykus (nesveiki arba neigiami aplinkos veiksniai).

Astmos tipai

Atopinė astma

Atopinė astma yra labiausiai paplitusi astmos forma.

Kosulio sukelta astma

Kosulį sukelianti astma - tai astmos rūšis, kurios pagrindinis, o kartais ir vienintelis požymis yra kosulys. Kosulio atmainos astma paprastai nesukelia švokštimo ar dusulio ir sukelia sausą, draskantį, dažniausiai neproduktyvų kosulį (tai reiškia, kad iškosima mažai skreplių arba jų visai neiškosima). Apie 30 % žmonių, sergančių kosulio atmaina, išsivysto tipinė astma.

Su darbu susijusi astma

Su darbu susijusi astma - tai astmos rūšys, kurias sukelia arba pablogina dirgikliai, esantys darbo vietos aplinkoje. Su darbu susijusios astmos priežastimi dažniausiai būna darbai, kuriuose yra daug dūmų arba naudojama daug cheminių medžiagų. Egzistuoja įvairių su darbu susijusios astmos (angl. work-related asthma, WRA) tipų:

1. Profesinė astma su latentiniu periodu: šis astmos tipas yra toks, kai astmos požymiai ir simptomai pasireiškia po tam tikro laiko (latentinis periodas) po susidūrimo su aplinkos dirgikliais, pvz. : Jonas pradeda dirbti gamykloje, kurioje naudojamos cheminės medžiagos, pirmąją sausio savaitę. Kovo pabaigoje jam pradeda reikštis astmos požymiai ir simptomai. Laikotarpis nuo tada, kai jis pradėjo dirbti sausio mėn. iki tada, kai kovo mėn. prasidėjo astmos požymiai ir simptomai, yra latentinis laikotarpis.

2. Dirgiklių sukelta astma (IIA) - tai profesinė astma be latentiškumo: tai toks astmos tipas, kai astmos požymiai ir simptomai gali pasireikšti iš karto (be latentiškumo) po susidūrimo su aplinkos dirgikliais, pvz., Frankas pradeda dirbti valytoju naujame darbe, kur valymui naudoja amoniaką. Atidaręs amoniako butelį ir įkvėpęs garų, Frenkas pradeda sunkiai kvėpuoti, jo krūtinė įsitempia, atsiranda kitų astmos požymių ir simptomų.

3. Reaktyviųjų kvėpavimo takų disfunkcijos sindromas (RADS):

4. Astmos paūmėjimas darbe: kai žmogus jau serga astma, o dėl darbo vietoje esančių dirgiklių ji dar labiau paūmėja.

Pratimų sukelta astma

Fizinio krūvio sukelta astma (EIA), dar vadinama fizinio krūvio sukeltu bronchų spazmu, - taip apibūdinami astmos atvejai, kai fizinis krūvis yra pagrindinė, o dažnai ir vienintelė astmos priepuolio priežastis. Jei žmogus jau serga tam tikra astmos forma arba yra atopiškas, yra didesnė tikimybė susirgti EIA.

Naktinė astma

Naktinė astma - tai terminas, vartojamas apibūdinti astmos atvejams, kurie paūmėja naktį (naktinė astma).

Priešmenstruacinė astma (PMA): kai astmos simptomai sustiprėja priešmenstruaciniu laikotarpiu. Ši būklė gali pasireikšti iki 40 % astma sergančių moterų. Norint nustatyti PMA diagnozę, būtina turėti išsamią menstruacinių ciklų laiko anamnezę kartu su patiriamais astmos simptomais ir didžiausiu iškvėpimo srauto greičiu (dėl PMA priešmenstruaciniu laikotarpiu PEF gali būti sumažėjęs). Diagnozei nustatyti naudinga vesti simptomų ir didžiausio iškvėpimo srauto (PEF) greičio dienoraštį.

Status asthmaticus

Status asthmaticus yra sunki astmos forma, kai astmos priepuolis vis stiprėja, o vaistai, kuriais paprastai gydoma astma, neveikia. Status asthmaticus gali būti mirtinas.

Tai pirminių bronchų skersinis pjūvis (vienas bronchas, du bronchai), kuriame matyti kvėpavimo takų vidus. Tai užpakalinis vaizdas, t. y. žiūrint iš nugaros.


Šie darbininkai tikrina plieno gamyklos krosnį. Krosnis skleidžia dūmus, dūmus ir smulkias daleles. Tai yra dirgikliai, kurie gali sukelti arba paskatinti su darbu susijusią astmą.

