Šlapimo takų infekcija (ŠTI) - tai bakterijų sukelta infekcija šlapimo takų dalyje. Apatiniuose šlapimo takuose ji vadinama paprastu cistitu (šlapimo pūslės infekcija). Viršutiniuose šlapimo takuose ji vadinama pielonefritu (inkstų infekcija). Apatinių šlapimo takų infekcijos simptomai yra skausmingas šlapinimasis ir dažnas šlapinimasis arba noras šlapintis (arba abu). Inkstų infekcijos simptomai taip pat yra karščiavimas ir šono bei nugaros skausmas. Senyvo amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams simptomai ne visada būna tokie aiškūs. Pagrindinė abiejų tipų infekcijų priežastis yra Escherichia coli bakterija. Retais atvejais priežastimi gali būti kitos bakterijos, virusai ar grybelis.

Moterys šlapimo takų infekcijomis serga dažniau nei vyrai. Pusė moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria infekciją. Įprasta, kad infekcijos kartojasi. Rizikos veiksniai yra lytiniai santykiai ir šeimos istorija. Kartais šlapimo pūslės infekciją turėjusiam asmeniui pasireiškia inkstų infekcija. Inkstų infekciją taip pat gali sukelti kraujyje esančios bakterijos. Jaunoms sveikoms moterims diagnozė gali būti nustatoma remiantis vien tik simptomais. Kartais reikia ištirti šlapimą. Asmuo, kuriam dažnai pasireiškia infekcijos, gali vartoti mažas antibiotikų dozes, kad ateityje išvengtų infekcijų.

Antibiotikais gydomos paprastos šlapimo takų infekcijos. tačiau atsparumas daugeliui antibiotikų, naudojamų šiai ligai gydyti, didėja. Žmonėms, sergantiems komplikuotomis šlapimo takų infekcijomis, kartais antibiotikus tenka vartoti ilgesnį laiką arba jie gali vartoti antibiotikus į veną (per veną). Jei simptomai nepagerėjo per dvi ar tris dienas, žmogui reikės atlikti papildomus tyrimus. Moterims šlapimo takų infekcijos yra dažniausia bakterinės infekcijos forma. Dešimt procentų moterų kasmet suserga šlapimo takų infekcijomis.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

  • Escherichia coli — dažniausiai sutinkama priežastis, kilusi iš žarnyno (žr. ankstesnį sakinį su nuoroda).
  • Kitos bakterijos: Klebsiella, Proteus, Enterococcus, Staphylococcus saprophyticus ir kt.
  • Retesnės priežastys: virusai ar grybelis, ypač imuninės sistemos sutrikimų atvejais.
  • Rizikos veiksniai: moterų anatominės ypatybės (trumpesnis šlaplės vamzdelis), lytiniai santykiai, kontraceptinių priemonių (pvz., spermicidų) vartojimas, naujas seksualinis partneris, nėštumas, menopauzė, šlapimo takų obstrukcija (akmenys, prostata vyrams), šlapimo kateteriai, cukrinis diabetas ir imuniteto slopinimas.

Simptomai pagal lokalizaciją ir amžių

  • Apatinės šlapimo takų infekcijos (cistitas): deginimas ar skausmas šlapinantis (disurija), dažnas šlapinimasis, staigus stiprus noras šlapintis (urgencija), skausmas ar diskomfortas pilvo apačioje, kartais kraujas šlapime, drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas.
  • Viršutinės šlapimo takų infekcijos (pielonefritas): karščiavimas, drebulys, šaltkrėtis, nugaros ar šono (šonkaulių srityje) skausmas, pykinimas, vėmimas, sunkesnės bendros būklės požymiai.
  • Senyvi ir vaikai: simptomai gali būti neaiškūs — silpnumas, sumišimas, apetito praradimas, pakitęs elgesys, tik karščiavimas be tipinių šlapinimosi simptomų. Kūdikiams — pykinimas, vėmimas, karščiavimas, negalavimas.
  • Vyrai: bet koks šlapimo takų infekcijos atvejis dažniausiai laikomas komplikuotu; svarbu ištirti ir atmesti prostatitą ar anatomines priežastis.

