Stabligė: kas tai, simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Sužinokite viską apie stabligę: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija. Kaip atpažinti, gydyti ir apsisaugoti – skiepai ir poeksponencinė profilaktika.

Stabligė - tai liga, dėl kurios raumenys susitraukia ir kurį laiką išlieka tokie patys.

Infekcija paprastai užsikrečiama per žaizdą, dažniausiai tai būna pjautinė arba gili durtinė žaizda. Pagrindinius simptomus sukelia tetanospazminas - neurotoksinas, kurį gamina anaerobinė bakterija Clostridium tetani. Užsikrėtus išsivysto žandikaulio raumenų spazmai. Tai lėmė įprastą šios būklės pavadinimą - žandikaulis. Po to paprastai atsiranda rijimo sunkumų. Dėl šios būklės atsiranda bendras raumenų sustingimas ir spazmai kitose kūno dalyse. Infekcijos galima išvengti tinkamai pasiskiepijus ir atlikus poekspozicinę profilaktiką.

Kas sukelia stabligę?

Stabligę sukelia Clostridium tetani, bakterija, kuri gamina stiprų neurotoksiną (tetanospazminą). Sporos būna plačiai paplitusios dirvoje, gyvūnų mėšle ir dulkėse. Jos gali patekti į kūną per bet kokią žaizdą, ypač jeigu žaiza yra gili, užteršta arba prastai aprūpinama deguonimi (anaerobinė aplinka).

Simptomai

Simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias dienas ar savaites nuo užsikrėtimo. Tipiški požymiai:

• Trizmas (žandikaulio spazmai) – sunku atverti burną.
• Rijimo sunkumai (diskfagija).
• Raumenų sustingimas ir spazmai – gali apimti kaklą, nugarą, krūtinės ir pilvo raumenis.
• Risus sardonicus – būdingas veido raumenų spazmų sukeltas grimasavimas.
• Opisthotonus – nugaros raumenų spazmai, dėl kurių kūnas būna lenktas atgal.
• Autonominės sistemos sutrikimai – nestabilus kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, prakaitavimas.

Inkubacinis periodas ir rizika

Inkubacinis periodas paprastai yra nuo 3 iki 21 dienos, dažniausiai apie 8 dienas. Trumpesnis inkubacinis periodas susijęs su sunkesne eiga. Didžiausią riziką sunkiai sirgti ir mirti turi nepasiskiepiję suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės ir naujagimiai (ypač dėl infekcijos per virkštelę).

Diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinį vaizdą. Laboratoriniai tyrimai retai padeda: Clostridium tetani kultūrą sunku išauginti, o toksino aptikimas nėra dažnai praktiškai prieinamas. Svarbu įvertinti žaizdą ir pacientų skiepijimo istoriją.

Gydymas

Stabligės gydymas atliekamas ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymo tikslai:

• Neutralizuoti laisvą toksiną – skiriama tetano imunoglobulino (human tetanus immunoglobulin), kai reikia.
• Eliminuoti bakteriją – antibiotikai, dažniausiai metronidazolas, gali slopinti bakterijų dauginimąsi ir toksino gamybą.
• Wound care – žaizdos išvalymas ir chirurginė debridavimas, kad būtų pašalintos sporos ir sumažinta anaerobinė aplinka.
• Simptomų kontrolė – raumenų spazmų mažinimui ir skausmui gydyti naudojami miorelaksantai, benzodiazepinai; sunkiais atvejais gali prireikti raumenų atpalaidavimo ir mechaninės ventiliacijos.
• Paramedikinė priežiūra – dehidratacijos, mitybos užtikrinimas (kartais per zondą), stebėjimas dėl komplikacijų.

Komplikacijos

• Kvėpavimo nepakankamumas dėl krūtinės raumenų spazmų – gali prireikti intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos.
• Aspiracijos pneumonija, laikomos kaulų lūžiai dėl stiprių spazmų, širdies ir kraujagyslių sutrikimai.
• Mirtis – ypač nepasiskiepijusiems arba negydomiems pacientams.

Prevencija

Prevencija yra labai veiksminga ir pagrindinis stabligės kontrolės būdas:

• Skiepijimas – vakcina prieš stabligę įprastai komponuojama kartu su difterijos ir kokliušo vakcina (DTaP vaikams, Tdap paaugliams ir suaugusiems). Paprastai rekomenduojama pagrindinė schema kūdikiams ir papildomi revakcinavimo kartojimai; suaugusiems – pakartotinis imuniteto stiprinimas kas ~10 metų.
• Skiepai nėštumo metu – rekomenduojami kiekvienos nėštumo metu (dažniausiai Tdap 27–36 nėštumo savaitėse) siekiant apsaugoti naujagimį nuo kokliušo ir suteikti dalinį tetano apsaugą.
• Tinkama žaizdų priežiūra – greitas žaizdų išvalymas, dezinfekcija ir, prireikus, chirurginis debridavimas.
• Poeksponicinė profilaktika – jei yra rizika (pvz., užteršta žaizda) ir asmuo nėra visiškai pasiskiepijęs arba vakcinacija neaiški, skiriama tetano imunoglobulinas ir (arba) revakcinuojama pagal rekomendacijas. Šią informaciją taip pat rasite per nuorodą apie profilaktiką.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jeigu žaiza yra gili, užteršta ar įvykusi po traumos ir paskutinė tetano vakcina buvo daugiau nei 5–10 metų atgal arba neaiški.
• Jeigu atsiranda žandikaulio sustingimas, rijimo sunkumai, nenormalūs raumenų spazmai ar kvėpavimo sutrikimai.

Santrauka: Stabligė yra rimta, bet dažnai užkertama vakcinacija ir tinkama žaizdų priežiūra. Ankstyva medicininė pagalba, poeksponicinė profilaktika ir laiku suteiktas gydymas gali reikšmingai sumažinti komplikacijų ir mirtingumo riziką.

Paieška pagal raidę