Periferinė nervų sistema — kas tai yra, struktūra ir funkcijos
Periferinė nervų sistema: išsamus paaiškinimas — struktūra, somatinė ir autonominė dalys, funkcijos, pažeidimų rizikos ir apsauga. Sužinokite svarbiausią info dabar.
Periferinė nervų sistema (PNS) yra nervų sistemos dalis. Ją sudaro nervai ir ganglijos, esantys už centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) ribų. Pagrindinė PNS funkcija - sujungti centrinę nervų sistemą (CNS) su galūnėmis ir organais.
PNS nėra apsaugota kaulų, kaip centrinė nervų sistema. Todėl ją veikia toksinai ir mechaniniai sužalojimai. Periferinė nervų sistema skirstoma į somatinę nervų sistemą (SNS) ir autonominę nervų sistemą (ANS). Tačiau žarnyno nervų sistemą (ŽNS) galima laikyti trečiąja savarankiška šaka, o ne autonominės nervų sistemos dalimi.
Sandara
Periferinę nervų sistemą sudaro keli pagrindiniai elementai:
- Galvos nervai (kranijiniai nervai) — 12 porų nervų, kurie dažniausiai atsiranda iš smegenų ir inervuoja galvos bei kaklo sritis, jutimo organus ir kai kurias vidaus funkcijas.
- Nugariniai (spinaliniai) nervai — 31 pora nervų, išeinančių iš nugaros smegenų, kurie inervuoja galūnes, liemenį ir odą.
- Ganglijos — nervų ląstelių kūnų sankaupos periferijoje (pvz., nugarinių šaknų ganglijos, autonominės ganglijos).
- Jutimo receptoriai ir aferentinės skaidulos, perduodančios informaciją į CNS, bei motorinės (eferentinės) skaidulos, siunčiančios komandas iš CNS raumenims ir liaukoms.
Pagrindinės funkcijos
PNS užtikrina ryšį tarp organizmo ir centrinės nervų sistemos. Pagrindinės funkcijos:
- Jutiminė (afferentinė) funkcija — priima informaciją apie aplinkos ir vidaus organų būklę (pvz., skausmą, temperatūrą, lietimą, poziciją) ir perduoda ją į CNS.
- Motorinė (eferentinė) funkcija — perduoda motorines komandas iš CNS į griaučių raumenis (sąmoningas judesys) ir į lygiuosius/smegenų raumenis bei liaukas (autonominė kontrolė).
- Refleksų vykdymas — daugelis refleksų vyksta per PNS elementus per refleksinius arkus be tiesioginio sąmoningo dalyvavimo.
Somatinė ir autonominė PNS
Somatinė nervų sistema (SNS) kontroliuoja sąmoningus judesius ir perduoda jutiminę informaciją iš odos bei raumenų. Ji inicijuoja griaučių raumenų susitraukimus ir dalyvauja refleksuose.
Autonominė nervų sistema (ANS) reguliuoja vidaus organų funkcijas — širdies ritmą, virškinimą, kvėpavimą, liaukų veiklą. ANS tradiciškai skirstoma į:
- Simpatinę dalį — aktyvuoja organizmą streso ar pavojų metu (padidina širdies ritmą, kraujospūdį, mobilizuoja energiją).
- Parasimpatinę dalį — atlieka atstatomuosius procesus (sumažina širdies ritmą, skatina virškinimą, tausojimą).
Žarnyno nervų sistema (ŽNS) (enterinė sistema) valdo virškinamojo trakto motoriką, sekreciją ir kraujotaką. Nors tradiciškai laikoma autonominės sistemos dalimi, ją galima traktuoti kaip savarankišką nervų tinklą, galintį veikti ir be tiesioginio CNS įsikišimo.
Neuronų ir nervų struktūra
Kiekvienas periferinis nervas susideda iš axonų (nervo skaidulų), sutankintų į pluoštus (fascikulus) ir apsuptų jungiamojo audinio sluoksniais:
- Endoneuriumas — apgaubia atskiras nervines skaidulas.
- Perineuriumas — formuoja aplink fascikulus barjerą, svarbi endoneurialinio skysčio ir jonų pusiausvyrai.
- Epineuriumas — išorinis sluoksnis, saugantis ir mechaniniu būdu stabilizuojantis visą nervą.
Periferines skaidulas gali dengti mielinas, kurį gamina Schwann ląstelės. Mielinizuotos skaidulos perduoda impulsą greičiau nei nemielinizuotos. Tarp schwanų sukurtų segmentų yra Ranvjero sankryžos (nodes of Ranvier), kur impulsas „šokuodamas“ pereina per aksoną, spartindamas laidumą.
