Aklumas: priežastys, simptomai, tipai ir pagalba
Aklumas – visiškas arba beveik visiškas regėjimo praradimas. Kai kurie žmonės vadinami aklais, nors jie šiek tiek mato: mato tik nesufokusuotas formas ar spalvas, bet negali aiškiai atpažinti objektų. Skiriamas ir riboto regėjimo (angl. low vision) būklė, kai žmogus turi reikšmingą regėjimo sutrikimą, bet gali naudotis likusiu regėjimu, paprastai su specialiais pagalbiniais prietaisais.
Priežastys
- Infekcijos ir uždegimai akyje – pavyzdžiui, trachoma ir kitos akių infekcijos;
- Prasta mityba, ypač vitamino A trūkumas, kuris gali sukelti naktinį aklumą ir rimtesnius pažeidimus;
- Amžiaus ligos – senyvo amžiaus žmonėms dažniausiai aklumą sukelia katarakta, taip pat glaukoma ir geltonosios dėmės degeneracija;
- Traumos – akies sužalojimai ar galvos traumos, pavyzdžiui, po nelaimingų atsitikimų;
- Įgimtos ligos arba genetinės būklės, dėl kurių žmogus gali gimti aklas;
- Ligų komplikacijos, pvz., cukrinio diabeto komplikacijos, tinklainės atšokimas ar kitos tinklainės ligos (ligos).
Simptomai
- Staigus arba palaipsnis regėjimo praradimas;
- Labai susilpnėjęs ar sulaužytas vaizdas, akių akinimas, neryškus matymas;
- Sumažėjęs kontrasto jutimas ar spalvų atpažinimas (kai kurie žmonės yra spalvinio aklumo);
- Sumažėjęs periferinis regėjimas („tunelio“ efektas), naktinis aklumas, plūdeliai arba šviesos blyksniai;
- Skydos, skausmas ar paraudimas akyje (gali rodyti uždegimą ar infekciją).
Tipai ir apibrėžimai
- Įgimtas aklumas – kai žmogus nemato nuo gimimo;
- Įgytas aklumas – prarastas vėliau dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių;
- Visuomeninis/teisinis apibrėžimas – pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), aklumu laikomas regėjimas mažesnis nei 3/60 akyje su geriausiu koregavimu arba regėjimo lauko susiaurėjimas iki mažiau nei 10 laipsnių;
- Dalinis aklumas (ribo tas regėjimas) – reikšmingas regėjimo praradimas, bet ne visiškas.
Diagnozė
Diagnozę nustato akių gydytojas (oftalmologas) atlikdamas išsamų tyrimą: regėjimo aštrumo (optotipo) testą, regėjimo lauko (perimetriją), akies dugno (fundoskopiją), tonometriją glaukomos rizikai įvertinti ir, esant reikalui, ultragarsą, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tyrimą. Ankstyva diagnostika dažnai leidžia išsaugoti likusį regėjimą arba sustabdyti ligos progresavimą.
Gydymas ir pagalba
- Medicininis gydymas: antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai infekcijoms, chirurgija (pvz., kataraktos operacija), gydymas glaukoma, lazerinė terapija, injekcijos į tinklainę (tam tikroms tinklainės ligoms);
- Nutrūcijos korekcija: vitaminų papildai (pvz., A vitamino), sveika mityba prisideda prie akių sveikatos;
- Reabilitacija: orientacijos ir mobilumo mokymai, specialūs užsiėmimai, padedantys išmokti savarankiškai judėti ir atlikti kasdienes užduotis;
- Pagalbinės priemonės: abėcėlė Brailio raštu, baltasis lazdos, elektroniniai didintuvai, ekrano skaitytuvai, išmaniosios programėlės ir kiti įrenginiai;
- Gyvūnų pagalba: šunys vedliai ir kiti padėjėjai, padedantys judėti ir jaustis saugiau.
Prevencija
- Reguliarūs akių patikrinimai, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms;
- Sveika, subalansuota mityba ir pakankamas vitaminų kiekis;
- Apsauga nuo akių traumų (apsauginiai akiniai darbe ir sporte);
- Higiena ir infekcijų kontrolė – ypač svarbu trachomos prevencijai;
- Diabeto, arterinės hipertenzijos ir kitų sisteminių ligų kontrolė, kurios gali pažeisti akis.
Gyvenimas su aklumu
Žmonės, netekę regėjimo, gali gyventi pilnavertį, savarankišką gyvenimą su tinkama pagalba ir pritaikymu. Svarbūs aspektai:
- Švietimas ir profesinė reabilitacija – specialios mokymo programos, pritaikytos mokymosi metodikos ir priemonės;
- Socialinė parama – šeimos, bendruomenės ir organizacijų parama, kurios padeda integruotis į visuomenę ir darbo rinką;
- Aksesibilumas – viešosios erdvės, transportas, informacija ir internetas turi būti pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į akių gydytoją, jei pastebite staigų regėjimo pablogėjimą, skausmą akyje, didelį paraudimą, staigų šviesų arba šešėlių matymą, arba jei ilgą laiką blogai matote nepaisant akininių korekcijos. Ankstyva intervencija dažnai gali išgelbėti regėjimą arba pagerinti gyvenimo kokybę.
Garsių aklųjų pavyzdžiai
Tarp žymių aklųjų yra Louis Braille'is, Brailio abėcėlės išradėjas, Stevie Wonderis, Ray'us Charlesas ir Helen Keller. Jų gyvenimai rodo, kad regėjimo netekimas nebūtinai apriboja kūrybiškumą, išsilavinimą ir profesinius pasiekimus.
Laikrodis, pagamintas taip, kad žmonės galėtų nustatyti paros laiką pajutę jį pirštais.
Prekybos centre aklą vyrą veda šuo vedlys.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra aklumas?
A: Aklumas - tai būklė, kai žmogus nieko nemato.
K: Ar galima vadinti žmones aklais, net jei jie šiek tiek mato?
Atsakymas: Taip, kai kurie žmonės vadinami aklais, net jei jie šiek tiek mato, nes jie nemato aiškiai ir mato tik nesufokusuotas formas ar spalvas.
K: Kas dažniausiai pasaulyje sukelia aklumą?
Atsakymas: Visame pasaulyje aklumą dažniausiai sukelia prasta mityba ir senų žmonių ligos, pavyzdžiui, katarakta ir trachoma.
K: Kas gali apakti?
A: Žmonės gali apakti dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų, o kai kurie gimsta akli.
K: Kas yra teisinis aklumas?
A.: Teisinis aklumas apibrėžiamas kaip pakankamai žemas regėjimo aštrumo lygis, kad būtų galima gauti neįgalumo pašalpą ir (arba) specialias sąlygas. Jis taip pat apibrėžiamas kaip negalėjimas visiškai koreguoti regėjimo receptiniais akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
K: Kas yra spalvinis aklumas?
A: Spalvinis aklumas - tai nesugebėjimas atskirti tam tikrų spalvų, kai žmonės mato, bet negali atskirti tam tikrų spalvų.
K: Ką aklieji naudoja kasdieniniams darbams atlikti?
A.: Kai žmonės yra akli, jie naudojasi tokiais dalykais kaip Brailio abėcėlė ir šunys vedliai, kad galėtų atlikti kasdienius darbus.
K: Kas yra keletas garsių aklųjų?
A.: Tarp garsių aklųjų yra Louis Braille'is, Brailio abėcėlės išradėjas, Stevie Wonderis, Ray Charlesas ir Helen Keller.
