Intelektas
Intelektas reiškia tam tikras protines galias. Nėra bendro sutarimo dėl to, kurios protinės galios yra protingos ar intelekto dalis. Ši idėja kilusi iš lotyniško žodžio intelligo, reiškiančio rinktis iš įvairių galimybių. Intelekto dalis leidžia žmonėms spręsti problemas. Šios problemos gali būti lengvai išsprendžiamos. Jos taip pat gali būti sunkiai išsprendžiamos ir reikalauti abstraktaus mąstymo. Kai kuriems intelektas yra proto savybė arba ypatybė. Kitiems tai tiesiog smegenų, ypač smegenų žievės, veikla.
Jei randamas atsakymas į problemą, jį galima įsiminti. Taip problema bus išspręsta greičiau, kai vėl iškils. Tai vadinama mokymusi.
Nesutariama dėl to, kas turi didesnę įtaką intelektui - genetika ar aplinka. Be to, protingas elgesys gali būti išmokstamas, kai organizmas (gyva būtybė) pakankamai reaguoja į dirgiklį.
Mokslininkai mano, kad intelektą galima išmatuoti arba patikrinti. Vienas iš intelekto testų - išspręsti daugybę uždavinių per labai trumpą laiką. Dauguma uždavinių susiję su daiktų matymu arba su pasuktos figūros išvaizda. Kai kurios iš jų taip pat susijusios su matematika: pavyzdžiui, pasakyti, koks skaičius eis toliau eilutėje. Kiti testai susiję su žodžiais arba kalbos supratimu. Atlikus tokį testą asmeniui, apskaičiuojamas apytikslis intelekto koeficientas (IQ).
Žmonės tūkstantmečius mąstė apie intelekto prigimtį. Šis paveikslėlis paimtas iš 1617-1621 m. išleisto Roberto Fluddo veikalo.
Išmaniosios mašinos
Kompiuterių inžinieriai bando sukurti mašinas, kurios veiktų taip, tarsi būtų protingos. Tai susiję su kompiuterių mokslu ir vadinama dirbtiniu intelektu (žmogaus sukurtu "protu"). Dirbtinis intelektas naudoja logiką ir dažnai ją derina su mašininiu mokymusi. Tai reiškia, kad, panašiai kaip ir gyvus organizmus, mašiną reikia išmokyti spręsti problemą. Po apmokymo ji problemą išspręs greičiau.
Gyvūnų ir augalų intelektas
Intelektas būdingas ne tik žmonėms. Daugelis gyvūnų taip pat turi intelekto požymių: Gyvūnams taip pat reikia spręsti problemas, todėl jiems naudinga prisiminti, kaip problema buvo išspręsta. Daugelis gyvūnų problemoms spręsti naudoja įrankius. Tarp tokių gyvūnų yra žmogbeždžionės, šunys, delfinai, drambliai, žiurkės ir pelės bei kai kurie paukščiai. Visi šie gyvūnai yra stuburiniai, tačiau įrankiais naudojasi ne tik jie: Netgi galvakojai ir nariuotakojai turi intelekto požymių. Kad galėtų palyginti skirtingų rūšių elgseną, mokslininkai turi pritaikyti intelekto sąvoką.
Teigiama, kad augalai taip pat turėtų būti priskiriami protingiems: Jie geba jausti ir modeliuoti išorinę ir vidinę aplinką ir atitinkamai koreguoti savo morfologiją, fiziologiją ir fenotipą, kad užtikrintų savisaugą ir dauginimąsi. Prieštaraujantis argumentas yra tas, kad intelektas paprastai suprantamas kaip nuolatinės atminties sukūrimas ir naudojimas.
Priešingai - tai skaičiavimai, kurie atliekami tik vieną kartą ir kurie nėra susiję su mokymusi. Jei tai būtų laikoma apibrėžimo dalimi, tada jis apimtų robotų, galinčių "mokytis mašinomis", dirbtinį intelektą, bet neapimtų grynai autonominių pojūčių ir reakcijų, kurias galima pastebėti daugelyje augalų. Tačiau augalai neapsiriboja automatinėmis jutiminėmis ir motorinėmis reakcijomis, jie geba atskirti teigiamą ir neigiamą patirtį ir "mokytis" (registruoti prisiminimus) iš savo ankstesnės patirties. Jie taip pat sugeba bendrauti, tiksliai apskaičiuoti aplinkybes, taikyti sudėtingą sąnaudų ir naudos analizę ir imtis griežtai kontroliuojamų veiksmų, kad sušvelnintų ir kontroliuotų įvairius aplinkos stresorius.
Paprastoji šimpanzė gali naudotis įrankiais. Ši šimpanzė naudoja lazdą maistui gauti.
Susiję puslapiai
- Karinė žvalgyba
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra intelektas?
A: Intelektas reiškia tam tikras protines galias, pavyzdžiui, gebėjimą spręsti problemas ir įsiminti sprendimus. Dažnai manoma, kad tai yra proto savybė ar ypatybė, tačiau jį taip pat galima laikyti ir smegenų, ypač smegenų žievės, veikla.
K: Iš kur kilo intelekto idėja?
A: Intelekto sąvoka kilusi iš lotyniško žodžio intelligo, kuris reiškia "rinktis iš įvairių galimybių".
K: Kaip galima išmatuoti intelektą?
A: Intelektą galima išmatuoti atliekant testus, kurių metu reikia per trumpą laiką išspręsti daugybę uždavinių. Šie testai gali būti susiję su daiktų matymu, pasuktos figūros išvaizda, matematika ar kalbos supratimu. Atlikus tokį testą apskaičiuojamas apytikslis intelekto koeficientas (IQ).
Klausimas: Ar protingas elgesys yra išmoktas, ar įgimtas?
A: Nesutariama, ar protingas elgesys yra išmoktas, kai organizmas pakankamai reaguoja į dirgiklį, ar įgimtas ir priklauso nuo genetikos bei aplinkos.
K: Kokio tipo užduotys naudojamos intelekto testuose?
A.: Intelekto testuose paprastai reikia išspręsti daugybę problemų per labai trumpą laiką. Šios problemos gali būti susijusios su daiktų matymu, pasuktos figūros išvaizda, matematika ar kalbos supratimu.
K: Ką reiškia IQ?
A: IQ reiškia intelekto koeficientą, kuris apytiksliai apskaičiuojamas atlikus intelekto testą, kuriuo matuojami protiniai gebėjimai ir problemų sprendimo įgūdžiai.
