Intelektas — kas tai yra: apibrėžimas, matavimas, IQ ir veiksniai

Sužinokite, kas yra intelektas, kaip jis matuojamas (IQ), kokie veiksniai jį lemia ir kaip suprasti apibrėžimus — aiškiai, moksliškai ir praktiškai.

Intelektas reiškia tam tikras protines galias. Nėra bendro sutarimo dėl to, kurios protinės galios yra protingos ar intelekto dalis. Ši idėja kilusi iš lotyniško žodžio intelligo, reiškiančio rinktis iš įvairių galimybių. Intelekto dalis leidžia žmonėms spręsti problemas. Šios problemos gali būti lengvai išsprendžiamos. Jos taip pat gali būti sunkiai išsprendžiamos ir reikalauti abstraktaus mąstymo. Kai kuriems intelektas yra proto savybė arba ypatybė. Kitiems tai tiesiog smegenų, ypač smegenų žievės, veikla. Šiame tekste aiškinama plačiau: kas yra intelektas, kaip jį matuojame, ką reiškia IQ ir kokie veiksniai jį veikia.

Jei randamas atsakymas į problemą, jį galima įsiminti. Taip problema bus išspręsta greičiau, kai vėl iškils. Tai vadinama mokymusi. Mokymasis yra glaudžiai susijęs su intelektu, tačiau tai nėra tas pats: mokymasis – gebėjimas įsisavinti ir pritaikyti žinias, o intelektas – platesnė gebėjimų sistema, apimanti suvokimą, sprendimų priėmimą, abstraktų mąstymą ir kt.

Nesutariama dėl to, kas turi didesnę įtaką intelektui - genetika ar aplinka. Be to, protingas elgesys gali būti išmokstamas, kai organizmas (gyva būtybė) pakankamai reaguoja į dirgiklį. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tiek genetika, tiek aplinka svarbios: genetiniai veiksniai nulemia pagrindinį potencialą, o aplinka (mityba, švietimas, socialinė aplinka, traumos ir kt.) formuoja, kiek šio potencialo realizuojama.

Mokslininkai mano, kad intelektą galima išmatuoti arba patikrinti. Vienas iš intelekto testų - išspręsti daugybę uždavinių per labai trumpą laiką. Dauguma uždavinių susiję su daiktų matymu arba su pasuktos figūros išvaizda. Kai kurios iš jų taip pat susijusios su matematika: pavyzdžiui, pasakyti, koks skaičius eis toliau eilutėje. Kiti testai susiję su žodžiais arba kalbos supratimu. Atlikus tokį testą asmeniui, apskaičiuojamas apytikslis intelekto koeficientas (IQ). Reikia pažymėti, kad IQ – tai vienas iš rodiklių, apibūdinančių tam tikrą mentalinių gebėjimų rinkinį, o ne vienintelė intelekto apraiška.

Intelekto sampratos ir tipai

Yra kelios intelekto teorijos. Svarbiausios:

• Generaliojo intelekto (g faktorė) teorija – teigia, kad egzistuoja bendras intelekto pagrindas, kuris lemia rezultatus skirtingose užduotyse.
• Fluidinis ir kristalizuotas intelektas – fluidinis (gilusis) intelektas susijęs su naujų problemų sprendimu ir apibendrinimo gebėjimu, o kristalizuotas – su sukauptomis žiniomis ir įgūdžiais.
• Daugybinio intelekto teorijos – (pvz., Howard Gardner) siūlo, kad yra skirtingų rūšių intelektų: lingvistinis, logiškai-matematinis, erdvinis, muzikinis, kinestetinis, tarpžmogiškasis, intrapersoninis ir kt.

Kaip matuojamas intelektas

Intelekto testai skirstomi į įvairius tipus. Dažniausiai naudojami:

• Standartizuoti testai (pvz., WAIS, WISC) – sudaryti taip, kad rezultatai būtų lyginami su amžiaus grupe.
• Matricų testai (pvz., Raven progresyvios matrice) – remiasi vizualiniu ir loginiu mąstymu, mažiau priklauso nuo kalbos ir kultūros.
• Specifiniai testai – vertinantys atskirus gebėjimus: atmintį, dėmesį, vykdomąsias funkcijas, kalbinius gebėjimus ir t. t.

Testų rezultatų interpretavimas reikalauja profesionalo: svarbu atsižvelgti į asmens amžių, kultūrinį kontekstą, motyvaciją, sveikatos būklę ir kt. Vienas testas negali pilnai apibūdinti žmogaus intelekto.

IQ testai ir jų ribotumai

IQ skalė suteikia standartizuotą vertinimą: vidutinis IQ paprastai apibrėžiamas kaip 100, o standartinis nuokrypis – apie 15. Tačiau yra keletas svarbių apribojimų:

• Kultūrinis šališkumas: daugelis testų labiau atitinka tam tikras kalbines ar kultūrines grupes.
• Vieno rodiklio supaprastinimas: IQ neapima kūrybingumo, socialinių įgūdžių ar emocinio intelekto.
• Dinamiškumas: asmens gebėjimai gali keistis per gyvenimą dėl mokymosi, sveikatos ar traumų.

