Kas yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas vaikystėje (BPVC)?

Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas vaikystėje (sutrumpintai - BPVC) yra medicininė problema, su kuria susiduria vaikai. "Gerybinis" reiškia "nekenksmingas"; "paroksizminis" reiškia, kad kažkas staiga atsiranda ir praeina, o "vertigo" reiškia "galvos svaigimas". Taigi BPVC yra nekenksmingas vaikų galvos svaigimas, kuris atsiranda ir praeina staiga.

Dėl galvos svaigimo vaikai paprastai jaučia, kad jie juda arba sukasi, arba kad jų galva juda arba sukasi.

Paprastai BPVC prasideda vaikams nuo dvejų iki penkerių metų. Jis dažnai išnyksta iki aštuonerių metų amžiaus. Tačiau kai kuriems vaikams BPVC gali prasidėti, kai jie yra daug jaunesni (vos kelių mėnesių) arba vyresni (iki 12 metų).

BPVC yra dažniausia galvos svaigimo priežastis vaikams, kurie neturi klausos praradimo ar diagnozuotos ausų ligos. Tai dažna problema, su kuria susiduria maždaug 2,6 % vaikų (26 iš 1000 vaikų).

Simptomai

Staigūs priepuoliai galvos svaigimo: vaikas gali jausti, kad aplinka suka ar juda.
Trukmė: epizodai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų; retai — dieną ar šiek tiek ilgiau.
Papildomi požymiai: pykinimas, vėmimas, blyškumas, neramumas, pusiausvyros sutrikimai arba vaikščiojimo problema (ataksija).
Laikinas išsiblaškymas arba nerimas: po priepuolio vaikas gali būti pavargęs arba šiek tiek sutrikęs.
Garsas arba klausos praradimas paprastai nebūdingas — jei pasireiškia, būtina skubi medicininė apžiūra, nes tai gali rodyti kitą ligą.

Ką sukelia BPVC (priežastys)

Tiksli priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad BPVC siejamas su nervų sistemos ir vestibuliarinės sistemos (pusiausvyros centro) branda arba su migrenine jautria konstitucija. Dažnai sergančių vaikų šeimose randama migrenos anamnezė, todėl BPVC kartais laikomas vaikystės migrenos forma arba migrenos spektru priklausančia būkle.

Kaip diagnozuojama

Klinikinė apžiūra: gydytojas išklauso įvykio aprašymą, įvertina laiką, dažnį, trukmę ir papildomus simptomus.
Neurologinis ir ausų, nosies, gerklės (ORL) tyrimas: atliekamos paprastos funkcijos ir pusiausvyros patikros.
Audiometrija: dažnai atliekama, jei yra įtarimas dėl klausos sutrikimo.
Specializuoti vestibuliariniai tyrimai ar vaizdinimas (pvz., MRT) retai reikalingi — tik esant netipiniams požymiams (fokaliniams neurologiniams simptomams, nuolatinei arba progresuojančiai problemai, arba jei gydytojas įtaria kitaip rimtą priežastį).

Diferencinė diagnostika (ką reikia atmesti)

Vestibuliarinės kilmės sutrikimai (pvz., retai pasitaikantis vaikų BPPV)
Vestibuliarinė migrena arba vėlesnė migrena
Epilepsija (retai gali imituoti svaigimą arba staigų elgesio pasikeitimą)
Infekcijos, traumos ar centrinės nervų sistemos ligos — šie atvejai paprastai turi papildomų „raudonųjų vėliavėlių“ (karščiavimas, nuolatinis vėmimas, fokaliniai neurologiniai požymiai, klausos praradimas)

Gydymas ir priežiūra

Daugeliu atvejų BPVC neretai gydomas minimaliai, o pagrindinis tikslas — užtikrinti saugumą ir komfortą priepuolio metu bei nuraminti tėvus.