Regeneracija ir pažeidimai
Skirtingai nei CNS, PNS turi didesnį gebėjimą atsigauti po pažeidimų. Po aksono pertrūkio vyksta vadinamoji Vallerio degeneracija — pažeistos atkarpos suskaidymas ir Schwann ląstelių formavimas „gido“ užaugimui. Tačiau sėkmingam atstatymui reikalingi tinkami sąlygos: tinkamas nervų galų artumas, perineurialinis takas, bei laiku suteikta medicininė priežiūra.
Periferiniai nervai ypač pažeidžiami dėl to, kad nėra apsaugoti kaulais; jie gali būti sužaloti mechaniniu būdu (pjūviai, užspaudimai), chemiškai (toksinai, vaistai) arba metaboliniu būdu (diabetas).
Klinikinė reikšmė
Dažni PNS sutrikimai:
- Periferinė neuropatija — gali būti sukeliama diabeto, vitaminų trūkumo, toksinų, infekcijų, autoimuninių ligų ar paveldimų sutrikimų. Simptomai: tirpimas, dilgčiojimas, skausmas, raumenų silpnumas.
- Guillain–Barré sindromas — ūmus autoimuninis neutropatijos tipas, dažnai prasideda nuo kojų silpnumo ir gali progresuoti iki kvėpavimo raumenų įtraukimo.
- Traumos ir užspaudimai — nervų skaidulų atstatymas gali prireikti chirurginės rekonstrukcijos, nervų persodinimo arba nervų perskyrų sujungimo.
Diagnostika paprastai apima klinikinį ištyrimą, laboratorinius tyrimus, elektromiografiją (EMG), nervų laidumo tyrimą ir vaizdinius tyrimus (ultragarsą, MRT). Gydymas priklauso nuo priežasties: cukrinį diabetą kontroliuojantys priemonės, imunoterapija autoimuniniams procesams, skausmo malšinimas (metodai nuo vaistų iki fizioterapijos) ir chirurginės intervencijos esant mechaniniams pažeidimams.
Prevencija ir prognozė
Ankstyvas sutrikimų nustatymas ir priežasties gydymas pagerina ilgalaikę prognozę. Prevencijos priemonės apima cukraus kiekio kraujyje kontrolę, apsisaugojimą nuo toksinų, vitamino B komplekso pakankamumą ir traumų vengimą. Daugeliu atvejų PNS dalinis ar pilnas atstatymas yra įmanomas, tačiau priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir laiko, per kurį pradedamas gydymas.
Trumpai tariant, periferinė nervų sistema yra gyvybiškai svarbus tiltas tarp centrinės nervų sistemos ir likusio kūno — ji leidžia jausti aplinką, valdyti judesius ir palaikyti vidaus organų funkcijas, tačiau yra jautri pažeidimams ir ligoms, kuriems reikia tikslingos diagnostikos bei gydymo.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra periferinė nervų sistema?
A: Periferinę nervų sistemą, arba PNS, sudaro nervai ir ganglijai, esantys už centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) ribų.
K: Kokia yra pagrindinė PNS funkcija?
A: Pagrindinė PNS funkcija - sujungti centrinę nervų sistemą (CNS) su galūnėmis ir organais.
K: Kuo PNS skiriasi nuo CNS?
A.: PNS nėra apsaugota kaulų, kaip centrinė nervų sistema, todėl ją veikia toksinai ir mechaniniai sužalojimai.
K: Kaip PNS yra suskirstyta?
A: Periferinė nervų sistema skirstoma į somatinę nervų sistemą (SNS) ir autonominę nervų sistemą (ANS).
Klausimas: Ar žarnyno nervų sistema (ENS) yra autonominės nervų sistemos dalis?
Atsakymas: Ne, žarnyno nervų sistemą (ENS) galima laikyti trečia atskira šaka, o ne autonominės nervų sistemos dalimi.
K: Už ką atsakinga somatinė nervų sistema?
A: Somatinė nervų sistema (SNS) yra atsakinga už valingus judesius ir jutiminę informaciją.
K: Už ką atsakinga autonominė nervų sistema?
A: Autonominė nervų sistema (ANS) yra atsakinga už nevalingų kūno funkcijų, tokių kaip širdies ritmas ir virškinimas, reguliavimą.
Ieškoti