Kaip nustatoma diagnozė

  • Pradiniai tyrimai: šlapimo tyrimas (dipy arba šlapimo lazdelė), kuriuo nustatomi leukocitų esterazė, nitritai, raudonosios ir baltosios kraujo ląstelės.
  • Išsamesnis tyrimas: šlapimo pasėlis (urine culture) — svarbus, jei simptomai sunkesni, pasikartojantys arba jei reikalingas gydymas pagal jautrumą antibiotikams.
  • Kraujo tyrimai: reikalingi esant karščiavimui, sisteminei ligai ar įtariant pielonefritą (uždegimo rodikliai, kraujo pasėlis).
  • Vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija) ar cistoskopija — atliekami, jei dažnai kartojasi infekcijos, įtariami anatominiai pakitimai ar inkstų akmenys.

Gydymas

  • Nepkomplikuotas cistitas: dažniausiai gydomas trumpu antibiotikų kursu. Gydymo trukmė ir vaistas parenkami pagal simptomus, alergijas ir regioninį atsparumą. Daugeliu atvejų reikalingas tik trumpas gydymas, bet svarbu jį užbaigti pagal gydytojo nurodymus.
  • Pielonefritas ir komplikuotos infekcijos: gali prireikti ilgesnio gydymo, dažnai pradedant gydymą į veną (intraveniniu būdu) sunkesniais atvejais. Gydytojas gali skirti hospitalizaciją, jei yra didelis karščiavimas, vėmimas arba rizika komplikacijoms.
  • Profilaktinis gydymas: žmonėms, kuriems infekcijos dažnai kartojasi, gali būti skiriama mažomis dozėmis profilaktinė antibioterapija arba postkoitalinė profilaktika (vienkartinė antibiotiko dozė po lytinio akto). Taip pat gali būti svarstomas vietinis estrogenų vartojimas moterims po menopauzės.
  • Savarankiška priežiūra: gausus skysčių vartojimas, poilsis, skausmą malšinantys vaistai (pagal poreikį) ir laikinas šilumos kompresas pilvo apačioje gali palengvinti simptomus. Jei vartojate vaistus ar nėštumo metu — aptarkite saugius pasirinkimus su gydytoju.

Prevencija

  • Gerkite pakankamai skysčių (vandens) per dieną.
  • Šlapintis po lytinių santykių, kad sumažėtų bakterijų įsiskverbimo rizika.
  • Higiena: valytis iš priekinės į užpakalinę pusę, vengti aštrių penių prausiklių ar produktų, kurie gali sudirginti lytinių organų sritį.
  • Apsvarstyti kontracepcijos keitimą, jeigu naudojami spermicidai — jie didina riziką kai kurioms moterims.
  • Vengti ilgalaikio kateterio naudojimo, jei įmanoma; užtikrinti gerą kateterio priežiūrą.
  • Kiti metodai: spanguolių produktų / ekstraktų nauda yra maišyta — kai kuriems žmonėms jie padeda, tačiau moksliniai duomenys nėra galutiniai.

Komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją

  • Komplikacijos: inkstų pažeidimas, lėtinis inkstų uždegimas ir randėjimas (ypač vaikams), sepsis (sisteminė infekcija), padidėjusi rizika nėštumo metu (priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris).
  • Kreiptis skubiai, jei pasireiškia: aukšta temperatūra, stiprus nugaros ar šono skausmas, vėmimas, negalėjimas išlaikyti skysčių, patekusios infekcijos požymiai arba jei simptomai nepagerėja per 48–72 valandas nuo gydymo pradžios.
  • Nėščios moterys turėtų kreiptis greitai, nes infekcija gydant vėliau gali turėti neigiamų pasekmių nėštumui.

Atsparumas antibiotikams

Kaip buvo minėta ankstesnėse pastraipose, atsparumas antibiotikams didėja. Tai reiškia, kad kai kurie tradiciškai veiksmingi vaistai gali nebebūti efektyvūs. Dėl to svarbu:

  • vartoti antibiotikus tik pagal gydytojo nurodymus;
  • užbaigti paskirtą gydymo kursą net jei simptomai pranyksta;
  • atliekant pasėlį, gydymą taisyti pagal jautrumo rezultatus, jei reikia.

Santrauka

Šlapimo takų infekcijos yra dažnos, ypač tarp moterų. Daugumą paprastų infekcijų galima sėkmingai išgydyti antibiotikais, tačiau svarbu greitai kreiptis į gydytoją, jei simptomai yra sunkūs, kartojasi arba nepagerėja gydant. Prevencinės priemonės ir gydytojo paskirtas gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užkirsti kelią pasikartojimui.