Morfologija (biologija)
Dėl kitų panaudojimo būdų žr. Morfologija (disambigvacija).
Morfologija - tai mokslas apie gyvūno ar žmogaus formą arba kūno sudėjimą. Tai biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų formą ir jų specifinius struktūrinius bruožus.
Morfologijos sąvoką sukūrė Johannas Wolfgangas von Goethe (1790 m.), o nepriklausomai nuo jo - vokiečių anatomas ir fiziologas Karlas Friedrichas Burdachas (1800 m.).
Apskritai žodis morfologija reiškia viso organizmo formą ir sandarą, įskaitant visas vidines ir išorines struktūras. Tai apima išorinės išvaizdos aspektus (formą, struktūrą, spalvą, raštą), taip pat vidinių dalių, tokių kaip kaulai ir organai, formą ir struktūrą. Morfologija priešpriešinama fiziologijai, kuri visų pirma nagrinėja funkcijas.
Morfologijos šakos
- Lyginamoji morfologija - tai organizmo kūno plano struktūrų modelių analizė.
- Funkcinė morfologija - tai morfologinių požymių struktūros ir funkcijos ryšio tyrimas.
- Eksperimentinė morfologija - tai išorinių veiksnių poveikio organizmų morfologijai eksperimentinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, genetinės mutacijos poveikio, tyrimas.
- Anatomija - tai mokslas apie organizmo vidinių požymių formą ir sandarą.
Anglakalbėse šalyse terminas "molekulinė morfologija" jau kurį laiką vartojamas sudėtinių molekulių, pavyzdžiui, polimerų ir RNR, struktūrai apibūdinti. Terminas "bendroji morfologija" reiškia kolektyvines struktūras arba visą organizmą kaip bendrą organizmo formos ir sandaros apibūdinimą, atsižvelgiant į visas jo struktūras, nenurodant atskiros struktūros.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra morfologija?
A: Morfologija - biologijos šaka, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas organizmų formos ir jų specifinių struktūrinių savybių tyrimams.
K: Kas buvo tie asmenys, kurie sukūrė morfologijos sąvoką?
A: Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe, 1790 m.) ir Karlas Frydrichas Burdachas (Karl Friedrich Burdach, 1800 m.) nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė morfologijos sąvoką.
K: Kokius aspektus apima morfologija?
A: Apskritai morfologija apima viso organizmo formą ir sandarą, kuri apima visas vidines ir išorines struktūras. Ji apima išorinės išvaizdos (formos, struktūros, spalvos, rašto), taip pat vidinių dalių, pavyzdžiui, kaulų ir organų, formos ir struktūros aspektus.
K: Kuo skiriasi morfologija ir fiziologija?
A: Biologijos šaka, tirianti organizmų formą ir jų specifinius struktūrinius bruožus, yra morfologija, o fiziologija daugiausia nagrinėja funkcijas.
Klausimas: Ar morfologija tiriama tik žmonių atžvilgiu?
Atsakymas: Ne, nėra. Morfologija nagrinėjama tiek gyvūnų, tiek žmonių formų arba kūno formų atžvilgiu.
K: Į ką orientuojasi fiziologija?
A: Fiziologija daugiausia dėmesio skiria gyvų organizmų ir jų dalių funkcijoms tirti.
K: Ką apskritai reiškia žodis "morfologija"?
A: Žodis "morfologija" paprastai reiškia viso organizmo formą ir sandarą, įskaitant visas vidines ir išorines struktūras.
