Karščiavimas: apibrėžimas, priežastys, temperatūros normos ir gydymas
Karščiavimas yra tada, kai žmogaus kūno temperatūra yra aukštesnė nei 37,5 laipsnio Celsijaus (99,5 Farenheito). Normali žmogaus kūno temperatūra priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant amžių ir fizinio aktyvumo lygį. Paprastai nurodoma 37 laipsniai Celsijaus (98,6 F), tačiau natūralu, kad kiekvienam žmogui ji skiriasi bent 0,5 laipsnio Celsijaus. Faktinis kūno temperatūros matavimas skiriasi priklausomai nuo matavimo vietos. Jei temperatūra matuojama po liežuviu, ji gali būti žemesnė. Tiesiosios žarnos temperatūra bus maždaug 0,3 C (0,55 F) aukštesnė, o pažastų temperatūra bus maždaug tiek pat žemesnė.
Kai žmonės serga, jų organizmo imuninė sistema kovoja su liga, todėl pakyla kūno temperatūra. Karščiavimas yra gynybinė organizmo priemonė nuo mikrobų: pakilus kūno temperatūrai sutrinka mikrobų gyvybiniai ciklai.
Maždaug 38 °C (100,4 F) laipsnių karščiavimas vadinamas žemo laipsnio karščiavimu, o didesnis nei 39,5 °C (103 F) laipsnių karščiavimas - aukšto laipsnio karščiavimu.
Vaikai paprastai karščiuoja stipriau nei suaugusieji, nes jų imuninė sistema yra mažiau subrendusi. Kūdikiams būdinga aukščiausia normali temperatūra, kuri su amžiumi mažėja. Kai kurių gyvūnų, ypač mažų, pavyzdžiui, triušių ir kačių, normali temperatūra taip pat yra aukštesnė nei žmonių.
Kartais didelis karščiavimas gali būti skubi medicininė pagalba. Esant 42 °C (107,6 F) arba aukštesnei temperatūrai, organai pradeda būti pažeisti ir gali būti nepataisomi. Nors daugumą karščiavimų sukelia infekcija - bakterinė ar virusinė, kai kuriuos karščiavimus gali sukelti vėžiniai susirgimai, įskaitant leukemiją, limfomą ir inkstų ląstelių karcinomą.
Priežastys
Karščiavimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys yra:
- Infekcijos: virusinės (pvz., peršalimas, gripas, COVID-19), bakterinės (pvz., tonzilitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija).
- Uždegiminės ligos: autoimuniniai susirgimai, reumatoidinis artritas.
- Vėžinės ligos: tam tikros leukemijos ir limfomos gali lydėti lėtinis karščiavimas.
- Vaistų sukeltas karščiavimas arba alerginė reakcija.
- Šiluminis smūgis (heatstroke) – didelis aplinkos temperatūros poveikis ir organizmo perkaitimas.
- Po skiepijimo ar kitų medicininių procedūrų gali pasireikšti laikinas karščiavimas.
Ką reiškia temperatūros reikšmės
Temperatūros reikšmės yra orientacinės:
- Normalu: apie 36,1–37,2 °C (priklauso nuo matavimo vietos).
- Žemo laipsnio karščiavimas: apie 38 °C.
- Vidutinio laipsnio karščiavimas: 38–39,5 °C.
- Aukšto laipsnio karščiavimas: >39,5 °C.
- Hiperpyreksija (kritinė temperatūra): paprastai vartojama, kai temperatūra >41–42 °C — tai gali sukelti rimtų organų pažeidimų ir yra skubi būklė.
Matavimo metodai ir patarimai
Temperatūrą galima matuoti skirtingose vietose ir skirtingais termometrais. Kiekvienas metodas turi savų ypatumų:
- Rektalinis matavimas – dažnai laikomas tiksliausiu, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Oralinis (po liežuviu) – patogus suaugusiems, bet ne visada tinka mažiems vaikams ar pacientams, kuriems sunku palaikyti termometrą burnoje.
- Pažasties (aksiliarinis) – patogus, tačiau paprastai rodo kiek žemesnę temperatūrą nei kūno vidinė.
- Ausies (tympaninės) arba smilkinių arterijos matavimai – greiti, bet gali būti mažiau tikslūs, jei nėra tinkamai atliekami.
- Naudokite skaitmeninius termometrus; gyvsidabrio termometrai daugelyje šalių neberekomenduojami dėl saugumo.
Gydymas ir simptomų palengvinimas
Karščiavimo gydymas priklauso nuo priežasties ir paciento būklės. Pagrindinės priemonės:
- Skysčių tiekimas: užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Poilsis: organizmui reikalingas poilsis kovai su infekcija.
- Farmakologinė pagalba: dažniausiai vartojami antipiretikai — paracetamolis (acetaminofenas) ir ibuprofenass. Vartojant vaistus vaikams, būtina laikytis amžiaus ir svorio nurodymų; jei kyla abejonių, pasitarkite su gydytoju. Aspirino (acetilsalicilo rūgšties) nelabai rekomenduojama vaikams dėl Reye sindromo rizikos.
