Mutacija
Biologijoje mutacija yra genetinės medžiagos pokytis. Tai reiškia, kad keičiasi DNR arba chromosomos, kuriose yra DNR. Šie pokyčiai yra paveldimi (gali būti perduodami kitai kartai), nebent jie turi mirtiną poveikį.
Mutacijos gali įvykti dėl kelių priežasčių. Taip gali nutikti dėl klaidų, kai mejozės metu susidaro gametos (kiaušinėliai ir spermatozoidai). Mutacijas gali sukelti radiacijos arba tam tikrų cheminių medžiagų sukelta žala. Mutacijos atsiranda atsitiktinai.
Be to, pagal išvestinę, individas, turintis mutaciją, gali būti vadinamas mutantu arba mutacija. Taip pat ir požymis (charakteris), kurį mutacija paveikė akivaizdžiausiai.
Retkarčiais replikacijos metu gali pasitaikyti klaidų.
Chromosomų mutacijos
Mutacijų tipai
DNR mutacijos
Kopijuojant DNR kartais padaromos klaidos - jos vadinamos mutacijomis. Yra keturios pagrindinės mutacijų rūšys:
- Išbraukimas, kai išbraukiama viena ar daugiau DNR bazių.
- Įterpimas, kai įterpiama viena ar daugiau papildomų bazių.
- Pakeitimas, kai viena ar kelios bazės pakeičiamos kita sekos baze.
- Duplikacija, kai kopijuojami ištisi genai.
Chromosomų mutacijos
Šios sąvokos paaiškintos trečioje diagramoje.
- Iškirpimas: prarandama chromosomos dalis ir visi joje esantys genai.
- Duplikacija: chromosomos dalis kartojasi.
- Inversija: chromosomos dalis yra apversta iš galo į galą.
- Įterpimas: mažesnė chromosoma įterpiama į ilgesnę chromosomą.
- Translokacija: chromosomos dalis perkeliama ant kitos chromosomos.
Genų dubliavimas lemia skirtingą vieno lokuso (alelio) ilgį. Parodo vieno geno variaciją tarp šešių individų
Mutacijos rezultatai
Mutacijos gali būti žalingos, neutralios arba naudingos organizmui. Kartais mutacijos yra pražūtingos organizmui - baltymas, pagamintas iš "naujos" DNR, visiškai neveikia, todėl embrionas žūsta. Kita vertus, evoliuciją į priekį stumia mutacijos, kai nauja baltymo versija organizmui veikia geriau.
Mutacijos yra svarbiausias variacijos šaltinis, kurį veikia natūralioji atranka. Kai kurios mutacijos turi įtakos organizmo gebėjimui gyventi ir daugintis. Tai svarbi evoliucijos teorijos dalis. Populiacijos paveldimas kintamumas gali būti labai didelis, todėl natūralios populiacijos gali keistis ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mutacija biologijoje?
Atsakymas: Mutacija - tai genetinės medžiagos pokytis DNR arba chromosomose, kuriose yra DNR.
K: Koks yra mutacijų paveldimumo poveikis?
A: Jei mutacijos neturi mirtino poveikio, jos yra paveldimos ir gali būti perduodamos kitai kartai.
K: Kokios yra mutacijų priežastys?
A: Mutacijos gali atsirasti dėl klaidų mejozės metu, kai gaminamos gametos (kiaušinėliai ir spermatozoidai), arba dėl radiacijos ar tam tikrų cheminių medžiagų žalos.
K: Ar mutacijos yra nuspėjamos?
A.: Mutacijos vyksta atsitiktinai ir nėra nuspėjamos.
K: Kaip vadinamas individas, turintis mutaciją?
A: Individas, turintis mutaciją, gali būti vadinamas mutantu arba mutacija.
K: Kokį požymį mutacija akivaizdžiai paveikia labiausiai?
Atsakymas: Mutacijos akivaizdžiausiai paveiktas požymis ar charakteris priklauso nuo konkrečios mutacijos.
K: Kokia mutacijų reikšmė evoliucijoje?
A: Mutacijos yra pagrindinis genetinės variacijos šaltinis ir yra svarbios evoliuciniams pokyčiams skatinti.
