Francis Galtonas: eugenikos, psichometrijos ir statistikos pionierius
Francis Galtonas – eugenikos, psichometrijos ir statistikos pradininkas: gyvenimas, dvynių tyrimai, koreliacija, regresija, pirštų atspaudai ir mokslinis palikimas.
Seras Francis Galtonas FRS (1822 m. vasario 16 d., Birmingeme – 1911 m. sausio 17 d., Surreyje) buvo Čarlzo Darvino pusbrolis ir žymus anglų mokslininkas, kurio darbai padarė didelę įtaką biologijai, psichologijai ir statistikai. Pagrindinė jo darbo sritis buvo žmogaus biologija ir psichinių savybių paveldėjimas, tačiau jo interesai ir indėlis apėmė labai plataus spektro temas.
Biografija ir karjera
Galtonas buvo išsilavinęs ir įvairiapusiškas tyrėjas. Iš pradžių siekė medicinos išsilavinimo, vėliau daug keliavo – ypač Afrikos tropikuose – ir rinko duomenis apie žmonių populiacijas. Per savo gyvenimą jis parašė daugiau kaip 340 straipsnių ir knygų, aktyviai bendradarbiavo su kitais mokslininkais, o 1909 m. jam buvo suteiktas riterio titulas.
Pagrindiniai moksliniai indėliai
- Statistika: Galtonas sukūrė ir populiarino tokias statistines sąvokas kaip normaliojopasiskirstymo samprata, koreliacija ir regresija į vidurkį. Jis buvo vienas pirmųjų, taikiusiai panaudojusių statistinius metodus biologijoje ir psichologijoje, ypač tiriant paveldimumą ir tarpindividualinius skirtumus.
- Psichometrija ir diferencialinė psichologija: Galtonas pradėjo sistemingai tirti žmonių protines savybes, įvedė matavimo principus ir instrumentus (tarp jų — klausimynus) bei skatinęs idėją, kad protinius gebėjimus galima objektyviai matuoti. Jis kūrė testavimo metodus ir skatino duomenų rinkimą apie gyventojų savybes.
- Eugenika: Galtonas yra laikomas eugenikos termino pradininku ir vienu iš judėjimo ideologų; jis skatino mintį apie „prigimtį prieš auklėjimą“ ir kvestionavo paveldimumo reikšmę žmogaus gabumams. Šios idėjos vėliau turėjo tiek akademinį, tiek ir labai kontroversišką socialinį bei politinį rezonansą.
- Dvynių tyrimai: Galtonas pirmasis sistemingai rinko duomenis apie dvynių, stebėdamas juos per ilgą laiką ir atlikdamas daugybę matavimų. Nors jis žinojo apie monozigotinius (identiškus dvynius) ir dizigotinius dvynius, to meto metodai neleido tiksliai atskirti genetinių ir aplinkos poveikių — modernesni dvynių tyrimai išsivystė XX a. trečiajame dešimtmetyje.
- Antropometrija ir apklausos: Galtonas pirmasis plačiai panaudojo apklausas ir klausimynus duomenų rinkimui, o taip pat vykdė plačius genealoginius ir biografinius tyrimus bei antropometrinius matavimus.
- Pirštų atspaudų klasifikacija: jis sukūrė pirštų atspaudų klasifikavimo sistemą, kuri vėliau tapo plačiai naudojama kriminalistikoje ir asmens identifikacijoje.
- Meteorologija ir vizualizacija: kaip vienas iš mokslinės meteorologijos pradininkų, Galtonas paruošė pirmuosius kraštovaizdžio masto orų žemėlapius (orų žemėlapį), pasiūlė anticiklonų teoriją ir pradėjo Europos mastu sistemingai registruoti trumpalaikius klimato reiškinius.