- Fizinės priemonės: lengvi drabužiai, vėsūs kompresai ant kaktos ar drėgna šilta (ne šalta) vonia arba švelnus šlapinimas gali padėti sumažinti temperatūrą. Venkite šaltų vandens ar alkoholinių trynimų – jie gali sukelti drebulį ir iš tikrųjų padidinti temperatūrą.
- Gydytojo gydymas: jei karščiavimą sukelia bakterinė infekcija, gali būti reikalingi antibiotikai.
Kada kreiptis į gydytoją ar į skubią pagalbą
Siekti medicininės pagalbos reikia, jei:
- Kūdikiui iki 3 mėnesių rektalinė temperatūra yra ≥38 °C — būtina kreiptis į gydytoją skubiai.
- Karščiavimas labai aukštas (pvz., >40 °C) arba ilgai trunkantis nepaisant gydymo.
- Yra neurologinių požymių: sąmonės sutrikimas, stiprus galvos skausmas, sustingęs kaklas, traukuliai ar neįprastas sąveikos su aplinka praradimas.
- Vėmimas, sunkus dehidratacijos požymiai (sausa burna, mažai šlapinimosi, liūdna oda), sunkus kvėpavimo sutrikimas arba ūmiai prasidėjęs bėrimas (ypač išsiplėtusios raudonos ar petechialinės dėmės).
- Imunodeficitas arba onkologinis gydymas – kiekvienas karščiavimas gali būti rimtas.
- Karščiavimas po kelias dienas nepraeina arba simptomai blogėja.
Karščiavimas vaikams
Vaikai dažniau karščiuoja ir reaguoja stipriau, bet pats karščiavimas dažnai nėra blogiausia liga. Svarbu stebėti vaiko elgesį: ar jis gerai geria, žaidžia, ar yra mieguistas ar sunkiai pažadinamas. Pavieniai traukuliai (febrilinės traukulės) pasitaiko kai kuriems vaikams 6 mėn.–5 metų amžiaus ir dažniausiai yra trumpalaikiai ir gerybiniai. Tačiau traukulių atveju arba jei traukuliai trunka ilgiau nei kelias minutes, būtina skubi medicinos pagalba. Teisingas vaistų pasirinkimas ir dozavimas vaikams turi būti aptartas su pediatru.
Prevencija
Prevencijos priemonės apima:
- Reguliarus rankų plovimas ir higiena, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.
- Skiepai pagal rekomenduojamą kalendorių – jie sumažina rimtų infekcijų riziką.
- Atsargumas vartojant vaistus, galinčius sukelti karščiavimą kaip šalutinį poveikį, ir konsultacijos su gydytoju.
Apibendrinant: karščiavimas yra dažnas simptomas, dažniausiai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija arba uždegimu. Dažniausiai jis praeina be didelių komplikacijų, tačiau svarbu stebėti bendrą būklę ir kreiptis pagalbos, jei yra budinčių požymių arba jei karščiavimas yra labai aukštas ar ilgai trunkantis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nevaisingumas?
Atsakymas: Karščiavimas yra tada, kai žmogaus kūno temperatūra yra aukštesnė nei 37,5 laipsnio Celsijaus (99,5 Farenheito).
K: Kokia yra normali žmogaus kūno temperatūra?
A: Paprastai nurodoma, kad normali kūno temperatūra yra 37 laipsniai Celsijaus (98,6 F), tačiau natūralu, kad kiekvienam žmogui ji skiriasi bent 0,5 laipsnio Celsijaus.
K: Kaip matavimo vieta veikia faktinį kūno temperatūros matavimą?
A: Faktinė kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo matavimo vietos. Jei temperatūra matuojama po liežuviu, ji gali būti žemesnė. Tiesiosios žarnos temperatūra bus maždaug 0,3 C (0,55 F) aukštesnė, o pažastų temperatūra bus maždaug tiek pat žemesnė.
K: Kodėl sergant pakyla kūno temperatūra?
A: Kai žmonės serga, jų organizmo imuninė sistema kovoja su ligomis, todėl kūno temperatūra pakyla, kad sutriktų ligą sukeliančių mikrobų gyvenimo ciklas.
K: Kas yra žemas ir aukštas karščiavimas?
A: Maždaug 38 °C (100,4 F) laipsnių temperatūra vadinama žema temperatūra, o aukštesnė nei 39,5 °C (103 F) laipsnių temperatūra - aukšta temperatūra.
K: Ar vaikai karščiuoja labiau nei suaugusieji?
Atsakymas: Taip, vaikai paprastai karščiuoja daugiau nei suaugusieji, nes jų imuninė sistema yra mažiau subrendusi, palyginti su suaugusiųjų imunine sistema. Kūdikių normali temperatūra yra dar aukštesnė, tačiau ji mažėja, kai jie tampa suaugusiais.
Klausimas: Ar yra gyvūnų, kurių normali temperatūra yra aukštesnė nei žmonių?
Atsakymas: Taip, kai kurių gyvūnų, ypač mažų, pavyzdžiui, triušių ir kačių, normali temperatūra taip pat yra aukštesnė nei žmonių.