Požymiai ir simptomai

Medicinos požymiai ir simptomai - tai būdas, kuriuo medicininė būklė veikia žmogaus organizmą. Kartais astmos požymiai ir simptomai gali būti lengvi, todėl žmogui per daug netrukdo. Kitais atvejais jie gali būti sunkūs, todėl žmogus gali jaustis labai blogai.

Ne kiekvienas astma sergantis asmuo visą laiką turi visus astmos požymius ir simptomus. Vieno astmos priepuolio metu žmogui gali būti vieni požymiai ir simptomai, o kito astmos priepuolio metu - kiti. Kai kuriems astma sergantiems žmonėms tarp astmos priepuolių gali būti ilgi laikotarpiai, kai jie nejaučia jokių astmos požymių ir simptomų, o kitiems kasdien gali pasireikšti kai kurie arba visi požymiai ir simptomai, kurie priepuolio metu tampa sunkesni. Tai taip pat priklauso nuo to, kokio tipo astma žmogus serga ir ar ji yra lengva, vidutinio sunkumo, ar sunki.

Kai kuriems astma sergantiems žmonėms, pvz., fizinio krūvio sukeltos astmos, simptomai gali pasireikšti tik tam tikru metu, kai fizinis krūvis sukelia simptomus. Kai kuriems astmos požymiai ir simptomai gali pasireikšti arba pasunkėti (paūmėti), kai jie serga virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, dažnai sukeliamomis žmogaus rinovirusų.

Ankstyvieji įspėjamieji astmos priepuolio požymiai - tai fiziniai sveikatos pokyčiai, kuriuos astma sergantis žmogus patiria prieš priepuolį. Žinodamas ankstyvuosius įspėjamuosius požymius, žmogus gali imtis priemonių, kad išvengtų astmos priepuolio arba, jei jis ištiko, kad jis nepablogėtų.

Ankstyvieji įspėjamieji ženklai

Ankstyvieji įspėjamieji astmos požymiai gali būti šie:

• Dažnas kosulys, ypač naktį
• Lengvai prarandate kvapą
• Dusulys: kai žmogus negali giliai įkvėpti, o tai reiškia, kad jis negali pripildyti plaučių oro. Gali būti, kad jis gali kvėpuoti tik trumpai ir negiliai, todėl plaučiai gali būti pakankamai pripildyti oro. Kai žmogui sunku kvėpuoti, jis taip pat gali jausti krūtinės spaudimą.
• Lengvas nuovargis fizinio krūvio metu, silpnumas ir švokštimas ar kosulys po fizinio krūvio
• Jaučiate peršalimo ar alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, sloga ar užsikimšusi nosis, kosulys, gerklės ir galvos skausmas.

Trigeriai

Trigerio veiksnys arba trumpiau - trigeris - tai kažkas, dėl ko asmeniui, kuris jau turi sveikatos sutrikimų, prasideda tam tikros ligos požymiai ir simptomai. Dažniausiai astmą sukeliantys veiksniai yra šie:

