Pithovirus
Pithovirusas - tai milžiniškų virusų gentis, užkrečianti amebas. Tai dvigubos grandininės DNR virusas, priklausantis didžiųjų DNR virusų kladui. Pirmą kartą jis buvo aprašytas 2014 m., kai gyvybingas egzempliorius buvo rastas 30 000 metų senumo ledo šerdyje, paimtame iš amžinojo įšalo Sibire (Rusija).
Jis yra 50 % didesnis už ankstesnius didžiausius žinomus virusus, tačiau Pandoravirusas turi didžiausią viruso genomą, kurį sudaro 1,9-2,5 megabazės DNR. Pithovirusas turi storą, ovalią sienelę su anga viename gale. Iš vidaus jo struktūra primena korio korį.
Jo genomas
Pithoviruso genome yra 467 skirtingi genai, t. y. daugiau nei tipiško viruso, bet gerokai mažiau nei Pandoraviruso. Jo genomas yra daug mažiau tankus nei bet kurio kito žinomo viruso. Du trečdaliai jo baltymų skiriasi nuo kitų virusų baltymų. Nepaisant fizinio panašumo į Pandoravirusą, Pithoviruso genomo seka rodo, kad jis beveik nesusijęs su šiuo virusu. Jis labiau panašus į kai kurių kitų virusų šeimų narius. Visose šiose šeimose yra didelių ikosaedrinių virusų su DNR genomais. Pithovirus genome yra 36 % GC turinio, panašiai kaip Megaviridae, priešingai nei daugiau kaip 61 % pandoravirusų genome.
Replikavimas
Pithoviruso genomą sudaro viena apskrita dvigubos grandininės DNR (dsDNA) chromosoma, kurią sudaro apie 610 000 bazinių porų (bp). Genome užkoduoti visi baltymai, reikalingi mRNA gaminti; šių baltymų yra išgrynintuose virionuose.
Pithovirusas visą savo replikacijos ciklą atlieka šeimininko citoplazmoje, o ne įprastu būdu - užimdamas šeimininko branduolį.
Atradimas
Pithovirus sibericum buvo aptiktas 30 000 metų senumo Sibiro amžinojo įšalo mėginyje. Virusas aptiktas palaidotas 30 m (98 pėdų) gylyje po vėlyvojo pleistoceno nuosėdų paviršiumi. Jis buvo rastas, kai 2000 m. paimti upės kranto mėginiai buvo veikiami amebų. Amebos ėmė mirti ir buvo nustatyta, kad jose yra milžiniškų virusų. Autoriai teigė, kad idėja ištirti amžinojo įšalo mėginius ieškant naujų virusų jiems kilo perskaičius apie eksperimentą, kurio metu prieš dvejus metus buvo atgaivinta panašaus amžiaus sėkla.
Nors šis virusas žmonėms nekenksmingas, jo gyvybingumas po tūkstantmečius trukusio įšaldymo sukėlė susirūpinimą, kad dėl pasaulinės klimato kaitos ir tundroje vykdomų gręžimo darbų gali būti aptikta potencialiai pavojingų virusų. Kiti mokslininkai neigia, kad tai kelia realią grėsmę.
