Leukemija arba leukemija yra baltųjų kraujo kūnelių ir kaulų čiulpų vėžys. Kai žmogus serga leukemija, organizme susidaro per daug baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų).

Yra daug leukemijos rūšių. Leukemija priklauso didesnei ligų grupei - kraujo vėžiui (hematologiniams navikams). Negydoma leukemija gali baigtis mirtimi per kelias savaites, mėnesius ar metus. Žmogaus gyvenimas priklauso nuo leukemijos tipo.

2000 m. visame pasaulyje apie 256 000 vaikų ir suaugusiųjų sirgo tam tikros formos leukemija, o 209 000 nuo jos mirė. Apie 90 % visų leukemijų pasireiškia suaugusiesiems.

Kas sukelia leukemiją?

Tikslios vienos priežasties dažniausiai nėra. Leukemiją sukelia genetiniai pokyčiai baltųjų kraujo kūnelių progenitorinėse ląstelėse, dėl kurių šios ląstelės nekontroliuojamai dauginasi ir nesubręsta į normalius imuninės sistemos komponentus. Kai kurie rizikos veiksniai, susiję su didesne ligos tikimybe:

  • ankstesnis gydymas chemoterapija arba radioterapija;
  • išorinės aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, benzeno poveikis;
  • kai kurios genetinės būklės (pvz., Dauno sindromas);
  • stiprus rūkymas (kai kuriais atvejais susijęs su didesne rizika);
  • vyresnis amžius (dažnesnė lėtinė leukemija) ir tam tikri paveldimi faktoriai.

Pagrindinės leukemijos rūšys

Leukemijos skirstomos pagal greitį (ūminė arba lėtinė) ir pagal paveiktą ląstelių liniją (limfoidinė arba mieloidinė):

  • Ūminė limfoistinė leukemija (ŪLL, angl. ALL) – dažnesnė vaikams, reikalauja skubaus gydymo.
  • Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML, angl. AML) – dažnesnė suaugusiesiems, plinta ir progresuoja greitai.
  • Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL, angl. CLL) – dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, eiga dažnai lėta.
  • Lėtinė mieloidinė leukemija (LML, angl. CML) – gali turėti lėtą pradžią ir vėliau progresuoti į agresyvesnę formą.

Simptomai

Simptomai priklauso nuo leukemijos tipo ir ligos stadijos. Dažni požymiai:

  • nuolatinis nuovargis, silpnumas;
  • dažnos ar sunkiai besigydančios infekcijos;
  • karščiavimas ir naktinis prakaitavimas;
  • palaukštėjęs kraujavimas iš nosies, dantenų, lengvos mėlynės;
  • skausmai ar jausmas pilnatvės viršutinėje pilvo dalyje (dėl padidėjusios blužnies ar kepenų);
  • padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse;
  • svorio kritimas, apetito praradimas;
  • kaulų ar sąnarių skausmas (daugiau vaikams ir ūminėms formoms).

Kaip diagnozuojama?

Diagnozė nustatoma derinant kelis tyrimus:

  • kraujo tyrimas – padidėję arba sumažėję kraujo ląstelių skaičiai, nenormalios ląstelės;
  • kaulų čiulpų punkcija ir biopsija – nustatomas leukeminių ląstelių procentas;
  • imunofenotipavimas (flow citometrija) – nustatoma ląstelių kilmė;
  • citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai – ieškoma chromosomų pokyčių ir genetinių mutacijų, kurios lemia gydymo pasirinkimą ir prognozę;
  • atitinkamai – vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, KT), jei reikalinga blužnies ar limfmazgių būklės įvertinimui.

Gydymas

Gydymas parenkamas pagal leukemijos tipą, paciento amžių, bendrą būklę ir genetinius tyrimo rezultatus. Dažniausiai taikomi metodai:

  • Chemoterapija – pagrindinis gydymo būdas daugeliui ūminių leukemijų;
  • Taikomieji vaistai (targeted therapy) – skirti specifinėms genetinėms pakitusioms molekulėms (pvz., imatinibas CML su BCR-ABL fuzija);
  • Imunoterapija – checkpoint inhibitorių, monokloninių antikūnų arba CAR-T ląstelių terapija tam tikroms formoms;
  • Kaulų čiulpų (staminių ląstelių) transplantacija – gali būti reikalinga kai kuriais atvejais, siekiant visiškai pakeisti sergančius čiulpus;
  • Radioterapija – taikoma retai, pvz., prieš transplantaciją arba gydant tam tikrus komplikacinius atvejus;
  • Simptomų ir komplikacijų gydymas – antibiotikai infekcijoms, kraujo perpylimai, medikamentinė priežiūra neutropenijos, anemijos ar trombocitopenijos atveju.

Prognozė

Prognozė labai skiriasi pagal leukemijos tipą, paciento amžių, genetinius parametrus ir gydymo prieinamumą. Ūminės leukemijos be tinkamo gydymo progresuoja greitai, tačiau daugeliu atvejų gydymas gali būti sėkmingas ir netgi išgydomas. Lėtinės formos dažnai turi ilgesnį kursą, o modernios gydymo galimybės gerina gyvenimo trukmę ir kokybę.

Svarbūs prognozės veiksniai:

  • amžius ir bendras paciento sveikatos stovykis;
  • genetiniai ir molekuliniai rodikliai leukeminių ląstelių;
  • atsakas į pradinį gydymą (remisija po pirmos gydymo eigos yra geras prognozinis ženklas);
  • komplikacijų, kaip infekcijos ar kraujavimai, valdymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • jei ilgai neišnyksta nuovargis, karščiavimas ar pasikartojančios infekcijos;
  • jei atsiranda neįprastai lengvos mėlynės, ilgalaikis kraujavimas ar staigus svorio kritimas;
  • jei juntamas pilnumas viršutinėje pilvo dalyje arba padidėję limfmazgiai.

Prevencija ir gyvenimo būdas

Specifinės prevencijos priemonės, užkertančios kelią visoms leukemijos formoms, neegzistuoja. Vis dėlto galima mažinti kai kuriuos rizikos veiksnius:

  • vengti žinomų kancerogenų (pvz., benzeno) poveikio;
  • jei įmanoma, riboti nereikalingą radiacinę ekspoziciją;
  • rūpintis bendra sveikata: nerūkyti, laikytis sveikos mitybos ir aktyvumo.

Santrauka

Leukemija yra įvairialypė kraujo vėžio forma, kuri gali būti ūmi arba lėtinė, limfoidinė arba mieloidinė. Ankstyvas ligos atpažinimas, tinkama diagnostika ir modernus gydymas gerina paciento galimybes pasiekti remisiją ar ilginti gyvenimo trukmę. Jei kyla įtarimų dėl kraujo pakitimų ar minėtų simptomų, verta kreiptis į gydytoją šeimos gydytoją arba hematologą.