Migrena - tai liga, dėl kurios paprastai vienoje galvos pusėje jaučiamas smarkus, pulsuojantis galvos skausmas. Skausmas gali būti labai stiprus ir taip skaudėti, kad žmogui gali būti sunku ką nors daryti. Nors daugumai migrena sergančių žmonių skauda galvą, tačiau ne visiems. Yra įvairių migrenos rūšių, o kai kurios nesukelia galvos skausmo, tačiau turi kitų simptomų.

Dažniausiai migrena sukelia galvos skausmą ir pykinimą, gali svaigti galva arba žmogus gali būti labai jautrus ryškiai šviesai ar garsiems garsams. Kai kuriems žmonėms prieš prasidedant migrenai pasireiškia "aura", t. y. jų gebėjimas matyti tampa kitoks. Jie gali matyti juokingus raštus, matyti neryškiai arba iš viso nematyti. Prieš migreną arba jos metu gali pakisti ir kiti pojūčiai, žmogus gali jausti keistus kvapus ar skonį. Migrena gali trukti ilgai. Migrena paprastai trunka nuo keturių iki 72 valandų.

Migrena klasifikuojama pagal tai, kaip dažnai ji pasireiškia per mėnesį: Jei žmogui galvą skauda mažiau nei penkiolika dienų, migrena vadinama epizodine migrena (EM). Jei ji kartojasi dažniau nei penkiolika dienų, vadinama lėtine migrena (CM). Lėtinė reiškia, kad ji kartojasi ilgą laiką. Kai kurie žmonės, kuriems iš pradžių pasireiškia epizodinė migrena, vėliau gali pradėti sirgti lėtine migrena. Tada lėtinė migrena gali atsinaujinti arba grįžti prie epizodinės migrenos.

Mokslininkai nustatė, kad migrenos priežastis yra vadinamasis CGRP. CGRP reiškia "su kalcitonino genu susijęs peptidas". CGRP yra baltymas, kuris, išsiskyręs smegenyse, sukelia migreną. CGRP sukelia didelį uždegimą smegenų dangaluose, esančiuose virš smegenų.

Yra įvairių rizikos veiksnių, dėl kurių migrenos tikimybė yra didesnė. Rizikos veiksnys yra tai, kad migrena serga moterys, taip pat tai, kad migrena sirgo šeimos nariai. Migrena sergančiam asmeniui yra įvairių veiksnių, kurie gali sukelti migrenos priepuolį. Didelei grupei moterų, sergančių migrena, vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių priepuolį, yra hormono estrogeno kiekis organizme, kai jo per mažai arba jis svyruoja (didėja ir mažėja).

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad migreninis galvos skausmas yra brangiausiai kainuojanti galvos smegenų liga, kurios gydymas ir neįgalumas Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Dažnesni simptomai

  • Smarkus, dažnai pulsuojantis skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse;
  • pykinimas ir (arba) vėmimas;
  • padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsams (fonofobija);
  • auros simptomai: regos sutrikimai (šviesos blyksniai, zigzaginės linijos, laikinai prarastas matymas), jutiminiai sutrikimai (dilgčiojimas ar tirpimas) arba kalbos problemos;
  • vestibuliniai simptomai: pusiausvyros sutrikimai, svaigulys (vestibulinė migrena);
  • kai kuriais atvejais – "be galvos skausmo" migrena (acefališka migrena), kai dominuoja aura ar kiti simptomai.

Kaip atliekamas tyrimas ir diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma išsamios ligos istorijos ir neurologinio ištyrimo. Gydytojas klausia skausmo pobūdžio, trukmės, dažnumo, priepuolio metu pasireiškiančių simptomų ir šeimos anamnezės. Jų nereikėtų skleisti į ilgus tyrimus, jei klinika aiški, tačiau papildomi tyrimai gali būti reikalingi, jei yra "raudonieji signalai" (sudėtingi požymiai), pavyzdžiui:

  • staigus, labai stiprus ("griaustinio") skausmas;
  • naujas skausmas vyresniam nei 50 m. asmeniui;
  • palaipsniui blogėjantys neurologiniai trūkumai (silpnumas, kalbos sutrikimas, regėjimo praradimas);
  • karščiavimas, infekcijos požymiai, arba onkologinė liga bei imunosupresija.

Tokiais atvejais gali būti skiriamas vaizdinis tyrimas (KT arba MRI) arba kiti papildomi ištyrimai.

Gydymo galimybės

Gydymas skiriamas pagal priepuolio sunkumą, migrenos dažnumą ir individualias aplinkybes (pvz., nėštumą, lėtines ligas). Gydymo tikslai – palengvinti ūmų priepuolių simptomus ir sumažinti priepuolių dažnumą bei sunkumą.