• Tabako dūmai: žmogui nebūtina rūkyti pačiam, pasyvus rūkymas gali sukelti astmos priepuolį. Pasyvusis rūkymas - tai dūmai iš degančios cigaretės, cigaro ar pypkės galo, kuriuos rūko kitas žmogus, arba dūmai, kuriuos jis iškvepia (iškvepia).
• Gyvūnai išskiria chemines medžiagas, vadinamas baltymais, kurie yra alergenai; žmonės gali būti jiems alergiški. Šie alergenai gali veikti kaip dirgikliai ir pabloginti astmos būklę bei sukelti astmos priepuolį. Baltymai yra augintinio pleiskanose, t. y. negyvuose odos plaukuose, kuriuos gyvūnai (ir žmonės) išskiria. Jų taip pat yra jų šlapime, išmatose, seilėse ir sebume, kurį gamina odos liaukos, vadinamos riebalinėmis liaukomis. Dėl riebalų riebaluojasi plaukai ir oda. Kai pleiskanos, šlapimas, išmatos, seilės ir sebumas išdžiūsta, jų baltymai gali patekti į orą ir būti įkvėpti. Šunys, katės, pelėkautai, žiurkėnai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės ir naminiai paukščiai gali būti alergiški kai kuriems naminių gyvūnų tipams.
• Įvairūs vabalai, kurių galima rasti namuose, gali sukelti astmos priepuolius. Jie gali sukelti astmos simptomus taip pat, kaip ir naminiai gyvūnai; jų išskiriami baltymai yra alergenai ir patenka į orą. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių vabzdžių, galinčių sukelti astmą, yra dulkių erkutės, tarakonai, taip pat patalinės blakės ir blusos. Daugelis kitų rūšių, galinčių užkrėsti namus, gali būti alergenų šaltinis, pavyzdžiui, faraoninės skruzdėlės.
• Grybų sporos (pelėsiai): grybai dauginasi išleisdami sporas į orą; jei sporos patenka į tinkamą vietą joms augti, prasideda naujas grybas. Kvėpavimas šiomis sporomis gali sukelti astmą. Viena iš dažniausiai tiek lauke, tiek išorinėje aplinkoje aptinkamų grybelių sporų rūšių yra iš grupės (genties), vadinamos aspergillus.
• Stiprios emocijos, tokios kaip pyktis, stresas ir net juokas, gali pabloginti astmos simptomus.
• Lauko oras gali būti teršiamas iš daugelio šaltinių, pavyzdžiui, automobilių ir sunkvežimių išmetamųjų dujų intensyvaus eismo zonose ir cheminių medžiagų, esančių ore šalia gamyklų ir naftos perdirbimo gamyklų.
• Orai: astmos priepuolį gali sukelti oro pokyčiai. Priepuolį gali sukelti ne tik šaltas oras, bet ir oro temperatūros pokyčiai. Jei žmogus iš šalto lauko patenka į šiltus namus, staigus pokytis gali sukelti bronchų spazmą. Staigūs drėgmės pokyčiai taip pat turi įtakos.

Geriausias būdas kovoti su astmą sukeliančiais veiksniais - sužinoti, kokie jie yra, ir, jei įmanoma, jų vengti, o jei visiškai išvengti neįmanoma, pakoreguoti savo elgesį, kad būtų galima su jais kovoti. Pavyzdys: šaltą žiemos dieną pribėgti prie pat šilto namo slenksčio ir iš karto eiti į vidų; staigus temperatūros pokytis gali sukelti priepuolį, o to buvo galima išvengti. Apskritai, bet ypač sergant tokia liga kaip astma, būtina stebėti savo aplinką ir joje esančius daiktus tiek patalpose, tiek lauke. Dažniausiai astmą sukelia alergenai. Vienas didelis alergenų šaltinis yra kilimas. Visiškai jį pakeitus plytelėmis sumažėja galimybė sukurti gerą aplinką alergenams, be to, jį paprasčiau valyti ir dezinfekuoti.

Tai yra keletas dalykų, kurie gali pabloginti astmos būklę ir sukelti astmos priepuolį.

Astmos priepuolis

Astmos priepuolis yra tada, kai po tam tikro laiko, kai astmos simptomai buvo nedideli arba jų visai nebuvo, astma staiga paūmėja, paprastai dėl to, kad ją sukėlė vienas ar daugiau dirgiklių. Ištikus astmos priepuoliui, kvėpavimo takų viduje esantys audiniai paburksta dėl uždegimo - taip organizmas bando apsisaugoti nuo kenksmingų dalykų, pavyzdžiui, mikrobų ir dirgiklių. Kai audiniai paburksta, kvėpavimo takų anga (vadinama liumenas) labai susiaurėja.

Bronchus ir bronchioles supantys lygieji raumenys (tai tokie kūno raumenys, kurie nesusitraukia savo noru, pavyzdžiui, rankos raumenys) pradeda spazmuoti arba susitraukinėti, todėl kvėpavimo takų anga dar labiau susiaurėja. Tai vadinama bronchų spazmu.

Kvėpavimo takų gleivinės viduje yra liaukos, vadinamos pogleivio liaukomis, o virš jų, arčiau kvėpavimo takų angos, yra ląstelės, vadinamos taurelėmis, nes jų forma primena taurelę, t. y. tam tikrą puodelį. Po gleivine esančios liaukos ir taurelės ląstelės gamina gleives, kurios padeda apsaugoti kvėpavimo takų vidų. Sveikų plaučių kvėpavimo takuose esančios gleivės yra plona plėvelė, kuri sulaiko dirgiklius, pavyzdžiui, dulkių daleles ir žiedadulkes, kad jie nepažeistų kvėpavimo takų ir nepatektų į oro maišelius (alveoles).

