Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas vaikystėje (sutrumpintai - BPVC) yra medicininė problema, su kuria susiduria vaikai. "Gerybinis" reiškia "nekenksmingas"; "paroksizminis" reiškia, kad kažkas staiga atsiranda ir praeina, o "vertigo" reiškia "galvos svaigimas". Taigi BPVC yra nekenksmingas vaikų galvos svaigimas, kuris atsiranda ir praeina staiga.

Dėl galvos svaigimo vaikai paprastai jaučia, kad jie juda arba sukasi, arba kad jų galva juda arba sukasi.

Paprastai BPVC prasideda vaikams nuo dvejų iki penkerių metų. Jis dažnai išnyksta iki aštuonerių metų amžiaus. Tačiau kai kuriems vaikams BPVC gali prasidėti, kai jie yra daug jaunesni (vos kelių mėnesių) arba vyresni (iki 12 metų).

BPVC yra dažniausia galvos svaigimo priežastis vaikams, kurie neturi klausos praradimo ar diagnozuotos ausų ligos. Tai dažna problema, su kuria susiduria maždaug 2,6 % vaikų (26 iš 1000 vaikų).

Simptomai

  • Staigūs priepuoliai galvos svaigimo: vaikas gali jausti, kad aplinka suka ar juda.
  • Trukmė: epizodai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų; retai — dieną ar šiek tiek ilgiau.
  • Papildomi požymiai: pykinimas, vėmimas, blyškumas, neramumas, pusiausvyros sutrikimai arba vaikščiojimo problema (ataksija).
  • Laikinas išsiblaškymas arba nerimas: po priepuolio vaikas gali būti pavargęs arba šiek tiek sutrikęs.
  • Garsas arba klausos praradimas paprastai nebūdingas — jei pasireiškia, būtina skubi medicininė apžiūra, nes tai gali rodyti kitą ligą.

Ką sukelia BPVC (priežastys)

Tiksli priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad BPVC siejamas su nervų sistemos ir vestibuliarinės sistemos (pusiausvyros centro) branda arba su migrenine jautria konstitucija. Dažnai sergančių vaikų šeimose randama migrenos anamnezė, todėl BPVC kartais laikomas vaikystės migrenos forma arba migrenos spektru priklausančia būkle.

Kaip diagnozuojama

  • Klinikinė apžiūra: gydytojas išklauso įvykio aprašymą, įvertina laiką, dažnį, trukmę ir papildomus simptomus.
  • Neurologinis ir ausų, nosies, gerklės (ORL) tyrimas: atliekamos paprastos funkcijos ir pusiausvyros patikros.
  • Audiometrija: dažnai atliekama, jei yra įtarimas dėl klausos sutrikimo.
  • Specializuoti vestibuliariniai tyrimai ar vaizdinimas (pvz., MRT) retai reikalingi — tik esant netipiniams požymiams (fokaliniams neurologiniams simptomams, nuolatinei arba progresuojančiai problemai, arba jei gydytojas įtaria kitaip rimtą priežastį).

Diferencinė diagnostika (ką reikia atmesti)

  • Vestibuliarinės kilmės sutrikimai (pvz., retai pasitaikantis vaikų BPPV)
  • Vestibuliarinė migrena arba vėlesnė migrena
  • Epilepsija (retai gali imituoti svaigimą arba staigų elgesio pasikeitimą)
  • Infekcijos, traumos ar centrinės nervų sistemos ligos — šie atvejai paprastai turi papildomų „raudonųjų vėliavėlių“ (karščiavimas, nuolatinis vėmimas, fokaliniai neurologiniai požymiai, klausos praradimas)

Gydymas ir priežiūra

Daugeliu atvejų BPVC neretai gydomas minimaliai, o pagrindinis tikslas — užtikrinti saugumą ir komfortą priepuolio metu bei nuraminti tėvus.

  • Rekomendacinės priemonės priepuolio metu: vaikas turėtų atsisėsti arba atsigulti, vengti staigių judesių, palaikyti ramią aplinką, pasiūlyti skysčių, esant pykinimui — gydytojo nurodytu atveju trumpalaikiai antiemetikai.
  • Simptominis gydymas: trumpalaikiai vaistai nuo pykinimo ar vestibuliarūs nuskausminamieji gali būti skiriami retkarčiais pagal gydytojo nurodymus.
  • Ilgalaikė priežiūra: daugeliui vaikų gydymo nereikia — priepuoliai dažniausiai mažėja ir išnyksta su amžiumi. Jei priepuoliai dažni arba sunkūs, vaikui gali būti pasiūlytas tolimesnis ištyrimas arba profilaktinis gydymas (pvz., gydymas, kuris taikomas vaikų migrenai) — sprendimą priima specialistas.
  • Fizinė reabilitacija: retai reikalinga; gali padėti vaikams su ilgesniais pusiausvyros sutrikimais.

Prognozė

BPVC paprastai turi gerą prognozę: daugeliui vaikų simptomai išnyksta iki mokyklinio amžiaus (dažniausiai iki 8 metų). Tačiau kai kurie vaikai vėliau gali turėti migrenos priepuolių — todėl svarbu stebėti šeimos anamnezę ir ilgalaikę raidą.

Ką daryti tėvams — praktiniai patarimai

  • Likite ramiems ir nuraminkite vaiką; užtikrinkite, kad aplinka būtų saugi (neliktų aukštesnių paviršių, uždegamų daiktų, aštrių kampų).
  • Padėkite vaikui atsisėsti arba gulėti ant šono, pasiūlykite skysčių mažais gurkšneliais, ypač jei yra vėmimas.
  • Stebėkite trukmę ir pobūdį — užrašykite, kada prasidėjo, kiek truko, kokie papildomi simptomai buvo. Tai padės gydytojui.
  • Kreipkitės skubiai, jei pasireiškia raudonosios vėliavėlės: focaliniai neurologiniai sutrikimai (pvz., silpnumas, kalbos sutrikimas), trukmė labai ilga arba progresuojantys simptomai, ūmus klausos praradimas, aukšta temperatūra, sunkus ir nuolatinis vėmimas ar trauma.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į pediatrą arba vaikų neurologą / ORL specialistą, jei:

  • priepuoliai kartojasi arba trunka ilgai;
  • priepuolio metu atsiranda klausos praradimas, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai ar neurologiniai simptomai;
  • jūs nerimaujate dėl vaiko elgesio ar raidos.

Pastaba: šis aprašymas skirtas informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei kyla abejonių dėl vaiko būklės, visada kreipkitės į gydytoją.