Raumenų atrofija
Raumenų atrofija arba raumenų nykimas yra medicininė problema, kai žmogus netenka raumeninio audinio. Dėl to žmogaus raumenys tampa silpnesni. Raumenų atrofijos atveju raumenys gali visiškai sunykti arba sunykti tik iš dalies.
Daug vyresnio amžiaus žmonių serga raumenų atrofija. Raumenų atrofija taip pat gali pasireikšti žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis ar turintiems sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vėžiu, AIDS, staziniu širdies nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga ir inkstų nepakankamumu (kai netinkamai veikia inkstai). Raumenys gali atrofuotis (arba tapti mažesni ir silpnesni), kai tie raumenys nenaudojami tiek, kiek įprastai, pavyzdžiui, kai žmogus turi nešioti gipsą dėl lūžusios rankos ar kojos, arba kai ilgai sergant ligai tenka ilsėtis lovoje. Raumenų atrofiją taip pat gali sukelti Dejerine'o Sottaso sindromas, kacheksija, nudegimai, kepenų nepakankamumas ir badavimas.
Raumenų atrofija gali sukelti rimtų problemų žmogaus gyvenime. Nykstant raumenų jėgai, žmogus praranda gebėjimą atlikti vis daugiau veiksmų. Kai jis bandys ką nors daryti, bus didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Raumenų atrofija taip pat padidina kritimo riziką žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, IBM (inkliuzinis kūno miozitas).
Niekas tiksliai nežino, kas sukelia raumenų atrofiją. Gali būti, kad ji atsiranda dėl laipsniško "palydovinių ląstelių", padedančių atsinaujinti skeleto raumenų skaiduloms, nepakankamo jautrumo išskiriamiems augimo veiksniams, kurie būtini raumenų masei palaikyti ir palydovinių ląstelių gyvybingumui užtikrinti, arba jų prieinamumo sumažėjimo.
Raumenų atrofijos metu pakinta normali baltymų sintezės ir skaidymo pusiausvyra. Sumažėja baltymų sintezės procesų reguliavimas ir suaktyvėja baltymų skaidymo procesai. Nuo ATP priklausomame ubikvitino ir proteazomų kelyje tam tikri baltymai sunaikinami, ant substratinio baltymo surišant mažiausiai keturias mažo peptido, vadinamo ubikvitinu, kopijas. Vėliau substratą sunaikina proteazoma.
Raumenų atrofija gali būti gydoma
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra raumenų atrofija?
A: Raumenų atrofija, dar vadinama "raumenų nykimu", yra medicininė problema, kai žmogus netenka raumeninio audinio, todėl raumenys tampa silpnesni.
K: Kas gali sirgti raumenų atrofija?
A: Raumenų atrofija gresia daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ir sergantiems tam tikromis ligomis ar sveikatos sutrikimais, tokiais kaip vėžys, AIDS, stazinis širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir inkstų nepakankamumas. Ji taip pat gali pasireikšti, kai žmogui dėl lūžusios rankos ar kojos tenka nešioti gipso įtvarą arba kai dėl ligos jam tenka ilgesnį laiką gulėti lovoje. Kitos priežastys: Dejerine'o Sottaso sindromas, kacheksija, nudegimai, kepenų nepakankamumas ir badavimas.
K: Kokios yra raumenų atrofijos pasekmės?
Atsakymas: Kai žmogus praranda raumenų jėgą, jis nebegali atlikti vis daugiau veiksmų. Be to, bandydami atlikti tam tikrus veiksmus jie gali dažniau patirti nelaimingus atsitikimus, taip pat padidėja rizika nukristi, jei jie serga tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, IBM (inkliuzinis kūno miozitas).
K: Kaip manoma, kas sukelia raumenų atrofiją?
A: Tiksli raumenų atrofijos priežastis nežinoma, tačiau ją gali lemti laipsniškas "palydovinių ląstelių", padedančių atsinaujinti skeleto raumenų skaiduloms, nepakankamumas ir sumažėjęs išskiriamų augimo veiksnių, būtinų raumenų masei palaikyti ir palydovinėms ląstelėms išgyventi, jautrumas arba prieinamumas. Be to, sumažėja baltymų sintezės procesų reguliavimas ir suaktyvėja baltymų skilimo procesai nuo ATP priklausomame ubikvitino ir proteazomų kelyje, kuris nukreipia tam tikrus baltymus sunaikinti, juos surišant su substratiniais baltymais, kuriuos vėliau sunaikina proteazomos.
Klausimas: Ar yra koks nors raumenų atrofijos gydymas?
A: Taip, priklausomai nuo raumenų atrofijos sunkumo laipsnio, raumenų atrofiją galima gydyti, įskaitant fizinės terapijos pratimus, kuriais stiprinami nusilpę raumenys, elektrostimuliaciją, vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidus, maisto papildus, kamieninių ląstelių transplantaciją, genų terapiją, chirurginį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, valgyti sveiką maistą, turintį daug baltymų, vengti rūkymo, alkoholio ir kt.