- Išradimai: be kitų, jis išrado Galtono švilpuką — priemonę diferencialinei klausai tikrinti, taip pat eksperimentinius prietaisus, skirtus demonstruoti atsitiktines pasiskirstymo dėsningumus (pvz., vadinamąją "Galtono lentą" arba quincunx, iliustruojančią normalų pasiskirstymą).
Svarbesni darbai ir idėjos
Tarp jo žymiausių publikacijų ir idėjų yra knyga Hereditary Genius (1869), kurioje nagrinėtas talentų ir gabumų paveldimumas, bei vėlesni darbai, kuriuose aprėmė psichinių gebėjimų matavimą ir statistinius principus. Jis taip pat pirmasis plačiai propagavo idėją „prigimtis prieš auklėjimą“ (nature vs. nurture) ir 1883 m. įvedė terminą „eugenika“.
Ėmimas kritikai ir paveldas
Nors Galtono metodai ir idėjos davė svarbių impulsų statistikai, psichologijai ir kriminalistikai, jo eugeninės idėjos vėliau buvo plačiai kritikuojamos dėl etinių, socialinių ir mokslinių priežasčių. Eugenikos judėjimas tapo pagrindu diskriminacinėms ir žalingoms praktikoms XX a., o šiuolaikinė mokslinė bendruomenė daugelyje sričių griežtai kritikuoja Galtono determinizmo ir rasinių prielaidų panaudojimą. Vis dėlto daugelis jo statistinių metodų ir taktikų duomenų rinkimo srityje (pvz., koreliacija, regresija, sistemingas anketavimas) tapo fundamentaliomis įvairių mokslo šakų metodologijos dalimis.
Institucinė atmintis
Galtonas finansavo ir paliko lėšų moksliniams tikslams — po jo mirties jo vardu pavadintos mokslinės institucijos ir katedros, kurios XIX–XX a. pradžioje skatino tyrimus psichometrijoje ir eugenikoje bei vėliau tapo diskusijų objektu dėl etinių pasekmių. Jo indėlis į statistiką ir psichologiją išlieka reikšmingas, kartu primindamas apie atsakomybę, kurią turi mokslas nagrinėjant žmogaus savybes ir visuomenės politiką.
Galtonas buvo daugialypis mokslininkas: antropologas, eugenikas, tropikų tyrinėtojas, geografas, išradėjas, meteorologas, genetikas, psichometrikas ir statistikas. Per savo gyvenimą Galtonas parengė daugiau kaip 340 straipsnių ir knygų. Jis sukūrė normaliojopasiskirstymo, koreliacijos ir regresijos į vidurkį statistines sąvokas bei pirmasis pritaikė statistinius metodus tiriant žmonių skirtumus ir intelekto paveldimumą.
Jis pirmasis atliko dvynių tyrimus. Jo metodas buvo stebėti dvynius per visą jų gyvenimo istoriją, atliekant daugybę matavimų. Deja, nors ir žinojo apie monozigotinius (identiškus dvynius) ir dizigotinius dvynius, jis neįvertino tikrojo genetinio skirtumo. Šiuolaikiniai dvynių tyrimai išsivystė vėliau, remiantis modernesniais metodais ir genetikos pažanga.
Jis taip pat pristatė klausimynų ir apklausų naudojimą duomenims apie žmonių bendruomenes rinkti. Tokie duomenys jam buvo reikalingi genealoginiams ir biografiniams darbams bei antropometriniams tyrimams. Kaip žmogaus proto tyrinėtojas, jis sukūrė psichometriją (mokslą apie protinių gebėjimų matavimą) ir diferencinę psichologiją.
Galtonas sukūrė pirštų atspaudų klasifikavimo metodą, kuris pravertė kriminalistikoje. Kaip mokslinės meteorologijos pradininkas jis sukūrė pirmąjį orų žemėlapį, pasiūlė anticiklonų teoriją ir pirmasis sukūrė išsamią trumpalaikių klimato reiškinių apskaitą Europos mastu. Jis taip pat išrado Galtono švilpuką, skirtą diferencinei klausai tikrinti.
