Cukrinis diabetas: kas tai? Apibrėžimas, simptomai ir priežastys
Cukrinis diabetas: aiškus apibrėžimas, dažniausi simptomai ir priežastys, diagnostika bei valdymo patarimai — sužinokite, kaip atpažinti ir kontroliuoti ligą.
Yra dar viena liga, nesusijusi su cukriniu diabetu, vadinama cukriniu diabetu insipidus.
Diabetas – tai būklė, kai kraujyje sutrinka gliukozės (kraujo cukraus) reguliacija: arba organizme trūksta hormono insulino, arba pagamintas insulinas organizmo ląstelėms veikti tenkina sunkiau (vadinama insulino atsparumu). Yra dar viena liga panašiu pavadinimu - cukrinis diabetas, tačiau ji yra kitokia ir nesusijusi su cukraus apykaitos sutrikimais. Kai žmonės sako „cukrinis diabetas“, paprastai turi omenyje cukrinį diabetą (diabetes mellitus). Cukriniu diabetu sergantys žmonės vadinami diabetikais.
Gliukozė nėra tas pats, kas stalinis cukrus: tai natūralus angliavandenis, kurį mūsų organizmas naudoja kaip energijos šaltinį. Prekybos centruose parduodamas cukrus dažniausiai vadinamas sacharoze, kuri struktūriškai skiriasi nuo gliukozės. Didelės gliukozės koncentracijos yra kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, gaiviuosiuose gėrimuose ir vaisiuose, tačiau gliukozė taip pat susidaro iš sudėtingesnių angliavandenių virškinimo metu.
Kaip organizme veikia gliukozės reguliacija
Keli hormonai kontroliuoja gliukozės lygį kraujyje. Hormonai yra cheminiai siųstuvai, kuriais ląstelės perduoda signalus viena kitai. Insulinas, kurį gamina kasa, padeda ląstelėms paimti gliukozę iš kraujo ir panaudoti ją energijai. Kai valgote, kasa išskiria insuliną, kuris „leidžia“ ląstelėms pasisavinti gliukozę. Jei gliukozės reikia daugiau nei sunaudojama iš karto, ji kai kuriose ląstelėse saugoma kaip glikogenas. Kai organizmui gliukozės reikia (pvz., nevalgant), glikogenas suskaidomas į gliukozę ir tiekiamas į kraują.
Diabeto tipai ir priežastys
- 1 tipo cukrinis diabetas: autoimuninė liga, kai imuninė sistema naikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to sumažėja insulino kiekis arba jis dingsta visiškai, todėl reikia insulino terapijos.
- 2 tipo cukrinis diabetas: susijęs su insulino atsparumu – organizmo ląstelės silpnai reaguoja į insuliną, o kasa ilgainiui negali pagaminti pakankamai daugiau insulino. Rizikos veiksniai: antsvoris, fizinis neveiklumas, netinkama mityba, genai ir senėjimas.
- Gescinacinis diabetas: nėštumo metu atsirandantis gliukozės tolerancijos sutrikimas, kuris kai kurioms moterims išlieka ir po gimdymo.
- Retesni formos: genetiniai sutrikimai, medikamentų sukeltas diabetas ar kitos kasos ligos.
Dažni simptomai
- dažnas šlapinimasis (polyurija) ir padidėjęs troškulys (polydipsija);
- nuolatinis alkio jausmas (polifagija) arba nepaaiškinamas svorio kritimas (ypač 1 tipo);
- nuovargis, silpnumas, sumažėjusi darbingumas;
- samdomas matymo neryškumas;
- lėtai gyjančios žaizdos, dažnos odos ar šlapimo takų infekcijos;
- tirpimas ar deginimas kojose (smegenų ar periferinės neuropatijos požymiai).
2 tipo diabetas pirmoje stadijoje gali būti be aiškių simptomų — dažnai liga nustatoma profilaktinio patikrinimo metu.
Diagnozė ir tyrimai
Diabetas diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais: nevalgiusio gliukozės koncentracija, gliukuotintas hemoglobinas (HbA1c) arba gliukozės tolerancijos mėginys (OGTT). Esant labai aukštam cukraus lygiui arba specifiniams simptomams, gali būti atliekami ir kiti tyrimai bei stebėjimas.
Gydymas ir kas padeda valdyti diabetą
- 1 tipo diabetas: būtina insulino terapija, gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas ir tinkama mityba.
- 2 tipo diabetas: gydymas dažnai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių (sveikesnė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio mažinimas). Jei tai nepakanka, skiriami vaistai (pvz., metforminas) arba insulinas.