Kvėpavimo takuose yra mažyčių plaukelių, vadinamų blakstienėlėmis. Blakstienėlės banguoja pirmyn ir atgal tarsi plaštakos ir padeda stumti gleives ir įstrigusias daleles kvėpavimo takais į ryklę. Iš ten gleivės ir įstrigusios dalelės iš apatinių kvėpavimo takų gali būti iškosėtos (tai vadinama skrepliais).

Astmos priepuolio metu po gleivine esančios liaukos ir taurelinės ląstelės pradeda gaminti daug daugiau gleivių nei įprastai, be to, gleivės yra tirštesnės nei įprastai. Dėl to blakstienėlėms labai sunku atlikti savo darbą ir išvesti gleives iš kvėpavimo takų. Taigi dabar gleivių gaminama per daug, o blakstienėlės jų išnešioja nepakankamai. Kvėpavimo takai jau ir taip yra per siauri, kad būtų galima tinkamai kvėpuoti dėl uždegimo sukelto audinių patinimo ir bronchų spazmų sukelto susiaurėjimo, todėl papildomos gleivės dar labiau užkemša kvėpavimo takus. Tai labai apsunkina kvėpavimą. Mirtinų astmos priepuolių metu kvėpavimo takai gali taip susiaurėti ir (arba) užsikimšti gleivėmis, kad pro juos apskritai negali patekti oras.

Yra ir kitų kvėpavimo sunkumų požymių, kaip ir astmos priepuolio atveju, kuriuos svarbu žinoti, ir žinant juos galima pasakyti, ar žmogus, kuris negali kalbėti, turi kvėpavimo problemų. Žmonės, kurie gali nesugebėti kam nors pranešti apie kvėpavimo sutrikimus, yra kūdikiai ir maži vaikai.

Kiti astmos požymiai:

Krūtinės ir kaklo susitraukimai, dėl kurių krūtinės ir kaklo raumenys, kurie paprastai kvėpuojant per daug nenaudojami, pradeda susitraukinėti, bandydami įsiurbti daugiau oro. Taip organizmas stengiasi gauti pakankamai oro, nes dėl astmos priepuolio jam sunku normaliai kvėpuoti. Dėl šių susitraukimų kvėpuojant krūtinės ląstos oda, kaklo oda ir arba krūtinkaulis (krūtinkaulis) pasislenka į vidų. Yra įvairių tipų retrakcijų, kurios priklauso nuo to, kurie raumenys pradeda susitraukinėti, o tai priklauso nuo to, kiek žmogui sunku kvėpuoti priepuolio metu.

Nosies pliaukštelėjimas - tai kai kvėpuojant šnervės atsiveria plačiau nei įprastai. Tai dažnai yra ženklas, kad žmogui sunku kvėpuoti.

Mėlynos lūpos ir pirštų galiukai: dėl deguonies, esančio ore, kuriuo kvėpuojame, kraujas įgauna raudoną spalvą. Kraujas be deguonies yra mėlynos spalvos. Deguonis į organizmą patenka per oro maišelius (alveoles), kurie yra kvėpavimo takų gale. Astmos priepuolio metu organizmui sunku gauti pakankamai deguonies, nes sunku gauti pakankamai oro. Kadangi mažiau oro su deguonimi patenka į oro maišelius ir į kraują, kraujyje sumažėja raudonojo kraujo (kraujo su deguonimi) ir padaugėja mėlynojo kraujo (kraujo be deguonies). Mėlyna lūpų ir po nagais spalva atsiranda dėl mėlyno kraujo, kuris matomas po oda esančiose smulkiose kraujagyslėse. Kuo daugiau kūno dalių pradeda mėlynuoti, tuo ilgiau organizmas lieka be deguonies. Kai kūno dalys tampa mėlynos dėl deguonies trūkumo, tai vadinama cianozė.

Prakaitavimas : prakaitavimas gali būti pastebimas ypač ant kaktos, tačiau oda nėra šilta, ji gali būti vėsi ir lipni liečiant.

Greitas kvėpavimas (tachipnėja); įkvepiama ir iškvepiama daug greičiau nei įprastai.

Greitas širdies plakimas: (tachikardija): širdis pradeda plakti daug greičiau nei įprastai.

Tai mažyčiai plaukeliai, vadinami blakstienėlėmis, kuriais išklota kvėpavimo takų vidinė dalis.


