Cukrinis diabetas: kas tai? Apibrėžimas, simptomai ir priežastys

1 tipo cukrinis diabetas

1 tipo cukriniu diabetu susergama, kai kasos dalį, gaminančią insuliną, sunaikina paties žmogaus imuninė sistema. Kai kasa negamina insulino, kraujyje esanti gliukozė - cukrus - negali patekti į tas kūno dalis, kurioms cukraus reikia gyvybei. Kad galėtų gyventi, 1 tipo diabetu sergantis žmogus visą likusį gyvenimą turi vartoti insuliną. Jie turi reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje, dažnai, daug kartų per dieną.

1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga jaunesni žmonės, tačiau jis gali pasireikšti ir suaugusiesiems, nors tai pasitaiko daug rečiau. Maždaug 1 iš 10 cukriniu diabetu sergančių žmonių serga 1 tipo diabetu.

2 tipo cukrinis diabetas

2 tipo cukrinis diabetas yra liga, labai besiskirianti nuo 1 tipo diabeto. Sergant 2 tipo diabetu, žmogus gamina insuliną, tačiau jo organizme insulinas neveikia taip, kaip turėtų, arba jo gaminama nepakankamai gliukozei apdoroti. Kai insulinas neveikia taip, kaip turėtų, kraujyje esanti gliukozė (cukrus) negali patekti į tas kūno dalis, kurioms reikia cukraus.

2 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas yra panašus į 2 tipo diabetą. Jis pasireiškia kai kurioms moterims, kai jos yra nėščios.

Kiti diabeto tipai

Kiti diabeto tipai yra šie, bet jais neapsiribojantys:

• Latentinis suaugusiųjų autoimuninis diabetas (LADA)

• Jaunų žmonių brandos diabetas (MODY)

Komplikacijos - tai problemos, kylančios dėl ligos. Diabeto atveju yra dviejų rūšių komplikacijos. Pirmoji rūšis pasireiškia greitai ir gali būti greitai pašalinta. Ši rūšis vadinama ūmine komplikacija. Kitą rūšį sukelia daugelį metų per didelis gliukozės kiekis kraujyje ir ji vadinama lėtine komplikacija arba ilgalaike komplikacija.

Gliukozės perteklius kraujyje vadinamas "hiperglikemija". Jei ji labai didelė, gali sukelti ūmių komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra diabetinė ketoacidozė, kuri yra neatidėliotina medicinos pagalba ir kurią dažnai galima nustatyti pagal vaisių kvapą burnoje. Kita ūmi komplikacija, dažniau pasitaikanti 2 tipo diabetikams, yra neketotinė hiperosmoliarinė koma, kuri taip pat yra labai pavojinga.

Per mažas gliukozės kiekis kraujyje vadinamas hipoglikemija. Ji taip pat gali sukelti ūmių komplikacijų. Jei gliukozės kiekis per mažas, diabetikams gali pasireikšti daugybė simptomų, pavyzdžiui, prakaitavimas, drebulys, pyktis (arba pasyvumo jausmas) ir galbūt net alpimas. Sergantieji hipoglikemija gali būti sutrikę arba net netekę sąmonės. Gali atrodyti, kad jie išgėrė per daug alkoholio. Sunki hipoglikemija yra labai pavojinga ir gali sukelti mirtį. Geriausias hipoglikemijos gydymas - jos vengti. Jai įvykus, suvalgius maisto, kuriame yra gliukozės (pavyzdžiui, valgomojo cukraus), būklė paprastai greitai pagerėja. Kartais ji gydoma suleidžiant vaisto, vadinamo gliukagonu, injekciją. Gliukagonas yra kasos gaminamas hormonas. Jis veikia priešingai nei insulinas. Suleidus gliukagono, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, nes į kraują patenka sukaupta gliukozė. Hipoglikemiją paprastai sukelia per didelis vaistų nuo diabeto kiekis, nepakankamas maistas, per didelis fizinis krūvis arba šių veiksnių derinys.

Lėtines komplikacijas dažniausiai sukelia hiperglikemija (tačiau ne visada pakankamai didelė, kad sukeltų ūmias komplikacijas). Ji pažeidžia kraujagysles ir nervus. Kraujagyslių pažeidimai ilgainiui gali sukelti insultą, širdies priepuolį, inkstų nepakankamumą, aklumą, lėtą odos įtrūkimų gijimą - su papildoma infekcijos galimybe - ir net amputacijas dėl blogos kraujotakos (sumažėjusios kraujotakos, dažniausiai pėdų ir kojų pirštų). Dėl nervų pažeidimo diabetikai gali nejausti skausmo (dažniausiai tai atsitinka pėdose). Dėl to jie dažniau susižeidžia ir nesuvokia, kad susižeidė. Nervų pažeidimas taip pat gali sukelti skausmą net ir tada, kai tikro sužalojimo nėra. Tai fantominio skausmo arba skausmo vaiduoklio rūšis. Skausmas gali būti toks stiprus, kad gali prireikti stiprių vaistų nuo skausmo.

