Radiacija
Fizikoje spinduliavimas - tai bangų arba dalelių pavidalo energijos skleidimas arba perdavimas erdvėje arba materialioje terpėje.
Tai apima:
- elektromagnetinė spinduliuotė, pavyzdžiui, radijo bangos, regimoji šviesa ir rentgeno spinduliai.
- dalelių spinduliuotė, pavyzdžiui, α, β ir neutronų spinduliuotė.
- akustinė spinduliuotė, pvz., ultragarsas, garsas.
- seisminės bangos.
Spinduliavimas taip pat gali reikšti spinduliuojamą energiją, bangas ar daleles.
Elektromagnetinė spinduliuotė
Daugelis žmonių jau yra susipažinę su elektromagnetine spinduliuote (EMR), įskaitant šviesą. Elektromagnetinis spektras rodo spinduliuotės rūšis pagal jų bangos ilgį ir dažnį. Kai kurios rūšys yra šios:
- Jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia radioaktyviosios medžiagos ir rentgeno aparatai, o nejonizuojančiąją spinduliuotę - kiti šaltiniai. Jonizuojančioji spinduliuotė skleidžia daugiau kaip 10 eV (elektronvoltų), kurių pakanka atomams ir molekulėms jonizuoti ir cheminiams ryšiams nutraukti. Tai svarbu dėl jos kenksmingumo gyviems organizmams. Nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia mikroskopinės žalos, tačiau ji gali įkaitinti daiktus, o kai kurių rūšių spinduliuotė gali sukelti cheminius pokyčius.
- Rentgeno ir gama spinduliai: Šie labai stiprūs spinduliai dažniausiai naudojami medicinoje kūno vidui fotografuoti ir vėžiui gydyti. Tačiau dideliais kiekiais jie pavojingi gyvybei.
- Ultravioletinė šviesa: Tai spinduliuotės rūšis, kurios energija didesnė nei matomos šviesos. Nuo jos žmonės nudega saulėje. Ultravioletinė šviesa naudojama bakterijoms naikinti.
- Matoma šviesa: Tai spinduliuotė, kurią dauguma žmonių vadina šviesa. Ji gali sukelti cheminius pokyčius.
- Infraraudonųjų spindulių bangos: Kambario temperatūros objektai skleidžia infraraudonuosius spindulius. Nors žmonės jos nemato, specialūs fotoaparatai gali užfiksuoti šią spinduliuotę.
- Radijo bangos: Tai ilgiausių bangų elektromagnetinė spinduliuotė. Radijo bangos naudojamos ryšiams siųsti ir priimti.
- Mikrobangos: Mikrobangų krosnelėje šios rūšies radijo bangos naudojamos maistui pašildyti. Mikrobangos taip pat naudojamos ryšiams, kaip ginklai ir elektros energijai iš vienos vietos į kitą perkelti.
- Radarinės bangos: Šios rūšies radijo bangos naudojamos lėktuvams danguje ir laivams vandenyne aptikti. Radaras taip pat naudojamas orų pokyčiams pastebėti.
Radiacijos pavojus
Jonizuojančioji spinduliuotė - tai spinduliuotė, kurios energijos pakanka atomų ar molekulių elektronams išlaisvinti.
Žmonėms kenksminga tik tam tikrų rūšių spinduliuotė. Pavyzdžiui, nuo ultravioletinės spinduliuotės žmonės gali nudegti saulėje. Rentgeno ir gama spinduliai, priklausomai nuo gautos dozės, gali sukelti ligą ar net mirtį. Kai kurių rūšių dalelių spinduliuotė taip pat gali sukelti ligas ir nudegimus. Tačiau jei spinduliuotė neturi pakankamai didelės energijos, šie pokyčiai neįvyksta, kai į ką nors patenka spinduliuotė. Tai vadinama nejonizuojančiąja spinduliuote, kuri nėra tokia pavojinga.
