Raumenų atrofija (raumenų nykimas): priežastys, simptomai, gydymas
Sužinokite viską apie raumenų atrofiją: priežastis, simptomus ir efektyvius gydymo bei prevencijos būdus, padedančius atstatyti jėgą ir mobilumą.
Raumenų atrofija arba raumenų nykimas yra medicininė problema, kai žmogus netenka raumeninio audinio. Dėl to raumenys tampa mažesni ir silpnesni — atrofija gali būti dalinė arba visiška. Dažniausiai ji progresuoja palaipsniui, bet greitesnė raumenų sumažėjimo eiga gali būti susijusi su ūmiais traumų ar neurologiniais sutrikimais.
Raumenų atrofija dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (sarcopenia), tačiau ji gali atsirasti ir sergant įvairiomis ligomis ar esant sveikatos sutrikimams, pavyzdžiui, vėžiu, AIDS, staziniu širdies nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga ir inkstų nepakankamumu (kai netinkamai veikia inkstai). Raumenys gali atrofuotis, jei jie nenaudojami tiek, kiek įprastai — pavyzdžiui, nešiojant gipsą dėl lūžio arba ilgai gulint lovoje po sunkios operacijos ar ligos. Kitos galimos priežastys: Dejerine'o Sottaso sindromas, kacheksija, nudegimai, kepenų nepakankamumas ir badavimas.
Raumenų atrofijos tipai
- Disuse (nenaudojimo) atrofija – susidaro dėl mažo fizinio aktyvumo arba immobilizacijos.
- Neurogeninė atrofija – dėl nervų pažeidimo (pvz., periferinės neuropatijos, nugaros smegenų trauma, motorinių neuronų ligos), kuri nutraukia nervinį impulsą į raumenis.
- Senėjimo (sarcopenia) – susijusi su amžiumi ir hormoniniais bei metaboliniais pokyčiais.
- Cachexia – sisteminis raumenų nykimas, dažnai siejamas su lėtinėmis ligomis (vėžiu, širdies nepakankamumu, inkstų nepakankamumu).
- Inflamacinės ir metabolinės miopatijos – pvz., uždegiminis miozitas, hormoniniai sutrikimai ar medikamentai gali skatinti raumenų mažėjimą.
Priežastys ir patofiziologija
Tikslus atrofijos mechanizmas priklauso nuo priežasties. Tačiau bendros grandys apima netolygų baltymų sintezės ir skaidymo pusiausvyrą: sumažėja baltymų sintezė ir suaktyvėja baltymų degradacija. Vienas iš svarbių mechanizmų yra ubikvitino–proteazomų kelias, kuriame tam tikri baltymai pažymimi ubikvitinu ir vėliau sunaikinami proteazomų komplekse. Taip pat dalyvauja autofiltracijos (autofagijos) keliai, uždegiminiai mediatoriai ir hormoniniai pokyčiai.
Be to, gali būti sutrikęs palydovinių (satellite) ląstelių funkcionavimas — tai ląstelės, padedančios atsinaujinti skeleto raumenų skaiduloms. Mažesnis jautrumas augimo faktoriams arba jų prieinamumo sumažėjimas taip pat gali trukdyti raumenų atsinaujinimui ir išlikimui.
Simptomai
- Raumenų masės sumažėjimas (matomas ar jaučiamas)
- Sumažėjusi jėga ir ištvermė
- Judesių apribojimai, sunkumas lipant laiptais, keliantis iš kėdės
- Padidėjusi kritimų ir traumų rizika
- Kai kuriais atvejais — raumenų skausmas arba mėšlungis
- Jei atrofija dėl neurologinės ligos – gali būti ir jutimo sutrikimų ar refleksų praradimas
Diagnozė
Diagnozė pradedama nuo ligos anamnezės ir fizinio ištyrimo. Tolimesni tyrimai gali apimti:
- Kraujo tyrimus (hemograma, biochemija, kreatinfosfokinazė – CK, uždegimo žymenys, hormonai, maistinių medžiagų kiekis)
- Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai – vertina ar raumenų silpnumas susijęs su nervų pažeidimu
- Vaizdiniai tyrimai: raumenų ir vietinių audinių US, MRT – padeda įvertinti raumenų struktūrą
- Raumenų biopsija – kai reikia išsamesnio audinių tyrimo, ypač įtariant miopatijas
- Nutukimo ir mitybos vertinimas — kad būtų nustatytas priekinių priežasčių vaidmuo
Gydymas
Gydymo tikslas – identifikuoti ir pašalinti priežastį, sulėtinti ar sustabdyti atrofiją, atstatyti jėgą ir pagerinti funkciją. Gydymas gali apimti:
- Fizinė reabilitacija ir pratimai: jėgos (rezistencijos) treniruotės, funkcinių judesių mokymai ir nuoseklus fizinis aktyvumas yra pagrindinis būdas atstatyti raumenų masę ir jėgą, jeigu priežastis nėra visiškai irreversyvi. Kineziterapeutas parinks individualią programą.
- Mityba: pakankamas baltymų kiekis maiste, energijos tiekimas ir specifiniai mikroelementai (pvz., vitaminas D) yra svarbūs raumenų atstatymui. Dietologas gali padėti sudaryti planą, ypač jei yra kacheksija ar maitinimosi sutrikimų.
- Ligos gydymas: jei atrofija susijusi su uždegimine miopatija, gali būti skiriami kortikosteroidai arba kiti imunosupresantai; neurogeninės priežastys gydomos priklausomai nuo konkrečios nervų ligos.
