Fenotipas
Organizmo fenotipas - tai organizmo požymių (arba savybių) visuma.
Tai nereiškia tik tai, "ką matote paviršiuje". Tai reiškia viską, kas gali būti matoma tinkamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, kraujo grupės neabejotinai yra fenotipo dalis. Tačiau jos nėra matomos vien pažvelgus į žmogų.
Biologijoje fenotipas skiriasi nuo genotipo. Tai 1911 m. pasiūlė Vilhelmas Johannsenas, kad būtų aiškus skirtumas tarp organizmo paveldimumo ir to, ką tas paveldimumas sukuria. Šis skirstymas panašus į Augusto Veismano (August Weismann) pasiūlytą skirstymą, kuris skyrė gemalinę plazmą (lytines ląsteles arba jų kamienines ląsteles) ir somatines ląsteles (kūną).
Fenotipas yra svarbus, nes jį veikia natūralioji atranka:
"Nuo Darvino iki šių dienų dauguma evoliucionistų pagrindiniu atrankos objektu laiko individualų organizmą. Iš tikrųjų tai yra fenotipas - individo dalis, kuri yra "matoma" atrankai". Ernstas Mayras
Fenotipus daugiausia lemia genai, o jiems įtakos turi aplinkos veiksniai. Taigi žinant organizmo genomą negalima tiksliai numatyti jo fenotipo.
Savybės labai skiriasi pagal tai, kiek jos priklauso nuo paveldimumo (prigimties ir auklėjimo). Genotipo ir fenotipo sąveika dažnai apibūdinama tokiu santykiu:
Moliuskų rūšies Donax variabilis individų fenotipai pasižymi įvairiomis spalvomis ir raštais.
Plėtiniai
Sąvoka "fenotipas" turi apimti požymius, kuriuos galima nustatyti taikant kokią nors techninę procedūrą (pvz., kraujo grupės). Dar vienas išplėtimas fenotipą papildo elgsena, nes elgseną taip pat veikia ir genotipiniai, ir aplinkos veiksniai.
Richardas Dawkinsas išplėsto fenotipo idėją išplėtojo taip, kad ji reiškia visą poveikį, kurį genas daro išoriniam pasauliui ir kuris gali turėti įtakos jo paveldėjimo galimybėms. Tai gali būti poveikis organizmui, kuriam būdingas požymis, aplinkai arba kitiems organizmams. Pavyzdžiui, bebrų užtvanką galima laikyti bebrų genų fenotipu, lygiai taip pat, kaip bebrų galingi dantys yra jų genų fenotipinė išraiška. Kaip išplėstinio fenotipo pavyzdį Dawkinsas taip pat nurodo organizmo poveikį kito organizmo elgsenai (pavyzdžiui, atsidavusį kukulytės auklėjimą, kurį aiškiai vykdo kitos rūšies tėvai).
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra organizmo fenotipas?
A: Organizmo fenotipas - tai organizmą sudarančių požymių arba savybių visuma. Jis apima ir matomus, ir nematomus požymius, pavyzdžiui, kraujo grupes.
K: Kuo fenotipas skiriasi nuo genotipo?
A: Fenotipas reiškia fizines organizmo savybes, o genotipas - jo genetinę sandarą. Genotipas lemia, koks bus konkretus fenotipas, tačiau jam įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai.
K: Kas pasiūlė atskirti lytines ir somatines ląsteles?
A: Augustas Veismanas pasiūlė skirti lytinę plazmą (lytines ląsteles arba jų kamienines ląsteles) ir somatines ląsteles (kūno ląsteles).
K: Kodėl fenotipas svarbus biologijoje?
Atsakymas: Fenotipas svarbus, nes jis yra veikiamas natūraliosios atrankos; būtent juo remiasi atranka, nustatydama, kurie individai išgyvens ir dauginsis.
K: Kiek fenotipai priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos?
A: Požymiai labai skiriasi pagal tai, kiek jie priklauso nuo paveldimumo (prigimties ir auklėjimo). Paveldimumas vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant fenotipus, tačiau aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos.
K: Koks ryšys buvo naudojamas genotipo ir fenotipo sąveikai apibūdinti?
A: Genotipo ir fenotipo santykis dažnai apibūdinamas sąvoka "prigimtis ir auklėjimas". Tai reiškia, kad paveldimumas vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant fenotipus, tačiau aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos.
Klausimas: Kas pasakė, kad "fenotipas yra ta individo dalis, kuri yra "matoma" atrankai"?
A: Ernstas Mairas (Ernst Mayr) sakė, kad "fenotipas yra ta individo dalis, kuri yra "matoma" atrankai".