Tarpšonkaulinės retrakcijos Tarp šonkaulių esanti oda atrodo "įsiurbta", nes tarpšonkauliniai raumenys (esantys tarp šonkaulių) susitraukia labiau nei įprastai. Taip stengiamasi padėti kūnui įsiurbti daugiau oro, nes sunku kvėpuoti. Tarpšonkaulinių raumenų įtraukimas yra kvėpavimo pasunkėjimo požymis ir galimas astmos pablogėjimo arba astmos priepuolio požymis.

Diagnozė

Astma diagnozuojama atsižvelgiant į asmens:

• Anamnezė; informacija, pvz., kokie buvo astmos požymiai ir simptomai.
• Ar kas nors iš giminaičių sirgo astma ar kitomis susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, atopija.
• Fizinė apžiūra ir tyrimai

Diagnostiniai tyrimai

Nėra konkretaus testo, kuriuo būtų galima nustatyti, ar žmogus serga astma, tačiau yra testų, kurie gali padėti nustatyti diagnozę, jei jų rezultatai vertinami kartu su medicinine ir šeimos anamneze bei fizine apžiūra.

• Plaučių funkcijos tyrimai [Pulmonary function tests (PFTs)]
• Spirometrija; matuojama, kiek oro plaučiai gali įkvėpti, kiek iškvėpti ir kaip greitai žmogus gali iškvėpti.
• Bronchoprovokacijos testas; atliekant šį testą kvėpavimo takai (bronchai ir bronchiolės) provokuojami (bandoma kažką priversti), kad jie patirtų bronchų spazmą (kvėpavimo takai susiaurėtų), taip siekiama nustatyti, kiek jie yra jautrūs. Bronchų spazmui išprovokuoti kai kurie dalykai: priversti žmogų mankštintis, kvėpuoti šaltu oru, kuris darosi vis šaltesnis, arba įkvėpti specialios cheminės medžiagos, vadinamos metacholinu. Bronchoprovokacijos rezultatai tikrinami spirometrijos metodu.

Diferencinės diagnozės

Diferencinės diagnozės - tai skirtingi sveikatos sutrikimai, kurie gali sukelti tuos pačius simptomus. Prieš nustatydamas galutinę diagnozę, t. y. įsitikinęs, koks sveikatos sutrikimas sukelia problemą, gydytojas pagalvoja, kokie kiti sveikatos sutrikimai sukelia tokius pačius arba beveik tokius pačius simptomus, ir įsitikina, kad tai nėra vienas iš jų.

Diferencinė astmos diagnozė:

• Bronchektazės
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Vaikas, naudojantis didžiausio oro srauto matuoklį (PFM), kuris matuoja, kaip gerai oras pasišalina iš žmogaus plaučių (didžiausias iškvėpimo srautas, PEF), kai jis įkvepia (iškvepia).

Kvėpavimo takų pertvarkymas

Kvėpavimo takų pertvarkymas - tai nuolatiniai fiziniai kvėpavimo takų pokyčiai, kurie taip pat turi įtakos jų veikimui. Taip gali atsitikti po lėtinės ilgalaikės astmos. Po uždegimo, kvėpavimo takų pažeidimo ir atstatymo ciklų. gali įvykti nuolatinis kvėpavimo takų persitvarkymas. Tai yra, kai pasikeičia fizinė kvėpavimo takų struktūra. Dėl to nuolat susiaurėja kvėpavimo takai (jie visada būna siauresni nei įprastai ir dar labiau susiaurėja astmos priepuolio metu), lengviau sužadinami bronchų spazmai (bronchų hiperreaktyvumas), atsiranda kvėpavimo takų edema (skystis kvėpavimo takuose) ir gleivių hipersekrecija (gaminama per daug gleivių), taip pat aplink kvėpavimo takus kaupiasi kolagenas, kuris vadinamas fibroze. Kvėpavimo takų persitvarkymas pastebėtas jau šešerių metų vaikams.

Netinkamai valdant astmą, kvėpavimo takai gali persitvarkyti, o tai gali padidinti riziką mirti nuo astmos priepuolio. Viena iš pagrindinių problemų, lemiančių prastą astmos valdymą, yra netinkamas astmos inhaliatoriaus naudojimas. Viena iš pagrindinių netinkamo inhaliatoriaus naudojimo priežasčių yra tai, kad astma sergantis pacientas neturi tinkamų žinių, kaip naudotis inhaliatoriumi, nes nėra tinkamai instruktuotas.