Rekomendacinės priemonės priepuolio metu: vaikas turėtų atsisėsti arba atsigulti, vengti staigių judesių, palaikyti ramią aplinką, pasiūlyti skysčių, esant pykinimui — gydytojo nurodytu atveju trumpalaikiai antiemetikai.
Simptominis gydymas: trumpalaikiai vaistai nuo pykinimo ar vestibuliarūs nuskausminamieji gali būti skiriami retkarčiais pagal gydytojo nurodymus.
Ilgalaikė priežiūra: daugeliui vaikų gydymo nereikia — priepuoliai dažniausiai mažėja ir išnyksta su amžiumi. Jei priepuoliai dažni arba sunkūs, vaikui gali būti pasiūlytas tolimesnis ištyrimas arba profilaktinis gydymas (pvz., gydymas, kuris taikomas vaikų migrenai) — sprendimą priima specialistas.
Fizinė reabilitacija: retai reikalinga; gali padėti vaikams su ilgesniais pusiausvyros sutrikimais.

Prognozė

BPVC paprastai turi gerą prognozę: daugeliui vaikų simptomai išnyksta iki mokyklinio amžiaus (dažniausiai iki 8 metų). Tačiau kai kurie vaikai vėliau gali turėti migrenos priepuolių — todėl svarbu stebėti šeimos anamnezę ir ilgalaikę raidą.

Ką daryti tėvams — praktiniai patarimai

Likite ramiems ir nuraminkite vaiką; užtikrinkite, kad aplinka būtų saugi (neliktų aukštesnių paviršių, uždegamų daiktų, aštrių kampų).
Padėkite vaikui atsisėsti arba gulėti ant šono, pasiūlykite skysčių mažais gurkšneliais, ypač jei yra vėmimas.
Stebėkite trukmę ir pobūdį — užrašykite, kada prasidėjo, kiek truko, kokie papildomi simptomai buvo. Tai padės gydytojui.
Kreipkitės skubiai, jei pasireiškia raudonosios vėliavėlės: focaliniai neurologiniai sutrikimai (pvz., silpnumas, kalbos sutrikimas), trukmė labai ilga arba progresuojantys simptomai, ūmus klausos praradimas, aukšta temperatūra, sunkus ir nuolatinis vėmimas ar trauma.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į pediatrą arba vaikų neurologą / ORL specialistą, jei:

priepuoliai kartojasi arba trunka ilgai;
priepuolio metu atsiranda klausos praradimas, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai ar neurologiniai simptomai;
jūs nerimaujate dėl vaiko elgesio ar raidos.

Pastaba: šis aprašymas skirtas informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei kyla abejonių dėl vaiko būklės, visada kreipkitės į gydytoją.

Priežastys

Gydytojai tiksliai nežino, kas sukelia BPVC. Kai kurie gydytojai mano, kad tai susiję su vidinės ausies problemomis, kurios turi įtakos pusiausvyrai. Pavyzdžiui, kai kurie gydytojai mano, kad BPVC panašus į kitą sutrikimą, kuris dažnai pasitaiko vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems. Šis sutrikimas vadinamas gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu (BPPV). BPPV yra "vestibulinis sutrikimas" - vidinės ausies sutrikimas, turintis įtakos pusiausvyrai.

Kiti gydytojai mano, kad BPVC yra susijęs su migreniniais galvos skausmais, tačiau daugumai vaikų, sergančių BPVC, galvos skausmų nebūna.

Požymiai ir simptomai

Nistagmas (kartais vadinamas "šokančiomis akimis"): Greiti, nekontroliuojami akių judesiai. Šie akių judesiai gali atsirasti savaime arba juos gali sukelti žiūrėjimas. Kai vaikui, sergančiam BPVC, nepasireiškia kiti simptomai, jam gali pasireikšti pozicinis nistagmas, kuris atsiranda, kai galva yra tam tikroje padėtyje.
Pykinimas: Pykinimas: norisi vemti.
Vėmimas: Vėmimas.
eisenos ataksija: Dėl sveikatos sutrikimų (pvz., BPVC) raumenys nedirba kartu. Šį simptomą gali būti sunkiau pastebėti kūdikiams, kurie dar negali vaikščioti.
Laikysenos disbalansas: Dėl to sunku išlaikyti pusiausvyrą, todėl sunku stovėti tiesiai. Šį simptomą gali būti sunkiau pastebėti kūdikiams, kurie dar negali stovėti.
Atrodo išsigandęs: Vaikai gali atrodyti išsigandę dėl fizinių BPVC sukeliamų simptomų, tokių kaip pusiausvyros praradimas ir galvos svaigimas.

