Katės, dar vadinamos naminėmis katėmis (Felis catus), yra mažos mėsėdžiai iš Felidae šeimos, priklausančios žinduoliams žinduoliams. Naminės katės dažnai vadinamos namų katėmis, kai jos laikomos kaip kambariniai gyvūnai.

Kilmė ir prijaukinimas

Katės buvo prijaukintos prieš maždaug 9–10 tūkstančių metų. Moksliniai tyrimai rodo, kad pagrindinė prijaukinimo vieta yra Artimieji Rytai, o vienas iš artimiausių šiandieninių protėvių yra Afrikos laukinė katė Felis silvestris lybica. Senovės Egipte katės turėjo svarbią kultūrinę reikšmę — jas gerbė ir saugojo, todėl jos tapo plačiai paplitusios.

Pradžioje žmonės jas vertino už gebėjimą naikinti graužikus — katės „saugodavo“ grūdų atsargas nuo pelių. Vėliau jų vaidmuo išplėtėsi: tapo kompanionėmis bei socialinio ryšio dalimi.

Išvaizda ir veislės

Naminės katės gali būti trumpaplaukės, ilgaplaukės arba beplaukės. Populiarios ilgaplaukės veislės: persų, maine coon, ragdoll; trumpaplaukės — britų trumpaplaukė, abisinė ir kt. Beplaukės katės, pavyzdžiui, Sphynx, turi specifinę priežiūrą. Katės, kurios nėra atpažįstamos kaip tam tikros veislės, dažnai vadinamos „naminėmis trumpaplaukėmis“ (DSH) arba „naminėmis ilgaplaukėmis“ (DLH).

Taip pat žodis „katė“ taikomas ir kitiems kačių šeimos nariams. Didesnės laukinės rūšys — tai tokie gerai žinomi gyvūnai kaip liūtai, tigrai, leopardai, jaguarai, pumos ir gepardai. Mažesnės laukinės katės taip pat plačiai paplitusios — pavyzdžiui, Šiaurės Europoje gyvena lūšys. Didžiosios laukinės katės nėra prijaukintos ir gali būti pavojingos žmonėms bei naminiams gyvūnams.

Terminija ir amžiaus tarpsniai

Jauna katė vadinama kačiuku (patinas dažnai — kačiukas). Suaugusi patelė, jeigu ji nėra kastruota, dažnai vadinama karaliene (angl. queen). Suaugęs patinas, jeigu jis nėra kastruotas, dažniausiai vadinamas tomas (angl. tom).

Elgesys ir socialumas

Klaidinga manyti, kad katės yra visiškai vienišos — daugelis parodo socialinį elgesį, ypač namų sąlygomis. Jos linkusios būti teritorinės, pažymi savo teritoriją draskydamos daiktus, palikdamos kvapą iš letenų ir kartais purškiant šlapimu (ypač nekastruoti patinai). Katės dažnai elgiasi crepuskuliškai — yra aktyviausios sutemus ir auštant.

Dažniausi elgesio bruožai:

  • Medžiojimo ir žaidimo elgesys — žaismingas persodinimas mažiems gyvūnams ar žaislams; tai susiję su įgimtu medžioklės instinktu.
  • Glamžymas ir valymasis — katės daug laiko praleidžia valydamos kailį, tai padeda reguliuoti temperatūrą ir stiprina odos bei kailio būklę.
  • Komunikacija — miauksėjimas, gurkšnojimas, šnypštimas, letenų dūzgimas ir kūno kalba (uodegos padėtis, ausų orientacija, kūno laikysena).

Jausmai ir jutimai

Katės turi puikų regėjimą tamsoje, jautrias ausis bei labai išvystytą uoslę. Vibrisos (ūsai) padeda orientuotis ir jausti atstumus. Kačių klausos diapazonas leidžia girdėti aukštesnius garsus nei žmonės, todėl jos puikiai užfiksuoja begiuojančios smulkios grobio garsus.

Mityba ir sveikata

Katės yra privalomieji mėsėdžiai: joms reikalingos aukštos kokybės baltymai ir tam tikros aminorūgštys, kurių pagrindinė — taurinas. Būtina duoti subalansuotą maistą, pritaikytą pagal amžių, sveikatos būklę ir aktyvumą. Negalima ilgai šerti žmonių maistu, ypač tokiais produktais kaip svogūnai, šokoladas ar kai kurie kauliukai, kurie gali būti toksiški.

Pagrindinė profilaktika:

  • Reguliarus skiepijimas nuo pagrindinių ligų bei kasmetiniai sveikatos patikrinimai;
  • Parazitų kontrolė (kirminai, blusos, erkės) pagal veterinaro rekomendacijas;
  • Sterilizacija/kastracija — sumažina nepageidaujamą elgesį bei riziką susirgti tam tikromis reprodukcinėmis ligomis;
  • Dantų higiena — dantų priežiūra ir periodinės patikros;
  • Tinkama higiena ir saugi aplinka (apsauga nuo automobilių, nuodingų augalų ir pan.).

Dauginimasis

Katės patelės patenka į rujos ciklą kelis kartus per metus (priklausomai nuo klimato bei veislės). Nėštumas trunka apie 63–65 dienas. Vaisiaus skaičius svyruoja nuo 1 iki 8, dažniausiai 3–5. Kūdikiams pirmos kelios savaitės yra kritiškos — svarbi šiluma, maitinimas ir motinos priežiūra.

Priežiūra namuose

Katės, ypač laikomos bute, turi būti skatinamos fiziškai ir protiškai — žaislai, lipimo struktūros (katedrės, draskyklės), žaidimai su savininku. Būtina užtikrinti švarią kraiką, reguliariai valyti maisto ir vandens dubenėlius. Jei katė laisvai išeina į lauką, svarbu stebėti jos sveikatą ir saugumą.

Katės ir aplinka

Laisvėje gyvenančios ir klajojančios katės gali daryti poveikį vietinei faunai — ypač paukščiams ir smulkiems žinduoliams. Atsakingas laikymas, kastruotų/sterilizuotų kačių skatinimas bei saugi priežiūra padeda mažinti neigiamą poveikį.

Santrauka

Naminė katė — sudėtingas, prisitaikęs ir prie žmogaus gyvenimo prisiderinantis gyvūnas. Jos kilmė siejama su laukine Felis silvestris lybica, o per tūkstantmečius katės tapo tiek ūkių pagalbininkėmis, tiek mylimomis kompanionėmis. Gerai prižiūrima katė gyvena ilgai ir gali suteikti daug džiaugsmo bei emocinės paramos savo šeimininkams.