Galtono knygos
- 1853 m. Tyrinėtojo pasakojimas apie tropinę Pietų Afriką.
- 1855. Kelionių menas, arba pamainos ir gudrybės, kuriomis galima naudotis laukinėse šalyse. Murray, Londonas.
- 1863. Meteorographica. Macmillan, Londonas.
- 1869 [2-asis leidimas 1892]. Paveldimas genijus: jo dėsniai ir pasekmės. Macmillan, Londonas.
- 1874. Anglų mokslo vyrai: jų prigimtis ir pobūdis.
- 1883. Tyrimai apie žmogaus gebėjimus ir jų vystymąsi. Macmillan, Londonas.
- 1884. Įrašas apie šeimos gebėjimus. Macmillan, Londonas.
- 1889. Natūralus paveldėjimas. Macmillan, Londonas.
- 1892. Pirštų atspaudai. Macmillan, Londonas.
- 1893. Neryškių pirštų atspaudų iššifravimas.
- 1895. Pirštų atspaudų žinynai.
- 1909. Mano gyvenimo prisiminimai. Macmillan, Londonas.
- 1909. Pažymėtinos šeimos. Murray, Londonas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo seras Francis Galtonas?
A: Seras Francis Galtonas buvo anglų mokslininkas, dirbęs žmogaus biologijos ir psichinių savybių paveldėjimo srityje. Jis buvo polimatas, t. y. išmanė daugelį sričių, pavyzdžiui, antropologiją, eugeniką, geografiją, meteorologiją, psichometriją ir statistiką.
K: Ką Galtonas pasiekė per savo gyvenimą?
A: Per savo gyvenimą Galtonas parašė daugiau kaip 340 straipsnių ir knygų. Jis sukūrė normaliojo pasiskirstymo, koreliacijos ir regresijos į vidurkį statistines sąvokas. Jis taip pat pradėjo naudoti klausimynus ir apklausas duomenims apie žmonių bendruomenes rinkti. Be to, jis buvo vienas iš pirštų atspaudų klasifikavimo, kuris pasirodė esąs naudingas kriminalistikoje, kūrėjų.
K: Kas yra eugenika?
A: Eugenika - tai socialinė filosofija, kurioje pasisakoma už genetinių savybių gerinimą, skatinant žmonių, turinčių pageidaujamų savybių, dauginimąsi arba stabdant žmonių, turinčių nepageidaujamų savybių, dauginimąsi. Kartais ji vadinama "pozityviąja" arba "negatyviąja" eugenika, priklausomai nuo to, ar ji atitinkamai skatina, ar neskatina daugintis.
K: Ką išrado Galtonas?
A: Galtonas išrado Galtono švilpuką, skirtą klausos gebėjimams patikrinti, ir sukūrė pirmąjį orų žemėlapį, kuriame pasiūlė anticiklonų teoriją. Jis taip pat sudarė išsamų trumpalaikių klimato reiškinių registrą Europos mastu.
K: Kas yra monozigotiniai dvyniai?
A: Monozigotiniai dvyniai - tai identiški dvyniai, atsiradę iš vienos zigotos (apvaisinto kiaušinėlio), kuri vystydamasi gimdoje pasidalijo į du embrionus. Jų genetinė sudėtis yra visiškai vienoda, nes jie yra kilę iš vienos kiaušialąstės, kurią apvaisino viena spermatozoido ląstelė, turinti pusę kiekvieno iš tėvų DNR informacijos.
K: Kaip Galtonas tyrė dvynius?
A: Norėdamas ištirti dvynius, Galtonas stebėjo jų gyvenimo istoriją ir atliko daugybę matavimų, bet, deja, jis neįvertino tikrojo genetinio skirtumo tarp monozigotinių (identiškų) ir dizigotinių (neidentiškų) dvynių, kol 1920 m. dvynių tyrimai nebuvo atlikti naudojant šiuolaikinius metodus.
Ieškoti