Nervai ir neuronai: struktūra, funkcijos bei CNS ir PNS

Sužinokite apie nervų ir neuronų struktūrą, funkcijas bei CNS ir PNS ryšį — aiškiai, paprastai ir išsamiai apie smegenis, nugaros smegenis ir periferiją.

Nervas - tai lygiagrečiai sugrupuotų specialių nervinių ląstelių grupė. Kitas žodis, reiškiantis nervinę ląstelę, yra neuronas. Nervuose sugrupuoti specialūs neuronai perduoda informaciją (pranešimus) į žmogaus kūną ir iš jo į centrinę nervų sistemą. Centrinė nervų sistema (santrumpa) CNS - tai galvos ir nugaros smegenys. Nugaros smegenys - tai didžiosios nugaros smegenys, einančios iš galvos smegenų į nugarą. Juo perduodama visa informacija, kuri iš galvos smegenų patenka į kūno nervus.

Visi kūno nervai sudaro periferinę nervų sistemą (akronimas PNS). Smegenys ir nugaros smegenys sudaro CNS. Visi iš nugaros smegenų išeinantys nervai sudaro PNS. Kartu CNS ir PNS sudaro nervų sistemą.

Neuronų ir nervų struktūra

Neuronas turi kelias pagrindines dalis: ląstelės kūnelį (soma), dendratus (priimančias įeinančius signalus) ir axoną (išvedantį signalus). Kai axonas perduoda impulsą, jis dažnai yra padengtas mielino plėvele (mielinu), kuri pagreitina impulsų perdavimą. Mieliną periferinėje nervų sistemoje sudaro Švano ląstelės, o centrinėje – oligodendrocitai. Tarp mielino sluoksnių yra Ranvier žiedai (nodes of Ranvier), kurie leidžia impulsams „šoktelėti“ ir greičiau keliauti.

Vienas nervas PNS sudarytas iš tūkstančių axonų (nervinių skaidulų), apsuptų jungiamojo audinio sluoksniais:

• endoneurium – aplink atskirą axoną;
• perineurium – aplink skaidulų pluoštą (fascikulą);
• epineurium – išorinis sluoksnis, kuris sujungia visus fascikulus į vieną nervą.

Neuronų tipai ir funkcijos

• Jautriosios (afferentinės) skaidulos – perduoda informaciją iš jutimo organų į CNS (pvz., skausmas, temperatūra, lietimas).
• Motorinės (efferentinės) skaidulos – perduoda komandas iš CNS raumenims ir liaukoms.
• Interneuronai – jungia neuronus centrinėje nervų sistemoje ir dalyvauja signalų apdorojime bei refleksuose.

Neuronuose signalai perduodami sinapse: elektriniai impulsai sukelia neuromediatorių išsiskyrimą į sinaptinį plyšį, kurie prisijungia prie receptorių kitame neurone arba efektoriuje (raumenyje ar liaukoje). Bendrai pažįstami neuromediatoriai – acetilcholinas, dopaminas, serotoninas, norepinefrinas ir kt.

CNS ir PNS: funkcijos ir skirtumai

CNS (galvos ir nugaros smegenys) koordinuoja aukštesnes funkcijas: mąstymą, atmintį, emocijas, judesių planavimą ir sudėtingą jutiminę apdorojimą. CNS procesuoja jutiminius signalus bei siunčia motorines komandas. Ją saugo kaulai (kaukolė ir stuburas), dangalai (meningės) ir cerebrospinalinis skystis.

PNS sudaro visus nervus, einančius iš ir į CNS. PNS skirstoma į:

• Somatinę sistemą – valingų judesių ir jutimo reguliavimas;
• Autonominę sistemą – nevalingi procesai (širdies ritmas, kraujospūdis, virškinimas), kuri dalinasi į simpatinę ir parasimpatinę dalis.

Refleksų lankas ir impulsų perdavimas

Refleksų lankas yra paprasta nervinė grandinė, kuri užtikrina greitą atsaką į dirgiklį: jutiminė skaidula – centrinis interneuronas – motorinė skaidula – efektorius. Daugelis refleksų vyksta be sąmoningo smegenų įsikišimo, todėl reakcija yra viena iš priežasčių, kodėl kūnas greitai apsaugo save nuo pavojaus (pvz., rankos traukimas nuo karšto paviršiaus).

Nervų regeneracija ir ligos

PNS turi ribotą regeneracijos gebą: esant axono pažeidimui, Švano ląstelės gali nukreipti ataugos augimą ir padėti funkcijai atstatyti, jei tik nervo dangalai ir vieta yra palankios. Priešingai, CNS regeneracija yra labai ribota dėl oligodendrocitų biologijos, glių reakcijos ir randinės audinio (glial scar) formavimosi.

Dažnos nervų sistemos ligos:

• Neuropatijos – periferinių nervų pažeidimai, kurie gali būti diabeto, traumos, toksiškumo ar infekcijų priežastis;
• Stuburo smegenų traumos – gali sukelti dalinį ar visišką jutimo ir motorinių funkcijų netekimą žemiau pažeidimo vietos;
• Demyelinizuojančios ligos, pvz., išsėtinė sklerozė – CNS mielino pažeidimas, kuris trikdo nervinio impulso perdavimą;
• Kompresiniai sindromai (pvz., karpininio kanalo sindromas) – spaudimas nervui sukelia skausmą, tirpimą ir silpnumą.

Apsauga ir praktinė reikšmė

Nervų sistema apsaugoma:

• Mechaninė apsauga – kaukolė ir stuburas;
• Dangalo sistema – meningės (dura mater, arachnoidea, pia mater);
• Cerebrospinalinis skystis – amortizuoja, neša maistines medžiagas ir šalina atliekas;
• Barjerai – kraujagyslių– smegenų barjeras apsaugo nuo daugumos toksinų ir mikroorganizmų.

Supratimas, kaip veikia nervai ir neuronai, yra esminis medicinoje, neurologijoje, reabilitacijoje ir kasdienėje sveikatos priežiūroje. Laiku diagnozuotos nervų sistemos problemos ir tinkamas gydymas ženkliai pagerina pacientų gyvenimo kokybę.

Nervų struktūra

Nervų sistemą sudaro neuronai ir ląstelės, vadinamos glijomis. Glijos ląstelės saugo neuronus ir palaiko jų sveikatą. Neuronai perduoda pranešimus į CNS ir iš jos į kitas dalis. Dendritas ir aksonas yra skaidulos, išeinančios iš ląstelės kūno. Aksonai perneša informaciją iš ląstelės kūno. Dendritai perduoda informaciją į ląstelės kūną.

Neuronas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nervus paralyžiuojanti medžiaga?

K: Kaip kitaip vadinama nervinė ląstelė?

K: Kokią funkciją žmogaus organizme atlieka nervai?

K: Kas yra centrinė nervų sistema?

K: Kas yra nugaros smegenys?

K: Kas yra PNS?

K: Kas yra nervų sistema?

Paieška pagal raidę