LADA: latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas — kas tai ir simptomai

Sužinokite, kas yra LADA — latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas: priežastys, dažniausi simptomai, diagnozė ir gydymo ypatumai. Atpažinkite ankstyvus požymius.

Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) yra liga, kuri dalinai primena tiek 1, tiek 2 tipo diabetą. Kaip ir 1 tipo diabetas, LADA yra autoimuninė kasos liga — organizmo imuninė sistema pamažu atakuoja kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Tačiau LADA taip pat gali sutapti su bruožais, būdingais 2 tipo diabetui, pavyzdžiui, atsparumu insulinui: tai reiškia, kad gaminamas insulinas organizme veikia nepakankamai efektyviai (atsparumas insulinui).

Kas sukelia LADA?

LADA yra autoimuninė — paprastai susijusi su autoantikūnų atsiradimu prieš beta ląsteles. Tikslūs priežastiniai mechanizmai nėra visai aiškūs, bet svarbūs veiksniai:

• genetinis polinkis (kai kurios HLA geno variacijos ir šeiminė anamnezė);
• autoimuninė reakcija (dažnai nustatomi tam tikri antikūnai, pavyzdžiui, prieš GAD arba IA‑2);
• amžius — LADA dažniausiai diagnozuojamas suaugusiems (dažniausiai vyresniems nei 30 metų), tačiau ligos pradžia gali būti įvairi.

Simptomai

Simptomai panašūs į kitų tipų cukrinio diabeto požymius, tačiau LADA paprastai vystosi lėčiau nei 1 tipo diabetas. Dažniausi simptomai:

• Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis;
• Nuovargis ir silpnumas;
• Neplanuotas svorio kritimas (dažnas 1 tipo bruožas, LADA sergant kai kuriems žmonėms taip pat pasitaiko);
• nereguliarus apetitass arba sutrikęs koncentravimasis;
• kartais simptomai būna nežymūs ir ligą atranda tik padarius tyrimus dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje.

Dauguma latentiniu autoimuniniu diabetu sergančių žmonių yra liekni arba liesi, arba jų KMI normalus, nors kai kurie turi antsvorio arba yra šiek tiek nutukę.

Kaip diagnozuojama LADA?

Diagnozę nustato gydytojas, remdamasis klinika ir laboratoriniais tyrimais. Svarbiausi tyrimai:

• gliukozės kiekio kraujyje nustatymas (fasting glucose, HbA1c);
• antikūnų tyrimai (dažniausiai nustatomi prieš GAD antikūnai — anti‑GAD, taip pat IA‑2 ar kiti autoantikūnai);
• C‑peptido tyrimas — padeda įvertinti, kiek organizmas pats gamina insulino; mažas C‑peptidas rodo beta ląstelių funkcijos praradimą;
• kartais atliekami papildomi tyrimai, kad būtų atskirtas LADA nuo 2 tipo diabeto (pvz., įvertinant metabolinį profilį ir klinikinius požymius).

Skirtumai nuo 1 ir 2 tipo diabeto

• Priešingai nei greitai pasireiškiantis 1 tipo diabetas, LADA vystosi lėčiau — insulino gamyba mažėja palaipsniui.
• Skirtingai nei 2 tipo, LADA sergantieji dažnai turi autoantikūnų ir ilgainiui priklauso nuo išorinio insulino.
• Kliniškai LADA gali būti klaidingai laikomas 2 tipo diabetu, ypač jei žmogus yra vyresnis ar turi antsvorio — todėl autoantikūnų tyrimas ir C‑peptidas yra svarbūs.

Gydymas ir valdymas

Tikslas — kontroliuoti gliukozę, išsaugoti kasos beta ląstelių funkciją kiek įmanoma ilgiau ir sumažinti komplikacijų riziką.

• Insulino terapija: daugeliui LADA sergančių žmonių anksčiau ar vėliau prireikia injekuojamo insulino, nes beta ląstelių funkcija palaipsniui mažėja.
• Peroraliniai vaistai: kai kuriems pradedama gydyti tabletėmis (pvz., metforminu) — ypač jei yra reikšmingas atsparumas insulinui, tačiau kai kuriais atvejais peroraliniai vaistai neleidžia išvengti vėlesnio perėjimo prie insulino.
• Gyvenimo būdas: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė padeda kontroliuoti gliukozę ir mažinti kardiometabolinę riziką.
• Reguliarūs tyrimai: cukraus kiekio monitoravimas, HbA1c, lipidų profilio ir kraujospūdžio kontrolė, akies ir pėdos patikros — būtini norint užkirsti kelią komplikacijoms.
• Atsargumas su tam tikrais vaistais: kai kurie gydymo būdai, pavyzdžiui, stiprios stimuliacijos vaistai, gali trumpam slėgti beta ląsteles — sprendimą priima gydytojas pagal individualią situaciją.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

• jei atsiranda minėti simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, staigus svorio kritimas, nuovargis);
• jeigu gydomas 2 tipo diabetas, bet gliukozės kiekis blogėja greičiau nei tikėtasi arba yra netipinių požymių — gali prireikti autoantikūnų ir C‑peptido tyrimų;
• jei šeimoje yra autoimuninių ligų arba ankstesnis 1 tipo diabetas — tai gali padidinti riziką.

Prognozė

Progresas priklauso nuo individualių veiksnių: anksčiau diagnozavus ir tinkamai prižiūrint, daugeliu atvejų galima gerai kontroliuoti gliukozę ir sumažinti komplikacijų riziką. LADA dažnai veda prie lemiamo pereinamo prie insulino, tačiau gydymas ir sveikas gyvenimo būdas gali pagerinti gyvenimo kokybę ir ilgalaikę prognozę.

Jei įtariate, kad jums gali būti LADA, pasitarkite su šeimos gydytoju arba endokrinologu — jie paskirs tinkamus tyrimus ir padės sudaryti individualų gydymo planą.

Paieška pagal raidę