Išlaisvinamasis dirgiklis ir fiksuotas veikimo modelis (FAP): apibrėžimas
Sužinokite, kas yra išlaisvinamasis dirgiklis ir fiksuotas veikimo modelis (FAP): instinktyvūs elgesio mechanizmai, ryškūs pavyzdžiai ir jų biologinė reikšmė.
Atpalaiduojanti priemonė – tai vieno gyvūno kitam duodamas stimulas, sukeliantis tam tikrą reakciją. Tokie stimulai dar vadinami releasers arba sign stimuli (ženklai), nes juos gavėjas atpažįsta paveldėtu, specifiniu būdu ir jie inicijuoja įgimtą elgesio programą.
Kas yra fiksuotas veikimo modelis (FAP)?
Atpalaiduojamasis dirgiklis arba ženklas sužadina įgimtą gavėjo atpalaidavimo mechanizmą. Tada imtuvas atlieka savo atsaką – fiksuotąjį veikimo modelį (FAP). FAP yra stereotipiškas, palyginti nekintantis elgesio seka, kurią sukelia konkretus signalas ir kuri dažnai atliekama iki galo net jei pagrindinė priežastis jau panešta.
FAP savybės
- Įgimtumas: FAP paveldimas – jis nėra išmokstamas per individualią patirtį.
- Stereotipiškumas: elgesio seka yra gana pastovi ir tipinė tos rūšies individams.
- Triggerio specifika: tam tikras ženklas ar požymis (releaser) beveik visada sukelia tą patį atsaką.
- Baigiamasis pobūdis: dažnai FAP atliekamas iki galo net jei dirgiklis pašalinamas viduryje (pvz., gūžta kiaušinį, net jei kiaušinis išimtas).
Pavyzdžiai ir paaiškinimai
Pavyzdys: paukštelis išlaisvinamas, tarkime, jis suokia ir plačiai išskleidžia snapą, parodydamas ryškiai raudoną gerklės vidų. Tai paskatina suaugusį paukštį iškašlenti į stemplę, kurioje saugomas maistas. Abu "partneriai" elgiasi instinktyviai, paveldėtu elgesiu: jo neišmokstama per gyvenimą. Iš tiesų galima sakyti, kad FAP yra "įsitvirtinusi": konkretus stimulas beveik visada sukelia tą pačią elgesio reakciją.
Kitas gerai žinomas pavyzdys – antys ir kitos vandens paukščių poros, kurių „šokiai“ – tai sudėtingi, stereotipiški elgesio rinkiniai, pasirodantys susitikimo ar poravimosi metu. Kita elgsenos sistema – vandens paukščių, pavyzdžiui, didžiųjų dančiasnapių, "šokiai". Jie susiporuoja visam gyvenimui ir "šoka", kai pora susitinka po pertraukos ir kitomis progomis. Šie šokiai yra gana sudėtingi ir juos pirmą kartą išsamiai aprašė Džulianas Hakslis (Julian Huxley). Šiuo atveju susitikimo metu yra atleidžiama, o abu partneriai atlieka fiksuoto veiksmo modelį. Sistemos funkcija šiek tiek neaiški, tačiau ji kažkaip susijusi su poros ryšio stiprinimu.
Reikia paminėti ir kitus tipus: tam tikri refleksai ir instinktyvūs atsakai taip pat laikomi FAP arba jiems artimomis elgsenos formomis. Nebūtina, kad abu partneriai gautų naudos ar būtų tos pačios rūšies. Kai kurios kandys, susidūrusios su šikšnosparnių ultragarsiniais signalais, akimirksniu sulanksto sparnus ir nukrenta ant žemės. Tai padeda kandims, bet, aišku, ne šikšnosparniams. Savo ruožtu kai kurie šikšnosparniai, išgirdę kandį, išjungia garsinius signalus ir nuskrenda paskutines kelias pėdas. Tai taip pat yra paveldėtas elgesys. Šį pavyzdį geriau apibūdinti kaip refleksinį veiksmą.