Skirtingų rūšių spinduliuotę galima atskirti pagal spinduliuotės šaltinį, bangos ilgį (jei tai elektromagnetinė spinduliuotė), pernešamos energijos kiekį, susijusias daleles ir t. t. Radioaktyvioji medžiaga - tai medžiaga, kuri skleidžia spinduliuotę. Uranas ir plutonis yra radioaktyviųjų medžiagų pavyzdžiai. Iš jų sudaryti atomai linkę suirti ir skleidžia įvairių rūšių spinduliuotę, pavyzdžiui, gama spindulius ir daug dalelių.
Jonizuojančioji spinduliuotė pagal tipą
Jonizuojančioji spinduliuotė gali nužudyti gyvus organizmus. Ji gali sukelti genetines mutacijas, kaip įrodė H. J. Mulleris. Ji gali sunaikinti besidalijančias kūno ląsteles ir taip netiesiogiai nužudyti žmogų.
- Alfa spinduliuotė - dalelių, kurias sudaro helio atomų branduoliai, spinduliuotės rūšis.
- Beta spinduliuotė - dar viena dalelių spinduliuotės rūšis, kurią sudaro didelės energijos elektronai arba pozitronai.
- Neutronų spinduliuotė - dar viena dalelių spinduliuotės rūšis, kurią sudaro didelės energijos neutronai.
- Gama spinduliuotė (gama spinduliai) - spinduliuotės rūšis, kurią sudaro didelės energijos fotonai.
- Rentgeno spinduliuotė (rentgeno spinduliai) - spinduliuotės rūšis, kurią taip pat sudaro fotonai, tačiau paprastai jie turi mažiau energijos nei gama spinduliai.
Nejonizuojančioji spinduliuotė pagal tipą
- Ultravioletinė spinduliuotė, dar vadinama UV.
- Matoma šviesa
- Infraraudonoji spinduliuotė
- Radijo bangos, įskaitant
- Mikrobangų spinduliuotė
- Gravitacinis spinduliavimas - numatoma bendrojo reliatyvumo pasekmė.
- Garso bangos
Susiję puslapiai
- Foninė spinduliuotė
- Kosminė mikrobangų foninė spinduliuotė, 3K juodojo kūno spinduliuotė, kuri užpildo Visatą.
- Radiacinė žala - ardomasis poveikis medžiagoms ir prietaisams
- Apsinuodijimas radiacija - destruktyvus poveikis gyvybės formoms
- radiacinis atsparumas - prietaisų atsparumas gedimams didelės radiacijos aplinkoje
- Radioaktyvioji tarša
- Radioaktyvusis skilimas
- Radiacinės avarijos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra radiacija fizikos kontekste?
A.: Fizikoje spinduliavimas reiškia energijos skleidimą ar perdavimą bangų ar dalelių pavidalu erdvėje ar materialioje terpėje.
K: Kokie yra elektromagnetinės spinduliuotės pavyzdžiai?
A: Kai kurie elektromagnetinės spinduliuotės pavyzdžiai yra radijo bangos, regimoji šviesa ir rentgeno spinduliai.
K: Kas yra dalelių spinduliavimas?
A: Dalelių spinduliuotė - tai spinduliuotės forma, kai skleidžiamos arba perduodamos dalelės, pavyzdžiui, alfa (α) ir beta (β) dalelės ir neutronų spinduliuotė.
K: Kas yra akustinė spinduliuotė?
A: Akustinė spinduliuotė - tai spinduliuotės rūšis, kai skleidžiamos arba perduodamos garso bangos, pavyzdžiui, ultragarsas ir seisminės garso bangos.
K: Ką gali reikšti spinduliuotė?
A: Spinduliuotė gali reikšti spinduliuojamą energiją, bangas arba daleles.
K: Ar spinduliuotės bangose yra dalelių?
A: Ne, spinduliuotės bangose nėra dalelių, nes jas į Žemę perduoda, pavyzdžiui, Saulė.
K: Kokie objektai gali skleisti spinduliuotę?
A: Spinduliuotę gali skleisti įvairūs objektai, pavyzdžiui, Saulė ir radioaktyviosios medžiagos.
