Daltonizmas

Istorija

1798 m. anglų chemikas Džonas Daltonas paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį apie spalvinį aklumą. Tai įvyko po to, kai jis sužinojo, kad yra aklas. Straipsnis vadinosi "Nepaprasti faktai, susiję su spalvų matymu". Dėl šios priežasties ši būklė kartais vadinama daltonizmu. Nuo 2009 m. žodis daltonizmas vartojamas tik spalvinio aklumo rūšiai, vadinamai deuteranopija.

Žiūrėti spalvą

Spalvas atskirti galima trimis etapais:

1. Šviesa patenka į specializuotas akies nervines ląsteles. Šios ląstelės vadinamos receptoriais. Kai kurios iš jų yra stimuliuojamos ir sukuria elektrinį signalą.
2. Signalai keliauja nervais į specialias smegenų dalis.
3. Šios smegenų dalys interpretuoja signalus. Signalai paverčiami vaizdu. Po to šis vaizdas atidžiai stebimas, kad būtų galima atskirti skirtingus objektus, įžvelgti formas ir kartais spalvas bei susieti juos su kita informacija.

Kaip žmogaus akis mato spalvas

Žmogaus akies viduje yra dalis, vadinama tinklaine. Tinklainė priima akies matomus vaizdus. Ji siunčia vaizdus į smegenis. Tinklainėje yra dviejų tipų ląstelės: Lazdelinės ir kūginės ląstelės. Jos veikia esant skirtingiems šviesos tipams.

• Lazdelių ląstelės priima vaizdus, kuriuos akis mato, kai šviesa yra blausi, naktį arba tamsiame kambaryje.
• Kūgio formos ląstelės priima vaizdus, kuriuos akis mato įprastoje dienos šviesoje arba ryškioje šviesoje. Yra trijų tipų kūginės ląstelės. Kiekvienas tipas turi skirtingą cheminę medžiagą fotopsiną ir reaguoja į skirtingą šviesos spektrą. Vienas jų yra ypač jautrus trumpoms bangoms. Kitas yra jautrus vidutinio ilgio bangoms. Trečiasis yra jautrus ilgoms bangoms. Šie bangų ilgiai apima didžiąją dalį matomos šviesos. Kiekviena spalva "matoma" dėl to, kiek kiekvienas iš receptorių yra stimuliuojamas.

Kaip smegenys nustato spalvas

Dalis smegenų talamo ir regos žievės yra susijusios su matymu, taip pat ir su spalvų matymu. Todėl spalvinis aklumas taip pat gali atsirasti, jei šios smegenų sritys, regos nervas arba tinklainė yra pažeisti. Tokie spalvinio aklumo atvejai dažniausiai įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo. Jie nėra paveldimi. Paveldimos spalvinio aklumo formos pažeidžia tik tinklainę.

Taip gali būti, kad spalvinis aklumas paveikia tik dalį regos lauko, o likusioje dalyje spalvinio aklumo nėra.

Kai kurias spalvinio aklumo rūšis, bet ne paveldėtą spalvinį aklumą, galima išgydyti.

Spalvinio aklumo priežastys

Spalvinį aklumą gali sukelti kelios skirtingos problemos.

• Jei žmogaus akyje nėra kūginių ląstelių, jis apskritai nemato jokių spalvų. Jie mato tik tamsius ir šviesius atspalvius.
• Žmogaus akyje yra trijų tipų kūginės ląstelės. Jei yra dviejų tipų, žmogui bus sunku atskirti tam tikras spalvas. Jei yra tik vienas tipas, žmogus išvis nemato spalvų.
• Kartais kūginės ląstelės keičiasi. Tai reiškia, kad jos nebereaguoja į tuos bangų ilgius, į kuriuos turėtų reaguoti. Žmogui reikės daugiau tam tikros spalvos spindulių, kad matytų šią spalvą. Jie kitaip mato spalvas ir gali nesugebėti atskirti tam tikrų spalvų. Dauguma tokių žmonių nežino, kad yra akli spalvoms, nes daugeliu atvejų jiems nesunku atskirti spalvas.
• Gali būti, kad su akimi nieko blogo nėra, tačiau gali būti pažeisti nervai, kuriais perduodama informacija, arba smegenų sritis, kuri ją interpretuoja. Tai reiškia, kad signalas interpretuojamas neteisingai. Pažeidimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Tam tikros smegenų būklės, pavyzdžiui, migrena, gali pakeisti tai, kaip žmonės mato spalvas.