Genetiniai ir aplinkos veiksniai

Genetiniai tyrimai rodo, kad intelekto paveldimumas (heritability) didėja su amžiumi: vaikystėje aplinkos įtaka dažnai didesnė, o suaugusiojo amžiuje genetika atlieka svarbesnį vaidmenį. Tačiau tai nereiškia, kad genetika lemia likimą – palankios aplinkos sąlygos (kokybiškas išsilavinimas, tinkama mityba, psichologinis palaikymas) gali žymiai pagerinti rezultatus.

Neurobiologija

Intelektas susijęs su smegenų struktūra ir funkcija: neuronų tinklai, prijungumas tarp skirtingų smegenų sričių, smegenų žievės tankis ir kt. Tyrimai pasitelkiant neurovaizdavimo metodus (fMRI, EEG) siekia suprasti, kaip smegenys sprendžia sudėtingas užduotis ir kaip vystosi pažinimo gebėjimai.

Ar galima pagerinti intelektą?

Nors pagrindinis gebėjimų „potencialas“ gali būti genetiškai nulemtas, yra būdų pagerinti pažinimą ir tam tikrus intelekto rodiklius:

• Kokybiškas švietimas ir nuoseklus mokymasis
• Protingai parinktos kognityvinės treniruotės (dėmesys, darbo atmintis)
• Sveika gyvensena: miego, mitybos ir fizinio aktyvumo gerinimas
• Streso valdymas ir psichologinė gerovė

Vis dėlto reikia atsargumo: „universalios“ priemonės, žadančios greitą IQ pakilimą, dažnai neturi tvirtų mokslinių įrodymų.

Praktinė reikšmė

Intelekto vertinimas naudojamas švietime (mokinių vertinimas, specialios ugdymo programos), klinikoje (neuropsichologinė diagnostika), darbo atrankoje (kai kuriose srityse). Svarbu taikyti testus etiškai ir suprasti jų ribas.

Intelektas kitose rūšyse ir dirbtinis intelektas

Žmonių intelektas nėra vienintelis pavyzdys – gyvūnai demonstruoja problemų sprendimą, socialinę sąveiką ir mokymąsi. Be to, dirbtinis intelektas (DI) imituoja kai kuriuos pažinimo procesus ir gali atlikti specifines užduotis greičiau ar tiksliau už žmogų, tačiau tai skiriasi nuo žmonių lankstaus, kūrybiško mąstymo.

Apibendrinant: intelektas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis reiškinys. IQ testai suteikia naudingą, bet ribotą informaciją apie tam tikrus pažinimo gebėjimus. Pilną vaizdą apie žmogaus gebėjimus geriausia gauti derinant kelis vertinimo metodus ir atsižvelgiant į genetinius, aplinkos ir neurobiologinius veiksnius.

Gyvūnų ir augalų intelektas

Intelektas būdingas ne tik žmonėms. Daugelis gyvūnų taip pat turi intelekto požymių: Gyvūnams taip pat reikia spręsti problemas, todėl jiems naudinga prisiminti, kaip problema buvo išspręsta. Daugelis gyvūnų problemoms spręsti naudoja įrankius. Tarp tokių gyvūnų yra žmogbeždžionės, šunys, delfinai, drambliai, žiurkės ir pelės bei kai kurie paukščiai. Visi šie gyvūnai yra stuburiniai, tačiau įrankiais naudojasi ne tik jie: Netgi galvakojai ir nariuotakojai turi intelekto požymių. Kad galėtų palyginti skirtingų rūšių elgseną, mokslininkai turi pritaikyti intelekto sąvoką.

Teigiama, kad augalai taip pat turėtų būti priskiriami protingiems: Jie geba jausti ir modeliuoti išorinę ir vidinę aplinką ir atitinkamai koreguoti savo morfologiją, fiziologiją ir fenotipą, kad užtikrintų savisaugą ir dauginimąsi. Prieštaraujantis argumentas yra tas, kad intelektas paprastai suprantamas kaip nuolatinės atminties sukūrimas ir naudojimas.

Priešingai - tai skaičiavimai, kurie atliekami tik vieną kartą ir kurie nėra susiję su mokymusi. Jei tai būtų laikoma apibrėžimo dalimi, tada jis apimtų robotų, galinčių "mokytis mašinomis", dirbtinį intelektą, bet neapimtų grynai autonominių pojūčių ir reakcijų, kurias galima pastebėti daugelyje augalų. Tačiau augalai neapsiriboja automatinėmis jutiminėmis ir motorinėmis reakcijomis, jie geba atskirti teigiamą ir neigiamą patirtį ir "mokytis" (registruoti prisiminimus) iš savo ankstesnės patirties. Jie taip pat sugeba bendrauti, tiksliai apskaičiuoti aplinkybes, taikyti sudėtingą sąnaudų ir naudos analizę ir imtis griežtai kontroliuojamų veiksmų, kad sušvelnintų ir kontroliuotų įvairius aplinkos stresorius.

Paprastoji šimpanzė gali naudotis įrankiais. Ši šimpanzė naudoja lazdą maistui gauti.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra intelektas?

K: Iš kur kilo intelekto idėja?

K: Kaip galima išmatuoti intelektą?

Klausimas: Ar protingas elgesys yra išmoktas, ar įgimtas?

K: Kokio tipo užduotys naudojamos intelekto testuose?

K: Ką reiškia IQ?

Paieška pagal raidę