Raumenys: apibrėžimas, sandara ir pagrindinės funkcijos

Muscle big to smaller

Raumenys yra gyvūnų kūno audinys. Pagrindinė jų paskirtis - padėti mums judinti kūno dalis. Jie yra viena iš pagrindinių žmogaus ir gyvūnų kūno sistemų. Kai raumuo suaktyvėja, jis susitraukia, tapdamas trumpesnis ir storesnis, taip priartindamas savo galus.

Raumenų tipai

  • Skeleto (striatiniai) raumenys – prisitvirtina prie kaulų per sausgysles, valdomi sąmoningai (volintiškai). Atsakingi už kūno judesius, laikyseną ir jėgą.
  • Širdies (miokardas) – randami tik širdyje, turi šerpetišką (striatuotą) struktūrą, bet veikia nevalingai; užtikrina kraujo pumpavimą.
  • Lygieji raumenys – sudaro vidaus organų sieneles (žarnos, kraujagyslės, gimda ir kt.), veikia nevalingai ir lėtai, reguliuoja organų funkcijas.

Raumenų sandara

Raumens pagrindinis funkcinis vienetas yra raumeninė ląstelė arba raumeninis skaidulas. Skeleto raumuo susideda iš daugybės skaidulų, bundamų kartu į didesnius vienetus:

  • Miofibrilės – smulkūs cilindriniai elementai raumeninėse skaidulose, sudaryti iš pakartotinių vienetų, vadinamų sarkomerais.
  • Sarkomeras – šių trumpų vienetų pakartojimas suteikia striatuotą išvaizdą; jame vyksta susitraukimo mechanizmas tarp baltymų aktino ir miozino.
  • Jungiamasis audinys – epimizijus, perimizijus ir endomizijus supa raumenį, skaidinius ir skaidulas; sudaro sausgysles, per kurias jėga perduodama kaulams.

Kaip vyksta raumens susitraukimas (sudėtingiau paaiškinta)

Trumpai tariant, susitraukimas vyksta pagal slydimo sruogų (sliding filament) teoriją:

  • Nervų impulso atėjimas į neuromuskuliarinę sinapsę (motoneurono galūnė prie raumeninės skaidulos) sukelia acetilcholino išsiskyrimą.
  • Tai atveria jonų kanalus, į raumeninę skaidulą patenka kalcis (Ca2+), kuris aktyvuoja aktino ir miozino sąveiką.
  • Miozino „galvutės“ užsikabina už aktino ir „traukia“ jį, sutrumpindamos sarkomerą — taip raumuo susitraukia. Šiam procesui reikalinga ATP energija.

Inervacija, kraujotaka ir medžiagų apykaita

Raumenys yra intensyviai inervuojami (gauti nervinius impulsus) ir turi gausią kraujotaką, kad aprūpintų deguonimi bei maistinėmis medžiagomis ir pašalintų skilimo produktus. Energetiniai šaltiniai:

  • ATP – tiesioginė energija susitraukimui.
  • Fosfokreatinas – trumpalaikiam greitam ATP regeneravimui.
  • Glikolizė ir aerobiniai procesai – suteikia energiją priklausomai nuo apkrovos tipo (trumpi sprogstaminiai judesiai vs. ištvermė).

Pagrindinės funkcijos

  • Judėjimas – leidžia vaikščioti, liesti, kalbėti, kvėpuoti ir pan.
  • Laikysena ir stabilizacija – palaiko kūno padėtį, stabilizuoja sąnarius.
  • Šilumos gamyba – susitraukimai skleidžia šilumą, padeda palaikyti kūno temperatūrą.
  • Vidaus organų funkcijų palaikymas – lygiųjų raumenų kontrakcijos reguliuoja maisto judėjimą virškinamuosiuose takuose, kraujagyslių tonusą, gimdos susitraukimus ir kt.

Augimas, adaptacija ir sutrikimai

Raumenys prisitaiko prie apkrovos:

  • Hipertrofija – didėjanti raumeninių skaidulų tūrio reakcija į apkrovą (stiprinant raumenį).
  • Atrofija – raumenų masės sumažėjimas dėl neveiklumo ar ligos.
  • Regeneracija – smulkūs sužeidimai gali būti taisomi, tačiau kai kurios ligos (pvz., raumenų distrofijos) arba senėjimas riboja atsinaujinimą.

Dažni sutrikimai: raumenų spazmai, pertempimai, plyšimai, uždegimai, raumenų distrofijos, neuromuskulinės ligos. Prevencijai svarbu taisyklinga mankšta, tinkama mityba ir pakankamas poilsis.