Lobelinių ląstelių ir pogleivinių liaukų hiperplazija: vienas iš fizinių pokyčių, galinčių įvykti pertvarkant kvėpavimo takus, yra lizdelių ląstelių hiperplazija ir pogleivinių liaukų hiperplazija. Submukozinės liaukos ir taurelinės ląstelės gamina gleives, kurios padeda apsaugoti kvėpavimo takus sulaikydamos kenksmingas daleles, pavyzdžiui, dulkes ir žiedadulkes. Gleivės paprastai yra plona plėvelė, kuria išklojami kvėpavimo takai. Gleivės ir sulaikytos dalelės į ryklę patenka dėl mažyčių (mikroskopinių) plaukelių, esančių kvėpavimo takų viduje ir judančių pirmyn ir atgal, vadinamų blakstienėlėmis.

Astmos priepuolio metu po gleivine esančios liaukos ir taurelinės ląstelės gamina per daug gleivių, jos yra tirštesnės nei įprastai, todėl blakstienėlėms sunkiau išnešioti gleives į viršų. Vykstant kvėpavimo takų pertvarkai, organizmas gali pasigaminti daug daugiau poodinių liaukų ir taurelinių ląstelių nei įprastai, todėl gleivių pasigamina dar daugiau. Gali būti per daug gleivių, kad blakstienėlės jas išneštų, ir kvėpavimo takai gali užsikimšti. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonėms, kuriems yra kvėpavimo takų remodeliacija, dažnai būna sunkesnė astma. Mirtinais atvejais kvėpavimo takai gali visiškai užsikimšti ir sukelti asfiksiją.

Kvėpavimo takų rekonstrukcijos metodai

Reguliarus žindymas yra įrodyta kvėpavimo takų rekonstrukcijos nauda. Nors ankstesni tyrimai rodė panašų žindymo ir astmos rizikos poveikį, šis tyrimas yra pirmasis, kuris parodė ryšį tarp žindymo trukmės ir švokštimo epizodų skaičiaus. Be to, šiame tyrime rasta įrodymų, kad pirmieji su astma susiję simptomai pasireiškia anksčiau, jei vaikai buvo žindomi trumpiau arba ne vien tik krūtimi. Tyrimas rodo, kad tai ne maistinė skysčio nauda, o plaučių trauka, dėl kurios išsiplečia lygieji kvėpavimo takų raumenys. Sausas maitinimas iš tikrųjų pasirodė esąs naudingesnis šiame tyrime stiprinant kvėpavimo takų sveikatą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Praplėtus kvėpavimo takus, sustiprėja jie ir patys plaučiai.

Gobletinių ląstelių hiperplazija Dėl kvėpavimo takų persitvarkymo organizmas gali pagaminti daugiau gleives gaminančių taurelių ląstelių nei įprastai. Daugiau taurelių ląstelių nei įprastai reiškia daugiau gleivių nei įprastai.

Gydymas

Dažniausiai astmą galima kontroliuoti vengiant kontakto su dirgikliais ir vartojant tam tikrus vaistus. Dauguma sergančiųjų astma su savimi nešiojasi specialius vaistus. Jie vadinami inhaliatoriais. Inhaliatoriaus viduje esantys vaistai atveria vamzdelius, vedančius į plaučius. Inhaliatorius paprastai naudojamas siekiant išvengti astmos priepuolio arba sustabdyti jau įvykusį priepuolį.

Gelbėjimo vaistai - gelbėjimo vaistai yra inhaliatorius ("pūstuvas"), kuris naudojamas, jei žmogus mano, kad jį ištiko astmos priepuolis.

Kontroliuojantis vaistas - Kontroliuojantis vaistas yra kasdien vartojamas vaistas tabletėse arba inhaliatoriuje, skirtas astmos priepuoliams išvengti.

Bendras gydymas ligoninėje

Ligoninės turi ir kitų galimybių, kurias gali taikyti skubiais atvejais, kai įprastas gydymas nepadeda:

• Deguonis
• Tam tikri vaistai, kurie veikia kaip astmos purškalas, bet yra daug stipresni.
• Tam tikri vaistai, kurie gali būti leidžiami į veną.
• Steroidai
• Kvėpavimo priemonės (įskaitant vamzdelius ir vožtuvus labai sunkiais atvejais).

