Spektras
Šiame straipsnyje rašoma apie regimąjį spektrą. Apie visus kitus naudojimo būdus žr: spektrą (disambiguation)
Spektras (daugiskaita: spektrai) - tai kelių spalvų juosta: violetinės, indigo, mėlynos, žalios, geltonos, oranžinės ir raudonos. Spektrą galima pamatyti, jei Saulės šviesa praleidžiama pro prizmę ir leidžiama susikaupti baltame ekrane. Šis regimasis spektras yra didesnio elektromagnetinio spektro dalis.
Natūralus spektro pavyzdys yra vaivorykštė. Žodį spektras pirmieji pavartojo optiką tyrinėjantys mokslininkai. Jie šiuo žodžiu apibūdino matomos šviesos vaivorykštės spalvas, kai jos atskiriamos naudojant prizmę. Spektras, matomas šviesai pereinant per prizmę, yra šviesos sklaidos pavyzdys. Medžiagos, iš kurios pagaminta prizmė, lūžio rodiklis n skiriasi nuo oro. Paprastai nprizma yra didesnė už nair, o nair laikomas apytiksliai vienetu. Tai reiškia, kad prizmės medžiagoje šviesa sklinda šiek tiek lėčiau nei ją supančioje erdvėje. Lūžio kampą galima nustatyti iš kritimo kampo ir lūžio rodiklių pagal Snelio dėsnį.
Balta šviesa ne išlieka balta, o skyla į sudedamąsias spalvas todėl, kad trumpesnės bangos lūžta arba yra labiau sulenktos nei ilgesnės. Taigi raudona spalva, turinti ilgiausią matomą bangos ilgį, bus arčiausiai tiesės, statmenos medžiagos paviršiui (normalės), t. y. ji bus mažiausiai sulenkta. Violetinė šviesa, kurios bangos ilgis matomame spektre yra mažiausias, bus lenkiama labiausiai. Vaivorykštė visuomet susidarys ta pačia tvarka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, indigo, violetinė.
Vaivorykštės spektras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra spektras?
Atsakymas: Spektras - tai kelių spalvų, įskaitant violetinę, indigo, mėlyną, žalią, geltoną, oranžinę ir raudoną, juosta. Jį galima pamatyti, kai Saulės šviesa praleidžiama pro prizmę ir leidžiama susikaupti baltame ekrane.
K: Kas yra spektroskopija?
A: Spektroskopija - tai spektrų tyrimas.
K: Kas lemia baltos šviesos skaidymą į sudedamąsias spalvas?
A: Trumpesnės bangos lūžta labiau nei ilgesnės, todėl balta šviesa suskyla į sudedamąsias spalvas.
K: Kaip pagal Snelio dėsnį nustatomas šviesos lūžio kampas?
A: Snelio dėsnis lūžio kampą nustato pagal kritimo kampą ir lūžio rodiklius.
K: Kodėl raudona spalva atrodo arčiausiai linijos, statmenos paviršiaus medžiagai?
A: Raudona spalva yra arčiausiai šios linijos, nes jos matomos bangos ilgis yra ilgiausias, o perėjus per prizmę ji mažiausiai sulinksta.
Klausimas: Ar visada prizmės sukuriamos vaivorykštės yra tam tikros tvarkos?
A: Taip, prizmių sukuriamos vaivorykštės visada atrodo tokia tvarka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, indigo ir violetinė.