Ūminis gydymas (priepuolių metu)

  • nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU), pvz., ibuprofenas ar naproksenas (jei nėra kontraindikacijų);
  • triptanai (sumatriptanas, rizatriptanas ir kt.) – veiksmingi daugeliui pacientų, bet netinka kai kurioms širdies ligomis sergantiems asmenims;
  • priešvėmiminiai preparatai (metoklopramidas, proklorperazinas) – mažina pykinimą ir gerina kitų vaistų veikimą;
  • diklofenakas ar kiti analgetikai; tačiau reikia vengti dažnos vartojimo medikamentų sukeltos galvos skausmo rizikos (žr. toliau);
  • naujesni vaistai: lasmiditan (ditanas) arba gepantai (rimegepant, ubrogepant) – alternatyva pacientams, kuriems triptanai netinka;
  • už gydymą atsakingi gydytojai gali skirti gelbėjimosi (rescue) terapiją intensyviems priepuoliams.

Prevencinis (profilaktinis) gydymas

Prevencijos tikslas – sumažinti priepuolių skaičių ir sunkumą. Prevencinis gydymas svarstomas, jei priepuoliai yra dažni arba ypač sunkūs.

  • klasikiniai vaistai: beta adrenoblokatoriai (propranololis), antiepilepsiniai (topiramatas), tam tikri antidepresantai (amitriptilinas);
  • onabotulino toksinas A (Botox) – registruotas gydant lėtinę migreną;
  • CGRP blokatoriai: monoclonaliniai antikūnai prieš CGRP ar jo receptorių (pvz., erenumabas, fremanezumabas, galcanezumabas, eptinezumabas) – nauja ir veiksminga prevencijos galimybė pacientams su dažna migrena;
  • kiti modernūs preparatai: gepantai kai kuriais atvejais naudojami ir profilaktikai;
  • gyvensenos pokyčiai (žemiau) dažnai pridedami prie farmakoterapijos.

Nefarmakologinės priemonės ir gyvenimo būdas

  • reguliarus miegas ir miego higenos palaikymas;
  • reguliarus fizinis aktyvumas (vidutinio intensyvumo pratimai);
  • streso valdymas: atsipalaidavimo technikos, kognityvinė elgesio terapija, biogrįžtamoji informacija;
  • maisto ir kitų provokuojančių veiksnių (alkoholis, kofeinas, tam tikri maisto produktai) identifikavimas ir mažinimas;
  • hidratacija, reguliarus valgymas, vengti staigių mitybos pokyčių;
  • kai kuriais atvejais – akupunktūra ar masažas kaip papildoma priemonė.

Medikamentų sukeltas galvos skausmas

Dažni analgetikų ar kombinuotų preparatų vartojimas daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį gali sukelti medikamentų sukeltą galvos skausmą (MOH). Svarbu gydytojo priežiūra nustatant migrenos gydymo strategiją ir vengiant per didelės savarankiškos vaistų vartojimo intensyvumo.

Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant

  • staigus, nepaaiškinamas, labai intensyvus skausmas („griaustinis“ skausmas);
  • nauji neurologiniai simptomai (silpnumas, kalbos sutrikimai, regos praradimas), kurie išlieka arba blogėja;
  • karščiavimas kartu su stipriu galvos skausmu;
  • jei įprasti vaistai nepadeda arba jei migrena labai trukdo kasdieniam gyvenimui.

Prognozė ir socialinis poveikis

Migrena gali būti labai varginanti ir reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę bei darbingumą. Kai kuriems pacientams migrena laikui bėgant mažėja arba gerai kontroliuojama gydymu, tačiau kitiems – lieka lėtine problema. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia didelį migrenos gydymo ir neįgalumo ekonominį bei socialinį krūvį Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Praktiniai patarimai sergantiems migrena

  • vedkite priepuolių dienoraštį (datą, trukmę, simptomus, vartotus vaistus, galimus sukėlėjus) – tai padeda identifikuoti trigerius ir pasirinkti gydymą;
  • aptarkite su gydytoju ir planuokite individualų gydymo režimą, įskaitant ūminį ir prevencinį gydymą;
  • nepradėkite ir nesiliaukite profilaktinių vaistų be gydytojo konsultacijos (ypač nėštumo ar laktacijos metu);
  • jei vartojate vaistus dažnai ir simptomai blogėja, aptarkite galimybę mažinti arba keisti vaistus, kad būtų išvengta medikamentų sukeltos galvos skausmo.

Jei turite nuolat pasikartojančius ar itin sunkius migrenos priepuolius, kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą – yra daug modernių gydymo būdų, kurie gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.