Netradiciniai gydymo būdai / naminės priemonės

• Šiltos garų vonios dažnai naudojamos siekiant palengvinti nosies užgulimą ir kvėpavimo takų dirginimą, susijusį su astma.
• Omega-3 riebalų rūgštys dažnai vartojamos kaip natūrali priemonė, padedanti išvengti širdies ligų ir jas gydyti. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad omega-3 taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir pagerinti plaučių funkciją.
• Buteiko kvėpavimo technika pagrįsta prielaida, kad anglies dioksido kiekio kraujyje didinimas sekliai kvėpuojant gali padėti astma sergantiems žmonėms. Manoma, kad anglies dioksidas išplečia kvėpavimo takų lygiuosius raumenis.
• Karšti gėrimai atveria kvėpavimo takus, sakoma, kad jie atveria kvėpavimo takus, kai pasireiškia astmos simptomai. Teigiama, kad šis metodas laikinai palengvina simptomus.
• Didelis obuolių vartojimas gali apsaugoti nuo astmos. Kasdienis vaisių ir daržovių vartojimas vaikystėje sumažino astmos riziką.
• Įrodyta, kad maitinimas krūtimi arba jo atspindys paauglystėje ir suaugusiems stiprina ir skatina kvėpavimo takų sveikatą. Dėl plaučių traukos įtempimo išsiplečia kvėpavimo takų lygieji raumenys. Įrodyta, kad reguliariai atliekami ilgalaikiai terapiniai seansai smarkiai pagerina kvėpavimo takų funkciją ir skatina mažiau astmos komplikacijų.

Vaistai, kurie gali sustiprinti astmos priepuolį

Yra tam tikrų rūšių vaistų, dėl kurių astma paūmėja arba kurie gali sukelti tokį priepuolį. Tam tikros rūšies vaistai turėtų būti vartojami tik tam tikrais atvejais. Kai kurie iš šių vaistų yra šie:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba sutrumpintai NVNU. Aspirinas yra NVNU, todėl kai kurie žmonės yra jam alergiški arba jiems gali būti didesnė alergijos atsiradimo rizika, net jei jie anksčiau jį vartojo.
• Beta adrenoblokatoriai yra tam tikros rūšies vaistas, vartojamas širdies sutrikimams gydyti, tačiau jų negalima vartoti astma sergantiems žmonėms.
• Paracetamolis yra dar vienas vaistas, kuris, kaip manoma, gali padėti ne tik sukelti astmą, bet ir pabloginti jau sergančių žmonių astmą. Paracetamolis yra analgetikas, skausmą malšinantis vaistas. Dėl savo skausmą malšinančių savybių acetaminofeno dažnai dedama į kitus vaistus. Vartojant bet kokius vaistus, įskaitant įsigytus be recepto, visada reikia skaityti etiketes.
• AKF inhibitoriai - tai vaistas, paprastai vartojamas padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies ligoms gydyti. Paprastai jie astmos nesunkina, tačiau retais atvejais gali sukelti kai kuriuos astmos požymius ir simptomus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų obstrukciją ir kosulį, ypač pirmosiomis AKF inhibitorių vartojimo savaitėmis.
• Miego tabletės ir traukuliai; paprastai jų neturėtų vartoti astma sergantys žmonės.

Komorbidinės astmos, depresijos ir (arba) nerimo valdymas

Depresija ir nerimas turi neigiamą poveikį astmai. Komorbidinis nerimas su astma yra ypač painus dėl simptomų panašumo ir trukdžių astmos suvokimui bei gydymui. Australijos nacionalinė astmos taryba rekomenduoja gydyti gretutinius psichologinius simptomus. Vienas iš rekomenduojamų nerimo ir depresijos gydymo būdų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Yra preliminarių mokslinių tyrimų duomenų, rodančių, kad pakeista CBT programa astmai gydyti, taikoma kartu su medicininiu gydymu ir glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojų komanda, gali pagerinti nerimą, astmą ir gyvenimo kokybę. Gydytojai, ketinantys taikyti CBT dėl gretutinės astmos, nerimo ar depresijos, turėtų remtis ir apžvelgtais moksliniais tyrimais, kad gautų rekomendacijas dėl saugios ir veiksmingos intervencijos.

Pasaulinė astmos iniciatyva

1993 m. pradėta įgyvendinti Pasaulinė astmos iniciatyva (GINA) - tai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) ir Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto bendros pastangos. Jos tikslai yra šie: didinti visuomenės informuotumą apie astmą, skatinti astmos paplitimo visame pasaulyje priežasčių tyrimus, skatinti astmos ir aplinkos veiksnių sąsajų tyrimus, gerinti astmos valdymo praktikos veiksmingumą, mažinti su astma susijusį mirtingumą ir sergamumą bei didinti astmos gydymo prieinamumą.