- Pacientams svarbus savikontrolės mokymasis: gliukozės matavimai, mitybos stebėjimas, vaistų vartojimo režimo laikymasis.
- Reguliarūs gydytojo vizitai ir prevencinės apžiūros (akių, inkstų funkcijos, nervų tyrimai) padeda anksti aptikti komplikacijas.
Galimos komplikacijos
- širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas);
- inkstų pažeidimas (nefropatija);
- tinklainės pažeidimas (retinopatija) – gali pakenkti regėjimui;
- neuropatija – jutimo netekimas kojose ir padidėjusi žaizdų rizika;
- lėtinės pėdų žaizdos, infekcijos, retai — gangrena.
Prevencija ir kas padeda sumažinti riziką
- išlaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai užsiimti fizine veikla (min. 150 min. vidutinio intensyvumo per savaitę);
- subalansuota mityba, mažinti pridėtinio cukraus kiekį ir rafinuotų angliavandenių naudojimą;
- ne rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį;
- reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač jei šeimoje buvo diabetas arba yra kitų rizikos veiksnių.
Jei įtariate diabetą (pajutote minėtus simptomus ar turite rizikos veiksnių), kreipkitės į šeimos gydytoją arba endokrinologą. Diagnozė ir ankstyvas gydymas mažina komplikacijų riziką. Esant labai aukštam cukraus lygiui, stipriems kvėpavimo sutrikimams, sąmonės sutrikimams ar stipriam pykinimui/vėmimui, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Diabeto tipai
| Įspėjamieji diabeto požymiai |
|
1 tipo diabeto simptomai paprastai pasireiškia staiga. Sergant 2 tipo diabetu, simptomai gali būti lengvi arba jų visai nebūti. Todėl jį daug sunkiau nustatyti. |
1 tipo cukrinis diabetas
1 tipo cukriniu diabetu susergama, kai kasos dalį, gaminančią insuliną, sunaikina paties žmogaus imuninė sistema. Kai kasa negamina insulino, kraujyje esanti gliukozė - cukrus - negali patekti į tas kūno dalis, kurioms cukraus reikia gyvybei. Kad galėtų gyventi, 1 tipo diabetu sergantis žmogus visą likusį gyvenimą turi vartoti insuliną. Jie turi reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje, dažnai, daug kartų per dieną.
1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga jaunesni žmonės, tačiau jis gali pasireikšti ir suaugusiesiems, nors tai pasitaiko daug rečiau. Maždaug 1 iš 10 cukriniu diabetu sergančių žmonių serga 1 tipo diabetu.
2 tipo cukrinis diabetas
2 tipo cukrinis diabetas yra liga, labai besiskirianti nuo 1 tipo diabeto. Sergant 2 tipo diabetu, žmogus gamina insuliną, tačiau jo organizme insulinas neveikia taip, kaip turėtų, arba jo gaminama nepakankamai gliukozei apdoroti. Kai insulinas neveikia taip, kaip turėtų, kraujyje esanti gliukozė (cukrus) negali patekti į tas kūno dalis, kurioms reikia cukraus.
2 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio.
Gestacinis diabetas
Gestacinis diabetas yra panašus į 2 tipo diabetą. Jis pasireiškia kai kurioms moterims, kai jos yra nėščios.
Kiti diabeto tipai
Kiti diabeto tipai yra šie, bet jais neapsiribojantys:
- Jaunų žmonių brandos diabetas (MODY)
3D medicininė animacija apie 1 tipo cukrinį diabetą, kurioje matyti, kad sergančiajam cukriniu diabetu gaminasi mažiau insulino.
Diabeto komplikacijos
Komplikacijos - tai problemos, kylančios dėl ligos. Diabeto atveju yra dviejų rūšių komplikacijos. Pirmoji rūšis pasireiškia greitai ir gali būti greitai pašalinta. Ši rūšis vadinama ūmine komplikacija. Kitą rūšį sukelia daugelį metų per didelis gliukozės kiekis kraujyje ir ji vadinama lėtine komplikacija arba ilgalaike komplikacija.
Gliukozės perteklius kraujyje vadinamas "hiperglikemija". Jei ji labai didelė, gali sukelti ūmių komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra diabetinė ketoacidozė, kuri yra neatidėliotina medicinos pagalba ir kurią dažnai galima nustatyti pagal vaisių kvapą burnoje. Kita ūmi komplikacija, dažniau pasitaikanti 2 tipo diabetikams, yra neketotinė hiperosmoliarinė koma, kuri taip pat yra labai pavojinga.