Čia parodyta, kaip atrodo vidinė ausis, vestibulinė sistema yra spalvota dalis. Vidinė ausis - tai ausies dalis, esanti žmogaus galvos viduje.

Horizontalus (į šonus) optokinetinis nistagmas. Akys taip pat gali judėti aukštyn ir žemyn (vertikalus optokinetinis nistagmas).

Diagnozė

Kad gydytojas diagnozuotų gerybinį paroksizminį galvos svaigimą vaikystėje, visi šie dalykai turi būti teisingi:

Vaikas patyrė bent penkis galvos svaigimo priepuolius.
Vaikui dažnai svaigsta galva; svaigulys atsiranda staiga ir išnyksta po kelių minučių ar kelių valandų.
Vaiko neurologinis ištyrimas buvo normalus (tikrinama, ar nėra problemų dėl smegenų veikimo).
Vaiko audiometrinės ir vestibulinės funkcijos tarp priepuolių buvo normalios (tai reiškia, kad tarp priepuolių vaikas normaliai girdėjo ir nebuvo akivaizdžių vidinių ausų problemų).
Vaiko elektroencefalografija (EEG) (tai tyrimas, kuriuo nustatomas neįprastas elektrinis smegenų aktyvumas) buvo normali.

Diferencinės diagnozės

Diferencinės diagnozės - tai skirtingi sveikatos sutrikimai, kurie gali sukelti tuos pačius simptomus. Kai gydytojas klausia, kokios yra BPVC diferencinės diagnozės, jis klausia: "Kokia kita liga galėtų sukelti šiuos simptomus? Kas dar tai galėtų būti?" Prieš nustatydamas galutinę diagnozę, gydytojas turi pagalvoti, kokios kitos medicininės ligos sukelia tokius pačius ar panašius simptomus, ir įsitikinti, kad viena iš jų nėra problema.

Kai kurios diferencinės BPVC diagnozės yra šios:

Užpakalinės duobės navikas: Galvos smegenų dalies, esančios kaukolės apačioje arba netoli jos, navikas. Užpakalinės duobės navikai dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems. Maždaug 54-70 % visų vaikų smegenų auglių prasideda užpakalinėje duobutėje.
Kaklinės stuburo dalies anomalijos: Stuburo dalies, esančios kaklo srityje, problemos.
Otologiniai sutrikimai: Problemos, susijusios su ausų vidumi.
Gerybinė pakaušio epilepsija: Tai epilepsijos rūšis, kurią dauguma vaikų išauga.
Medžiagų apykaitos sutrikimai: Problemos, susijusios su tuo, kaip organizmas gamina energiją iš maisto.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra gerybinis paroksizminis svaigulys vaikystėje (BPVC)?

A: BPVC - tai medicininė problema, su kuria susiduria vaikai. Tai nekenksmingas galvos svaigimas, kuris staiga atsiranda ir praeina.

K: Kaip jaučiasi vaikai, kuriems pasireiškia BPVC?

A: Dėl galvos svaigimo vaikai paprastai jaučia, kad jie juda arba sukasi, arba kad jų galvos vidus juda arba sukasi.

K: Kokio amžiaus paprastai prasideda BPVC?

A: Paprastai BPVC prasideda vaikams nuo dvejų iki penkerių metų. Dažnai jis išnyksta iki aštuonerių metų. Tačiau jis gali prasidėti vos kelių mėnesių ar net 12 metų amžiaus.

K: Ar BPVC yra paplitęs tarp vaikų?

Atsakymas: Taip, tai dažna problema, kuri pasitaiko maždaug 2,6 % vaikų (26 iš 1000 vaikų).

Klausimas: Ar klausos praradimas arba ausų ligos padidina tikimybę susirgti BPVC?

Atsakymas: Ne, tai dažniausia galvos svaigimo priežastis vaikams, kurie neturi klausos praradimo ar diagnozuotos ausų ligos.

K: Ar yra kokių nors BPVC gydymo būdų?

Atsakymas: Taip, yra gydymo būdų su BPVC susijusiems simptomams valdyti, pavyzdžiui, vaistai ir vestibulinės reabilitacijos terapija.