Įvairios spalvinio aklumo rūšys

Bendras spalvinis aklumas

Ši būklė yra labai reta. Ja sergantys žmonės mato tik juodai, pilkai ir baltai: Jie gali suvokti tik ryškumo skirtumus ir nemato spalvų. Tai vadinama monochromatija.

Yra du pagrindiniai visiško spalvinio aklumo tipai:

1. Lazdelių monochromija (achromatopsija): Tinklainėje nėra kūgelių ląstelių. Dėl to sunku matyti net normalaus lygio šviesą; tai reiškia, kad nuo šios ligos kenčiantys žmonės yra beveik akli. Ši liga paplitusi beveik tik Pingelapo saloje, kuri yra MikronezijosFederacinių Valstybių Federacinės Respublikos Pohnpei valstijos dalis. Ten ji vadinama maskunu: ja serga maždaug vienas iš 12 gyventojų. XVIII a. salą nusiaubė audra. Audrą išgyveno labai nedaug žmonių. Vienas iš jų nešiojo lazdelių monochromatijos geną. Šiandien saloje gyvena keli šimtai žmonių, apie 30 % turi šį geną.
2. Kūgio vienspalviškumas: Tinklainėje yra ir lazdelių, ir kūgelių, bet tik vienos rūšies kūgelių. Žmonės, kurie serga šia liga, gali gerai matyti raštus įprastoje dienos šviesoje, tačiau nemato atspalvių.

Raudonos/žalios spalvos aklumas

Yra dvi raudonai-žalio spalvinio aklumo rūšys: protanopija arba deuteranopija. Deuteranopija yra labiausiai paplitusi spalvinio aklumo forma; ja serga nuo penkių iki dešimties procentų vyrų. Ji vadinama daltonizmu, nes ją atrado Džonas Daltonas. Sergantieji sunkiai atskiria raudoną ir žalią spalvą. Kaip mato protanopai (protanopija sergantys žmonės), raudona spalva yra tamsesnė. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad jiems trūksta ilgos (protanopija) arba vidutinio (deuteranopija) ilgio šviesos bangų receptorių arba dėl to, kad šių receptorių jautrumas pakitęs.

Mėlynos/geltonos spalvos aklumas

Nors pavadinimas yra mėlynai geltonos spalvos aklumas (tritanopija), žmonės, sergantys šio tipo spalviniu aklumu, paprastai gali atskirti mėlyną ir geltoną spalvas. Tačiau jie negali atskirti mėlynos ir žalios, taip pat geltonos ir violetinės spalvų. Ši liga skiriasi nuo kitų spalvinio aklumo tipų, nes nėra susijusi su lytimi. Mėlynai geltonos spalvos aklumu gali susirgti bet kas. Jis atsiranda dėl to, kad tinklainėje yra nedaug arba visai nėra kūgelių, kurie gali jausti trumpo bangos ilgio šviesą.

Kitos spalvinio aklumo priežastys

Kartais žmonės neturi problemų matydami spalvas, tačiau jų smegenys turi problemų "pasakydamos" spalvą ir neteisingai ją interpretuoja. Taip pat gali būti, kad spalvinį aklumą turi tik tam tikros akies dalys; žmonės gali tapti akli dėl kitų ligų, bet ligai išnykus vėl matyti normaliai. Atrodo, kad taip yra ir tam tikrų migrenos formų atveju.

Kaip paveldimas spalvinis aklumas

Vyrai turi vieną X ir vieną Y chromosomą, o moterys - dvi X chromosomas. Daugelis genų, susijusių su spalvinio regėjimo veikimu, yra X chromosomoje: jie yra susiję su lytimi. Dėl šios priežasties vyrai dažniau serga spalvotuoju aklumu nei moterys.

"Spalvinio aklumo" genas leidžia spalvinio aklumo neturintiems žmonėms matyti skirtumą tarp raudonos ir žalios spalvos. Šis genas yra X chromosomoje. Tai reiškia, kad vyriškis bus aklas spalvomis, jei vieninteliame X, kurį jis paveldėjo iš motinos, yra "spalvinio aklumo" geno versija. Moteris paveldės spalvinį aklumą tik tuo atveju, jei paveldės dvi X chromosomas, kuriose yra defektinių (mutavusių) spalvos geno alelių. Kitaip tariant, kad būtų akla, patelė turi paveldėti "spalvinio aklumo" genus iš abiejų tėvų.