Dėl didelės gliukozės koncentracijos kraujyje daromos žalos svarbu gydyti cukrinį diabetą. Tikslas - palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Normalus gliukozės kiekio kraujyje intervalas yra 80-120 mg/dl (miligramai gliukozės decilitre kraujo) arba 3,5-7 mmol/l (milimoliai litre kraujo). Tai skirtingi to paties dalyko apibūdinimo būdai, panašiai kaip jardai ir metrai yra skirtingi atstumo matavimo vienetai.

Sergantieji diabetu turėtų dažnai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Taip siekiama įsitikinti, kad jie nepatiria hipoglikemijos ar hiperglikemijos. Gliukometras - tai baterija maitinamas matavimo prietaisas, kuriuo tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Diabetikai dažnai nešiojasi gliukozimetrą su savimi ir kelis kartus per dieną tikrina cukraus kiekį kraujyje. Juos taip pat gali varginti stiprus vidurių užkietėjimas ir dažnas šlapinimasis.

Gydytojai taip pat gali atlikti kraujo tyrimą, vadinamą hemoglobino A1C. Kartais jis rašomas Hgb-A1C arba kitaip; standartinio pavadinimo nėra. Jis parodo gydytojui, koks buvo vidutinis gliukozės kiekis kraujyje maždaug per pastarąsias 90 dienų. Jei lygis buvo per aukštas, tai gali reikšti, kad gali prireikti naujų vaistų, kitokios vaistų dozės arba geresnės dietos.

Diabetu sergančius pacientus reikia stebėti, ar neatsiranda diabeto sukeltų komplikacijų požymių. Jie turėtų reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad būtų patikrinta, ar nepažeistos akių kraujagyslės. Jei tai nebus nustatyta ir gydoma anksti, tai gali sukelti aklumą. Jiems reikia reguliariai tikrinti šlapimą arba kraują, ar nėra inkstų pažeidimo požymių. Jie turi bent kasdien tikrinti kojas, ar nėra įpjovimų, mėlynių, pūslių ir pan. Jie turėtų reguliariai tikrinti pėdas, ar nėra pažeisti nervai, kraujotakos sutrikimų ir infekcijų.

Svarbiausias cukrinio diabeto tikslas - išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje kuo artimesnį normaliam. Kadangi jis paprastai didėja po valgio ir mažėja po fizinio krūvio, protingai su juo susidoroti dažnai yra sudėtinga ir paprastai reikia rūpestingumo ir apgalvojimo. 1 ir 2 tipo diabeto gydymas skiriasi. Sergantieji 1 tipo diabetu gydomi insulinu. Žmonės, sergantys 2 tipo diabetu, paprastai pradeda nuo dietos, fizinių pratimų ir svorio mažinimo, galbūt pereina prie vaistų (ir, nors ne taip dažnai, insulino).

Švietimas yra svarbus sergant abiejų tipų diabetu. Sergantieji diabetu turi mokytis apie mitybą. Jie mokosi įvertinti ir sekti, kiek angliavandenių, baltymų ir riebalų yra skirtinguose maisto produktuose. Jie planuoja patiekalus, kad juose būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis. 1 tipo diabetu sergantys pacientai gali nuspręsti, kiek insulino vartoti prieš valgį, atsižvelgdami į tai, kiek jie suvalgys.

Sergantieji diabetu taip pat turi būti atsargūs dėl fizinio krūvio. Fiziniai pratimai yra svarbūs norint išlikti sveikiems, tačiau intensyvūs ar ilgai trunkantys fiziniai pratimai gali sukelti hipoglikemiją. Todėl diabetikai turi atidžiai planuoti fizinius pratimus.

Be gliukozės kiekio kraujyje kontrolės, gali prireikti ir kitokio gydymo. Diabetikai dažnai serga kraujagyslių ligomis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitas ligas, kurios gali turėti įtakos kraujagyslėms. Diabetu sergantiems žmonėms svarbiau nei įprastai gydyti padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją) ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Abi šios ligos pažeidžia kraujagysles. Sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo tikslai gali keistis. Pavyzdžiui, žmonėms, nesergantiems diabetu, kraujospūdis turi būti 140/90 arba mažesnis. Sergantiesiems cukriniu diabetu jis turėtų būti 130/80 arba mažesnis.