Priežiūra ir praktiniai patarimai

  • Reguliari fizinė veikla: derinkite jėgos pratimus ir ištvermės treniruotes.
  • Tinkama mityba: pakankamas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis bei mikroelementai (ypač geležis, magnis, B grupės vitaminai).
  • Poilsis ir miego kokybė: raumenys atsinaujina miego metu.
  • Šildymas ir tempimas prieš ir po fizinio krūvio: sumažina traumų riziką.
  • Esant skausmui ar pakitimams – kreiptis į gydytoją arba fizioterapeutą.

Trumpai: raumenys — tai gyvybiškai svarbus audinys, leidžiantis judėti, palaikyti gyvybines funkcijas ir prisitaikyti prie apkrovų. Gerai prižiūrimi jie tarnauja ilgam ir efektyviai.

Raumenų tipai

Yra trys raumenų rūšys:

Raumenų veiksmai gali būti skirstomi į savanoriškus arba nevalingus.

Skeleto raumenys judina galūnes (rankas ir kojas). Jie judina žandikaulį aukštyn ir žemyn, kad būtų galima kramtyti maistą. Skeleto raumenys yra vieninteliai savanoriški raumenys, vieninteliai, kuriuos galime pasirinkti judinti.

Širdies raumuo yra širdies raumuo. Kai šis raumuo susitraukia, jis stumia kraują per kraujotakos sistemą. Širdies raumuo nėra savanoriškas.

Lygieji raumenys - tai kiti nevalingi kūno raumenys. Lygiųjų raumenų yra daugelyje vietų. Jų yra:

  • Virškinimo sistema - tai skrandis ir žarnynas. Taip maistas keliauja per mus ir mes iš jo gauname energijos.
  • Kraujagyslės - lygieji raumenys mažina arba didina kraujagysles. Taip reguliuojamas kraujospūdis.
  • Plaukai - plaukų folikulų lygieji raumenys priverčia plaukus pakilti, kai išsigąstate ar jums šalta.

Raumenų struktūra

Raumenys sudaryti iš daugybės raumenų ląstelių. Ląstelės susitraukia kartu, kad raumuo sutrumpėtų. Raumenų ląstelės žino, kad tai reikia daryti kartu, nes daugelis jų gauna informaciją, kurią joms siunčia nervai. Ląstelės, gavusios žinutę iš nervų, praneša apie tai kitoms šalia esančioms ląstelėms. Jos praneša kitoms ląstelėms siųsdamos elektros srovę.

Raumenų ląstelėse yra baltymų aktino ir miozino. Tai baltymai, dėl kurių raumenys susitraukia (trumpėja).

Raumenų susitraukimas

Kai nervas liepia raumeniui susitraukti, raumenyje ląstelės membranoje atsiveria skylutės. Šios skylutės yra baltymuose, kurie vadinami kalcio kanalais. Kalcio jonai veržiasi į ląstelę. Kalcis taip pat išeina iš specialios ląstelės vietos, vadinamos sarkoplazminiu tinklu. Šis kalcis prilimpa prie specializuotų baltymų aktino ir miozino. Tai paskatina šiuos baltymus susitraukti raumenis.

Susitraukimui taip pat reikia ATP. Šią energiją naudoja ląstelės. Ji gaminama ląstelėje naudojant gliukozę. Susitraukusiems raumenims atpalaiduoti reikia daug energijos. Daugiausia energijos jie sunaudoja raumenims statyti.

Pratimas

Dėl pratimų raumenys didėja (žr. hipertrofija). Pratimai taip pat stiprina raumenis. Jei žmogus nesportuoja, jo raumenys tampa mažesni ir silpnesni. Tai vadinama raumenų atrofija.

Raumenų ligos

Raumenų ligų yra daug įvairių rūšių. Yra trys didelės ligų grupės:

  1. Nervų ir raumenų ligos - tai problemos, susijusios su tuo, kaip nervai liepia raumenims judėti. Insultas, cerebrinis paralyžius ir Parkinsono liga yra nervų ir raumenų ligos.
  2. Judėjimo galinių plokštelių ligos - tai vietos, kurioje nervas liepia raumenims judėti, sutrikimai. Stabligė ir sunkioji miastenija yra motorinių plokštelių ligos.
  3. Miopatijos - tai raumenų struktūros sutrikimai. Raumenų distrofija, vėžys, pavyzdžiui, Ewingo sarkoma, ir kardiomiopatija yra miopatijos.

Susiję puslapiai


AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3