Vienas iš būdų, kaip GINA įgyvendina šiuos tikslus, yra rengti medicinines astmos gydymo gaires, pagrįstas sistemingai atlikta naujausios pasaulinės literatūros apžvalga. Šios gairės yra nemokamos ir prieinamos visiems pacientams ir gydytojams GINA interneto svetainėje. Pagrindinė GINA ataskaita atnaujinama kasmet ir ja siekiama atspindėti geriausios praktikos raidą, nes joje atkreipiamas dėmesys į astmos valdymo strategijų pokyčius.

1998 m. GINA įsteigė Pasaulinę astmos dieną, o pirmasis renginys buvo surengtas Barselonoje (Ispanija). Ji rengiama kasmet pirmąjį gegužės antradienį, joje dalyvauja daugiau kaip 35 šalys.

Žiniasklaida Daugelis žmonių inhaliatorius naudoja netinkamai.Šiame vaizdo įraše parodyta, kaip teisingai naudoti inhaliatorių be tarpiklio.

Gretutinės ligos

Dažnai dėl vienos medicininės problemos padidėja tikimybė, kad asmuo turės ir vieną ar daugiau kitų medicininių ar psichiatrinių problemų. Šie kiti sutrikimai vadinami "gretutinėmis problemomis" arba "gretutinėmis ligomis". Su astma susiję įvairūs gretutiniai medicininiai ir psichiatriniai sutrikimai.

Kvėpavimo sutrikimai

• Lėtinis obstrukcinis plaučių sutrikimas (LOPL)
• Kvėpavimo takų infekcijos
• Lėtinis sinusitas
• Rinitas: alerginis (atopinis), nealerginis
• Hiperventiliacijos sindromas
• Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė (ABPA) - tai plaučių kvėpavimo takus pažeidžianti liga, kurią sukelia alerginis padidėjęs jautrumas grybeliui Aspergillus fumigatus.

Virškinimo trakto sutrikimai

• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
• Eozinofilinis ezofagitas (EE)

Psichikos sutrikimai

• Depresija
• Nerimo sutrikimai
• Panikos sutrikimas

Miego sutrikimai

• Obstrukcinė miego apnėja

Odos sutrikimai

• Atopinis dermatitas (AD) - tai egzemos tipas.

Tai keletas dažniausių problemų, su kuriomis gali susidurti astma sergantis žmogus.

Epidemiologija

Medicinoje epidemiologija - tai mokslas apie tai, kas sukelia ligas ir sveikatos būklę, kaip dažnai, kur ir kam jos pasireiškia.

Jis dažniau paplitęs išsivysčiusiose nei besivystančiose šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje astmos atvejų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, nors šios šalys nėra skurdžios. Afrikoje Pietų Afrikos Respublikoje astmos atvejų skaičius yra didžiausias visame žemyne, nors ji yra viena turtingiausių šalių.

Daugiau nei 80 % nuo astmos mirštančių žmonių paprastai gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, tačiau ne visada, nes Pietų Afrikos Respublika yra ketvirta pagal mirtingumą pasaulyje, nors yra viena turtingiausių pasaulio šalių. Jungtinėse Amerikos Valstijose dažniau miršta moterys, suaugusieji ir afrikiečių kilmės žmonės.

2011 m. duomenimis, pasaulyje astma serga 235-300 mln. žmonių, o kasmet nuo šios ligos miršta apie 250 000 žmonių. Įvairiose šalyse sergamumo rodikliai skiriasi, o paplitimas svyruoja nuo 1 iki 18 proc.

Kasmet registruojamų astmos atvejų skaičius nuo 1960 m. iki 2008 m. gerokai padidėjo Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio vidurio išsivysčiusiose šalyse astmos atvejų skaičius sumažėjo, o pastaruoju metu jis padidėjo daugiausia besivystančiose šalyse. Astma serga maždaug 7 % Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų ir 5 % Jungtinės Karalystės gyventojų. Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šis rodiklis siekia apie 14-15 %.

Astmos paplitimas pagal amžių, lytį ir rasę Jungtinėse Valstijose 2011 m. (CDC)


Šiame žemėlapyje parodyta, kiek kiekvienoje šalyje 2003 m. buvo astmos atvejų. Gyventojų procentinė dalis      >10,1 7,6-10,0 5,1-7,5 2,5-5,0 0-2 ,5 duomenų nėra : apie šias sritis nepakanka informacijos.