Funkcija ir evoliucinė reikšmė
FAP dažnai turi aiškią adaptacinę funkciją: jie padeda greitai ir efektyviai reaguoti į gyvenimui svarbius signalus (maitinimasis, poravimasis, rūpinimasis palikuonimis, grėsmės išvengimas). Tokie elgesio modeliai gali būti selektyviai išsaugoti evoliucijos eigoje, nes greitos įgimtos reakcijos padidina išlikimo ir reprodukcijos tikimybę.
Ribotumai ir išimtys
Nors FAP atrodo "užprogramuoti", jie nėra visiškai neišmokstami ar neelastingi visuose atvejuose. Kartais elgesys gali būti modifikuojamas patyrimu arba konteksto signalu (pvz., badavimo laipsnis įtakoja maitinimosi elgesį). Taip pat egzistuoja reiškiniai kaip supernormalūs dirgikliai (stipresnės, iškreiptos versijos natūralaus požymio), kurie gali sukelti dar ryškesnį FAP atsaką, nei natūralinis stimulas.
Istoriniai pastebėjimai ir tyrėjai
FAP ir atpalaiduojantys dirgikliai buvo intensyviai tirti etologijos pradžioje. Be Džuliano Hakslio, šią sritį plėtojo Konradas Lorenzas ir Nikolaas Tinbergenas, kurie aiškino, kaip konkretūs signalai sukelia stereotipinius elgesio atsakus ir kaip tai susiję su prisitaikymu bei elgesio evoliucija.
Apibendrinant: atpalaiduojamasis dirgiklis ir fiksuotas veikimo modelis (FAP) – tai tarpusavyje susiję biologiniai mechanizmai, leidžiantys gyvūnams greitai ir patikimai reaguoti į svarbius gyvenimo įvykius per paveldėtus, stereotipinius elgesio rinkinius.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra atpalaiduotojas?
Atsakymas: Atpalaiduojanti medžiaga - tai vieno gyvūno kitam duodamas stimulas, kuris sukelia tam tikrą reakciją. Jis suaktyvina įgimtą imtuvo atpalaidavimo mechanizmą, dėl kurio imtuvas atlieka savo atsaką, vadinamą fiksuotu veikimo modeliu (FAP).
Klausimas: Kaip paveldimas toks elgesys?
A: Šis elgesys yra paveldimas, o ne išmokstamas per gyvenimą. Galima sakyti, kad FAP yra "įsitvirtinęs", nes, suveikus tam tikram dirgikliui, jis sukelia tą pačią elgesio reakciją.
K: Koks yra tokio elgesio pavyzdys?
Atsakymas: Tokio elgesio pavyzdys - kai paukštis jauniklis klykia ir plačiai atveria snapą, parodydamas ryškiai raudoną gerklės vidų, o tai paskatina suaugusį paukštį iškašioti stemplėje laikomą maistą.
K: Ką daro vandens paukščiai, pavyzdžiui, didieji dančiasnapiai?
A: Vandens paukščiai, pavyzdžiui, didieji dančiasnapiai, šoka "šokius", kai susitinka po pertraukos ar kitomis progomis. Šie šokiai yra gana sudėtingi ir juos pirmą kartą išsamiai aprašė Džulianas Hakslis (Julian Huxley). Susitikimo metu abu partneriai išsilaisvina ir atlieka savo fiksuotus veiksmus.
Klausimas: Koks šios sistemos tikslas?
A: Manoma, kad ši sistema padeda sustiprinti poros ryšį, tačiau ji nebūtinai naudinga abiem partneriams ir nebūtinai jie turi būti tos pačios rūšies.
K: Ar galite pateikti kitą paveldimo elgesio pavyzdį?
Atsakymas: Kitas paveldėto elgesio pavyzdys - kai kandys, susidūrusios su šikšnosparnių ultragarsiniais signalais, akimirksniu sulanksto sparnus ir nuskrenda ant žemės; tai padeda joms, bet akivaizdžiai nenaudinga šikšnosparniams, kurie, išgirdę kandis, išjungia garsinius signalus ir nuskrenda per paskutines kelias pėdas - tai geriau apibūdinti kaip refleksinį veiksmą.
Ieškoti