Per mažas gliukozės kiekis kraujyje vadinamas hipoglikemija. Ji taip pat gali sukelti ūmių komplikacijų. Jei gliukozės kiekis per mažas, diabetikams gali pasireikšti daugybė simptomų, pavyzdžiui, prakaitavimas, drebulys, pyktis (arba pasyvumo jausmas) ir galbūt net alpimas. Sergantieji hipoglikemija gali būti sutrikę arba net netekę sąmonės. Gali atrodyti, kad jie išgėrė per daug alkoholio. Sunki hipoglikemija yra labai pavojinga ir gali sukelti mirtį. Geriausias hipoglikemijos gydymas - jos vengti. Jai įvykus, suvalgius maisto, kuriame yra gliukozės (pavyzdžiui, valgomojo cukraus), būklė paprastai greitai pagerėja. Kartais ji gydoma suleidžiant vaisto, vadinamo gliukagonu, injekciją. Gliukagonas yra kasos gaminamas hormonas. Jis veikia priešingai nei insulinas. Suleidus gliukagono, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, nes į kraują patenka sukaupta gliukozė. Hipoglikemiją paprastai sukelia per didelis vaistų nuo diabeto kiekis, nepakankamas maistas, per didelis fizinis krūvis arba šių veiksnių derinys.
Lėtines komplikacijas dažniausiai sukelia hiperglikemija (tačiau ne visada pakankamai didelė, kad sukeltų ūmias komplikacijas). Ji pažeidžia kraujagysles ir nervus. Kraujagyslių pažeidimai ilgainiui gali sukelti insultą, širdies priepuolį, inkstų nepakankamumą, aklumą, lėtą odos įtrūkimų gijimą - su papildoma infekcijos galimybe - ir net amputacijas dėl blogos kraujotakos (sumažėjusios kraujotakos, dažniausiai pėdų ir kojų pirštų). Dėl nervų pažeidimo diabetikai gali nejausti skausmo (dažniausiai tai atsitinka pėdose). Dėl to jie dažniau susižeidžia ir nesuvokia, kad susižeidė. Nervų pažeidimas taip pat gali sukelti skausmą net ir tada, kai tikro sužalojimo nėra. Tai fantominio skausmo arba skausmo vaiduoklio rūšis. Skausmas gali būti toks stiprus, kad gali prireikti stiprių vaistų nuo skausmo.
Diabetinė retinopatija yra dažniausia diabeto sukelta akių liga, pažeidžianti abiejų akių tinklaines ir sukelianti regėjimo sutrikimų, kurie gali baigtis aklumu.
Pėdų opos yra dažna diabeto komplikacija, galinti sukelti amputaciją. Šią opą dar labiau komplikuoja šlapia ir sausa gangrena.
Diabeto stebėsena
Dėl didelės gliukozės koncentracijos kraujyje daromos žalos svarbu gydyti cukrinį diabetą. Tikslas - palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Normalus gliukozės kiekio kraujyje intervalas yra 80-120 mg/dl (miligramai gliukozės decilitre kraujo) arba 3,5-7 mmol/l (milimoliai litre kraujo). Tai skirtingi to paties dalyko apibūdinimo būdai, panašiai kaip jardai ir metrai yra skirtingi atstumo matavimo vienetai.
Sergantieji diabetu turėtų dažnai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Taip siekiama įsitikinti, kad jie nepatiria hipoglikemijos ar hiperglikemijos. Gliukometras - tai baterija maitinamas matavimo prietaisas, kuriuo tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Diabetikai dažnai nešiojasi gliukozimetrą su savimi ir kelis kartus per dieną tikrina cukraus kiekį kraujyje. Juos taip pat gali varginti stiprus vidurių užkietėjimas ir dažnas šlapinimasis.
Gydytojai taip pat gali atlikti kraujo tyrimą, vadinamą hemoglobino A1C. Kartais jis rašomas Hgb-A1C arba kitaip; standartinio pavadinimo nėra. Jis parodo gydytojui, koks buvo vidutinis gliukozės kiekis kraujyje maždaug per pastarąsias 90 dienų. Jei lygis buvo per aukštas, tai gali reikšti, kad gali prireikti naujų vaistų, kitokios vaistų dozės arba geresnės dietos.
Diabetu sergančius pacientus reikia stebėti, ar neatsiranda diabeto sukeltų komplikacijų požymių. Jie turėtų reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad būtų patikrinta, ar nepažeistos akių kraujagyslės. Jei tai nebus nustatyta ir gydoma anksti, tai gali sukelti aklumą. Jiems reikia reguliariai tikrinti šlapimą arba kraują, ar nėra inkstų pažeidimo požymių. Jie turi bent kasdien tikrinti kojas, ar nėra įpjovimų, mėlynių, pūslių ir pan. Jie turėtų reguliariai tikrinti pėdas, ar nėra pažeisti nervai, kraujotakos sutrikimų ir infekcijų.