Tyrimas dėl spalvinio aklumo

Išiharos plokštelės testas naudojamas nuo 1917 m. Kiekvienoje plokštelėje yra atvaizdas su skirtingo dydžio ir spalvos taškeliais. Tuomet žmonės mato skirtingus vaizdus (dažniausiai arabiškus skaičius). Asmenys, turintys tam tikrų rūšių spalvinį aklumą, matys kitokius skaičius nei tie, kurie neturi spalvinio aklumo.

Kadangi daugelis mažų vaikų dar nesimokė skaičių, buvo sukurti kiti testai. Juose vietoj skaičių naudojami simboliai, pavyzdžiui, kvadratas, apskritimas ar automobilis.

Kas nors, kas nėra aklas spalvomis, čia aiškiai pamatys skaičių "74". Asmuo, turintis spalvinį aklumą, gali matyti skaičių "21" arba apskritai nematyti jokio skaičiaus.

Dizaino pakeitimai

Spalvų kodas yra tada, kai tam tikro elemento spalvoje yra daug informacijos. Tokius kodus nesunkiai supranta tie, kurie yra akli spalvomis. Dėl šios priežasties informacijai pateikti neturėtų būti naudojama vien tik spalva. Gerame grafiniame dizaine vengiama naudoti vien spalvinius kodus ar spalvų skirtumus informacijai suteikti. Tai padeda ne tik akliesiems spalvomis, bet ir normaliai matantiems žmonėms.

Tinklalapiuose galima naudoti kaskadinių stilių lenteles. Jie leidžia akliesiems suteikti kitokią spalvų schemą. Tam tikri spalvų schemų generatoriai padeda grafikos dizaineriams matyti spalvų schemas taip, kaip jas mato aštuonių tipų aklieji.

Spalvinis aklumas yra labai jautrus medžiagos pokyčiams. Raudonai-žalios spalvos aklas žmogus gali nepastebėti spalvų skirtumo ant popieriaus atspausdintame žemėlapyje. Tas pats žemėlapis kompiuterio ekrane ar televizoriaus ekrane gali atrodyti įprastai. Be to, kai kuriems spalvinio aklumo žmonėms lengviau atskirti spalvas ant dirbtinių medžiagų, pavyzdžiui, plastiko ar akrilinių dažų, nei ant natūralių medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus ar medžio. Trečia, kai kuriems akliesiems spalvas atskirti galima tik tuo atveju, jei spalvos yra pakankamai: plonos linijos gali atrodyti juodos, tačiau storesnė tos pačios spalvos linija gali būti matoma tinkamos spalvos.

Tam tikrais atvejais, kai svarbu greitai suprasti informaciją, regos sistema gali atsisakyti spalvų ir dirbti tik pilkais atspalviais. Tai svarbu žinoti kuriant objektų, kuriais reikia naudotis avarinėje situacijoje, pvz., avarinių stabdžių ar avarinių telefonų, sąsajas.

Kadangi aklieji nemato skirtumo tarp raudonos ir žalios spalvų, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Rumunija, atsisakė jiems išduoti vairuotojo pažymėjimus. Rumunijoje žmonės pradėjo keisti įstatymus, kad spalvotai akli žmonės taip pat galėtų legaliai vairuoti.

Jungtinėje Karalystėje elektros laidai namuose būdavo raudonos, juodos ir žalios spalvos. Jie buvo pakeisti į rudą, mėlyną ir žalią (geltoną) spalvą, kad aklieji galėtų lengviau įžvelgti skirtumą tarp laidų "įjungta" ir "įžeminta".

Tokie išjungimo jungikliai, kaip šis, turi atitikti labai konkrečias projektavimo taisykles. Šios taisyklės apima ir tai, kokias spalvas naudoti.

Kas nėra spalvinis aklumas

Daugelis žmonių nesupranta spalvinio aklumo. Žmonės, kurie yra akli spalvoms, niekada nekeičia spalvų, kurioms jie yra akli. Jiems gali būti sunku atskirti dvi spalvas vieną nuo kitos. Taip jiems gali kilti problemų ieškant tinkamos rūšies obuolių prekybos centre. Toliau pateiktame paveikslėlyje pirmiausia parodyta, kaip du obuoliai atrodo žmogui, turinčiam normalų regėjimą, o paskui - kaip jie atrodo žmogui, turinčiam raudonai žalią spalvinį aklumą. Kairysis obuolys yra Braeburn; jis yra raudonos spalvos. Dešinėje pusėje esantis obuolys yra Granny Smith; jis yra žalios spalvos. Žmogui, turinčiam raudonai-žalią aklumą, obuoliai atrodo beveik vienodos spalvos.