Genotipas: genetinė organizmo sandara, paveldimumas ir ryšys su fenotipu
Genotipas - tai genetinė organizmo sandara, daugiausia jo genomas. Genotipas apima visų organizmo genų sukombinavimą, konkrečias aleles (genų variacijas) įvairiuose lokusuose, taip pat chromosomų struktūrą ir mitochodrinės DNR elementus. Genotipas lemia polinkius į tam tikras savybes, reakcijas į aplinką ir riziką susirgti tam tikromis ligomis, tačiau jis nėra vienareikšmiškas “likimas” – genai veikia per ląstelių procesus, genų raišką ir tarpusavio sąveikas.
genotipas + aplinka → fenotipas
Šiuos terminus sugalvojo Vilhelmas Johansenas, norėdamas atskirti paveldėtą ir aplinkos nulemtą variaciją. Šis skirstymas nėra naujas — pavyzdžiui, Francis Galtonas aptarė skirtumą tarp prigimties ir auklėjimo. Genotipo įtaka fenotipui labai skiriasi priklausomai nuo požymio: kai kuriais atvejais paveldimumas yra dominuojantis, kitais — aplinkos poveikis ar genų ir aplinkos sąveika.
Kaip genotipas veikia fenotipą
Genai veikia per baltymų sintezę ir reguliacinius mechanizmus: kurį geną ir kada įjungti, kokį baltymą pagaminti ir kokiu kiekiu. Kai kurie požymiai priklauso nuo vieno geno (Mendelio požymiai), pavyzdžiui, tam tikros kraujo grupės alelės arba kai kurios retų paveldimų ligų formos. Kiti požymiai yra poligeniniai — juos lemia daug genų, kiekvienas prisideda mažesniu efektu (pvz., ūgis, odos spalva, dauguma sudėtingų ligų).
Be to, egzistuoja tokie reiškiniai kaip:
- dominavimas ir recesyvinė raiška — kai viena alelė užgožia kitos poveikį;
- penetracija — tikimybė, kad tam tikra geno variacija pasireikš fenotipiškai;
- ekspresyvumas — kiek intensyviai ar įvairiai pasireiškia požymis tarp individų, turinčių tą pačią mutaciją;
- epigenetiniai mechanizmai — cheminiai DNR ar histonų modifikacijų pokyčiai, kurie keičia genų raišką nekeičiant DNR sekos.
Pavyzdžiai ir išskirtiniai atvejai
Kai kuriuos fenotipo aspektus, pavyzdžiui, akių spalvą ir kraujo grupę, beveik visiškai lemia paveldimumas. Tačiau net ir tokiuose požymiuose gali būti įtakos aplinkai ar daugelio genų sąveikai. Įdomus atvejis — žmonių kalba. Gebėjimas išmokti kalbą ir ja kalbėti labai priklauso nuo biologinio polinkio (žmogaus smegenų struktūros ir gebėjimo apdoroti kalbinę informaciją), tačiau tai, kokia kalba bus išmokta ir kokios konkrečios kalbinės žinios bus įgytos, priklauso nuo aplinkos ir socialinės patirties.
Paveldimumas, kintamumas ir praktinės taikymo sritys
Genotipo įvairovę sukuria mutacijos, chromosomų rekombinacija lytinių ląstelių susidarymo metu ir genetinis mainymas tarp populiacijų. Dėl to kinta ir evoliucija, populiacijų prisitaikymas bei sveikatos rizikos modeliai. Genetiniai skirtumai gali būti autosominiai (nersusiję su lytimi), su lytimi susiję arba priklausantys nuo mitochondrinės DNR.
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip genų sekvencijavimas, leidžia nustatyti individualų genotipą ir taikyti žinias medicinoje (pvz., personalizuota medicina, vaistų parinkimas), žemės ūkyje (veislių tobulinimas) ir forenzikoje. Tačiau tai kelia ir etinių klausimų apie privatumą, genų testavimo prieinamumą, diskriminaciją bei genų redagavimo pasekmes.
Apibendrinant: genotipas yra pagrindas, kuris kartu su aplinka formuoja fenotipą. Supratimas, kaip genai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, padeda geriau prognozuoti savybes, gydyti ligas ir priimti atsakingus sprendimus mokslu grįstoje praktikoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra genotipas?
A: Genotipas - tai genetinė organizmo sandara, daugiausia jo genomas.
K: Kuo skiriasi genotipas nuo fenotipo?
A: Genotipas apibūdina paveldimas genetines savybes, o fenotipas apibūdina stebimas fizines ir elgesio savybes, atsirandančias dėl genotipo ir aplinkos derinio.
K: Kas sugalvojo terminus genotipas ir fenotipas?
A.: Genotipo ir fenotipo terminus sugalvojo Vilhelmas Johansenas (Wilhelm Johanssen).
K: Koks yra genotipo ir fenotipo skirstymo tikslas?
A: Genotipo ir fenotipo skirstymas leidžia atskirti paveldėtą ir aplinkos nulemtą kintamumą.
Klausimas: Kodėl genotipo ir fenotipo skirstymas nebuvo nauja sąvoka?
A.: Paveldėtos ir aplinkos nulemtos variacijos sąvoką, be kita ko, jau anksčiau aptarė Francis Galtonas.
Klausimas: Ar visi fenotipo aspektai priklauso nuo paveldimumo?
Atsakymas: Ne, ne visi fenotipo aspektai yra visiškai nulemti paveldimumo. Kai kuriems aspektams, pavyzdžiui, akių spalvai ir kraujo grupėms, beveik visą įtaką daro genetika.
Klausimas: Ar gebėjimas išmokti kalbą ir ja kalbėti yra paveldimas, ar nulemtas aplinkos?
A: Gebėjimas išmokti kalbą ir ja kalbėti yra visiškai paveldimas, tačiau tai, kokia kalba kalbama, yra visiškai išmokstama, taigi tai yra aplinkos veiksnys.