Elektroninis gliukozės matuoklis matuoja gliukozės kiekį kraujyje. Reguliarus gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas yra labai svarbus diabeto priežiūrai.
Diabeto gydymas
Svarbiausias cukrinio diabeto tikslas - išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje kuo artimesnį normaliam. Kadangi jis paprastai didėja po valgio ir mažėja po fizinio krūvio, protingai su juo susidoroti dažnai yra sudėtinga ir paprastai reikia rūpestingumo ir apgalvojimo. 1 ir 2 tipo diabeto gydymas skiriasi. Sergantieji 1 tipo diabetu gydomi insulinu. Žmonės, sergantys 2 tipo diabetu, paprastai pradeda nuo dietos, fizinių pratimų ir svorio mažinimo, galbūt pereina prie vaistų (ir, nors ne taip dažnai, insulino).
Švietimas yra svarbus sergant abiejų tipų diabetu. Sergantieji diabetu turi mokytis apie mitybą. Jie mokosi įvertinti ir sekti, kiek angliavandenių, baltymų ir riebalų yra skirtinguose maisto produktuose. Jie planuoja patiekalus, kad juose būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis. 1 tipo diabetu sergantys pacientai gali nuspręsti, kiek insulino vartoti prieš valgį, atsižvelgdami į tai, kiek jie suvalgys.
Sergantieji diabetu taip pat turi būti atsargūs dėl fizinio krūvio. Fiziniai pratimai yra svarbūs norint išlikti sveikiems, tačiau intensyvūs ar ilgai trunkantys fiziniai pratimai gali sukelti hipoglikemiją. Todėl diabetikai turi atidžiai planuoti fizinius pratimus.
Be gliukozės kiekio kraujyje kontrolės, gali prireikti ir kitokio gydymo. Diabetikai dažnai serga kraujagyslių ligomis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitas ligas, kurios gali turėti įtakos kraujagyslėms. Diabetu sergantiems žmonėms svarbiau nei įprastai gydyti padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją) ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Abi šios ligos pažeidžia kraujagysles. Sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo tikslai gali keistis. Pavyzdžiui, žmonėms, nesergantiems diabetu, kraujospūdis turi būti 140/90 arba mažesnis. Sergantiesiems cukriniu diabetu jis turėtų būti 130/80 arba mažesnis.
Diabetas didina riziką susirgti periferinių arterijų liga. Tinkamai cukrinį diabetą prižiūrintis asmuo gali sumažinti šią riziką.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra cukrinis diabetas?
A: Cukrinis diabetas insipidus yra liga, nesusijusi su cukriniu diabetu.
K: Ką žmonės paprastai turi omenyje sakydami "diabetas"?
A: Sakydami "diabetas", žmonės paprastai turi omenyje cukrinį diabetą.
K: Kaip vadinami cukriniu diabetu sergantys žmonės?
A: Cukriniu diabetu sergantys žmonės vadinami diabetikais.
K: Kas yra gliukozė?
A: Gliukozė yra natūralus angliavandenis, kurį mūsų organizmas naudoja kaip energijos šaltinį. Ji skiriasi nuo prekybos centruose parduodamo cukraus, kuris vadinamas sacharoze. Didelė gliukozės koncentracija yra gaiviuosiuose gėrimuose ir vaisiuose.
Klausimas: Kaip organizmas kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje?
A: Gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoja keli hormonai. Hormonai - tai organizme esančios cheminės medžiagos, kuriomis ląstelės siunčia pranešimus kitoms ląstelėms. Insulinas, kurį gamina kasa, valgant siunčia žinutę kitoms kūno ląstelėms, nurodydamas joms paimti gliukozę iš kraujo energijai gauti arba kaupti ją kaip glikogeną vėlesniam naudojimui.
K: Kaip veikia insulinas?
A: Kai valgote, insulinas liepia ląstelėms paimti gliukozę iš kraujo ir panaudoti ją energijai gauti arba kaupti ją glikogeno pavidalu, kad būtų galima panaudoti vėliau. Kai nevalgote, ląstelės suskaido sukauptą glikogeną į gliukozę, kurią naudoja energijai gauti.
K: Kur gali būti didelė gliukozės koncentracija?
A: Didelė gliukozės koncentracija yra gaiviuosiuose gėrimuose ir vaisiuose.
Ieškoti