- Medikamentai: nėra vieno universalaus vaisto raumenų atrofijai, tačiau kai kuriais atvejais taikomas simptominis gydymas arba specifiniai medikamentai (pvz., anaboliniai preparatai – labai atsargiai ir tik konkrečiais atvejais). Visada svarbu aptarti galimybes su gydytoju dėl naudos ir rizikos.
- Operacinis gydymas ir ortopediniai sprendimai: kai reikalinga mobilumo atstatymui ar dėl komplikacijų (pvz., sutarčių korekcija)
- Pagalbinės priemonės: vaikštynės, lazdos, protezai ar kiti įrenginiai, padedantys išlaikyti funkciją ir sumažinti kritimo riziką
Profilaktika ir praktiniai patarimai
- Reguliarus fizinis aktyvumas: jėgos treniruotės ir aerobika padeda išlaikyti raumenų masę.
- Išlaikyti tinkamą mitybą, užtikrinti pakankamą baltymų ir energijos vartojimą.
- Vengti ilgalaikės immobilizacijos, jei įmanoma — po operacijų ar traumų ankstyva reabilitacija.
- Stebėti lėtines ligas ir laiku gydyti infekcijas, uždegimus bei medžiagų apykaitos sutrikimus.
- Jei vartojami vaistai, galintys mažinti raumenų masę (pvz., ilgalaikiai steroidai), aptarkite alternatyvas su gydytoju.
Prognozė
Prognozė priklauso nuo atrofijos priežasties ir nuo to, kiek anksti pradėtas gydymas. Jei raumenų nykimas yra dėl nenaudojimo ar praeinamos ligos ir imamasi aktyvios reabilitacijos, daugeliu atvejų raumenų masę ir jėgą galima atstatyti arba reikšmingai pagerinti. Tačiau esant pažengusioms neurodegeneracinėms ligoms ar ilgalaikei kacheksijai, atrofija gali būti neišvengiamai progresuojanti ir mažiau grįžtama.
Kada kreiptis į gydytoją
- Jeigu pastebite greitą raumenų silpnėjimą arba masės mažėjimą be aiškios priežasties.
- Jei raumenų silpnumą lydi jutiklių sutrikimai, kvėpavimo ar rijimo problemos.
- Jei sutrinka kasdienės funkcijos (nebegalite lipti laiptais, atsikelti iš kėdės, vaikščioti) — būtina ankstyva reabilitacija.
Raumenų atrofija gali sukelti rimtų gyvenimo kokybės pokyčių, tačiau daugeliu atvejų tinkamai nustatyta priežastis ir ankstyvas, kompleksinis gydymas (fizinis aktyvumas, mityba, ligos gydymas) leidžia pagerinti funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra raumenų atrofija?
A: Raumenų atrofija, dar vadinama "raumenų nykimu", yra medicininė problema, kai žmogus netenka raumeninio audinio, todėl raumenys tampa silpnesni.
K: Kas gali sirgti raumenų atrofija?
A: Raumenų atrofija gresia daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ir sergantiems tam tikromis ligomis ar sveikatos sutrikimais, tokiais kaip vėžys, AIDS, stazinis širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir inkstų nepakankamumas. Ji taip pat gali pasireikšti, kai žmogui dėl lūžusios rankos ar kojos tenka nešioti gipso įtvarą arba kai dėl ligos jam tenka ilgesnį laiką gulėti lovoje. Kitos priežastys: Dejerine'o Sottaso sindromas, kacheksija, nudegimai, kepenų nepakankamumas ir badavimas.
K: Kokios yra raumenų atrofijos pasekmės?
Atsakymas: Kai žmogus praranda raumenų jėgą, jis nebegali atlikti vis daugiau veiksmų. Be to, bandydami atlikti tam tikrus veiksmus jie gali dažniau patirti nelaimingus atsitikimus, taip pat padidėja rizika nukristi, jei jie serga tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, IBM (inkliuzinis kūno miozitas).
K: Kaip manoma, kas sukelia raumenų atrofiją?
A: Tiksli raumenų atrofijos priežastis nežinoma, tačiau ją gali lemti laipsniškas "palydovinių ląstelių", padedančių atsinaujinti skeleto raumenų skaiduloms, nepakankamumas ir sumažėjęs išskiriamų augimo veiksnių, būtinų raumenų masei palaikyti ir palydovinėms ląstelėms išgyventi, jautrumas arba prieinamumas. Be to, sumažėja baltymų sintezės procesų reguliavimas ir suaktyvėja baltymų skilimo procesai nuo ATP priklausomame ubikvitino ir proteazomų kelyje, kuris nukreipia tam tikrus baltymus sunaikinti, juos surišant su substratiniais baltymais, kuriuos vėliau sunaikina proteazomos.
Klausimas: Ar yra koks nors raumenų atrofijos gydymas?
A: Taip, priklausomai nuo raumenų atrofijos sunkumo laipsnio, raumenų atrofiją galima gydyti, įskaitant fizinės terapijos pratimus, kuriais stiprinami nusilpę raumenys, elektrostimuliaciją, vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidus, maisto papildus, kamieninių ląstelių transplantaciją, genų terapiją, chirurginį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, valgyti sveiką maistą, turintį daug baltymų, vengti rūkymo, alkoholio ir kt.
Ieškoti