Atsitiktinumas
Atsitiktinumas - tai matematikoje (ir ne taip formaliai) vartojama sąvoka, reiškianti, kad nėra būdo patikimai nuspėti rezultatą (žinoti, kas nutiks, kol jis dar neįvyko) arba apčiuopti dėsningumą. Atsitiktinai pasirinktas dalykas pasirenkamas ne dėl kokios nors sąmoningos priežasties, todėl manoma, kad jis yra grynai atsitiktinis. Atsitiktinio įvykio pavyzdys - laimėjimas loterijoje.
Kompiuteris gali sudaryti akivaizdžiai atsitiktinių skaičių sąrašus. Žmonės to padaryti negali, nes smegenys veikia pagal schemas. Jei ko nors paprašysime atsitiktine tvarka nuolat sakyti "galva" arba "uodega", protingas žmogus stebėtojas arba tinkamai suprogramuotas kompiuteris galiausiai galės pasakyti, kurį skaičių žmogus greičiausiai pasakys toliau, nes kompiuteris pastebės dėsningumus.
Angliškoje "Vikipedijoje" vartotojas gali spustelėti "Atsitiktinis puslapis" ir gauti atsitiktinį straipsnį. Tikimybė, kad atsiras bet kuris puslapis, yra lygiai tokia pati kaip ir bet kurio kito puslapio.
Kartais žodis "atsitiktinis" vartojamas laisviau. Yra atsitiktinių anekdotų svetainių, o tai reiškia: įvairūs anekdotai apie įvairius dalykus.
Pastaraisiais metais jaunimas žodį "atsitiktinis" pradėjo vartoti dar laisviau, norėdamas apibūdinti bet ką, kas yra gana keista arba neturi jokios logikos. Tokie sakiniai kaip "pelėsinis sūris pabėga" arba "man patinka pyragas ir šlamštas" gali būti apibūdinti kaip "atsitiktiniai", nors tai nėra tinkama žodyno ar matematinė šio žodžio reikšmė.
Atsitiktinių skaičių kūrimas
Yra keletas būdų, kaip procesas ar sistema gali būti laikomi atsitiktiniais:
- Atsitiktinumas, atsirandantis iš aplinkos (pvz., Browno judėjimas, taip pat aparatiniai atsitiktinių skaičių generatoriai).
- Atsitiktinumas, atsirandantis dėl pradinių sąlygų. Šį aspektą nagrinėja chaoso teorija. Jį galima pastebėti sistemose, kurios labai priklauso nuo pradinių sąlygų skirtumų. Tokių sistemų pavyzdžiai yra pačinko arba lošimo kauliukai.
- Atsitiktinumas, kurį sukuria pati sistema. Jis taip pat vadinamas pseudoatsitiktinumu ir naudojamas pseudoatsitiktinių skaičių generatoriuose. Yra daug algoritmų (pagrįstų aritmetika arba ląsteliniais automatais), skirtų pseudoatsitiktiniams skaičiams generuoti. Tokios sistemos elgseną galima nuspėti, jei žinoma atsitiktinė sėkla ir algoritmas. Šie metodai yra greitesni už "tikrojo" atsitiktinumo gavimą iš aplinkos.
Atsitiktiniai skaičiai gali būti įvairiai naudojami. Dėl šio poreikio atsirado daugiau ar mažiau atsitiktinių (pseudorandominių) duomenų generavimo metodai. Šie metodai skiriasi pagal tai, kiek nenuspėjami (statistiškai atsitiktiniai) jie yra ir kaip greitai galima generuoti atsitiktinius skaičius.
Yra kompiuterinių atsitiktinių skaičių generatorių, generuojančių didelį kiekį pakankamai atsitiktinių skaičių. Prieš tai lentelės buvo skelbiamos kaip pseudoatsitiktinių skaičių lentelės.
Yra du būdai, kaip kompiuteriai gali sukurti atsitiktinius skaičius.
- Yra įvairių atsitiktinių skaičių sudarymo algoritmų. Tai leidžia modeliuoti tam tikrus atsitiktinumo aspektus, pavyzdžiui, generuojamų skaičių pasiskirstymą. Tačiau tokiu būdu sugeneruoti skaičiai visada turės tam tikrą modelį. Turėdamas vieną ar kelis iš jų, kompiuteris gali apskaičiuoti kitą atsitiktinį skaičių. Todėl tokie skaičiai vadinami pseudorandominiais.
- Tikri atsitiktiniai skaičiai generuojami stebint nedeterministinį eksperimentą. Tada skaičius apskaičiuojamas pagal eksperimento rezultatą. Pavyzdys galėtų būti Geigerio skaitiklio prijungimas prie kompiuterio ir skaičiaus generavimas.
Ruletės rutuliukas gali būti naudojamas kaip atsitiktinumo šaltinis, nes jo elgesys labai priklauso nuo pradinių sąlygų.
Kriptografijoje
Kad šifravimo raktai būtų saugūs, jie turi būti atsitiktiniai. Kartais raktus generuojant klaidingu atsitiktinių skaičių generatoriumi pavyksta sėkmingai atlikti kriptoanalizę.
Susiję puslapiai
- Atsitiktinės prieigos atmintis
- Tikimybė
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra atsitiktinumo apibrėžimas?
A. Atsitiktinumas yra matematikoje (ir ne taip formaliai) vartojama sąvoka, reiškianti, kad nėra būdo patikimai nuspėti rezultatą (žinoti, kas nutiks, kol jis dar neįvyko) arba apčiuopti dėsningumą.
K: Ką reiškia, kai kas nors pasirenkama atsitiktinai?
A: Kai kas nors pasirenkama atsitiktinai, tai pasirenkama ne dėl kokios nors sąmoningos priežasties, todėl manoma, kad tai atsitiktinumas.
K: Ar kompiuteris gali sudaryti akivaizdžiai atsitiktinių skaičių sąrašus?
A: Taip, kompiuteris gali sudaryti akivaizdžiai atsitiktinių skaičių sąrašus.
K: Kodėl žmonės negali sudaryti akivaizdžiai atsitiktinių skaičių sąrašų?
Atsakymas: Žmonės negali to padaryti, nes smegenys veikia pagal schemas.
K: Koks yra atsitiktinio įvykio pavyzdys?
Atsakymas: Atsitiktinio įvykio pavyzdys yra laimėjimas loterijoje.
K: Kas atsitinka, kai paprašoma atsitiktine tvarka nuolat sakyti "galva" arba "uodega"?
Atsakymas: Jei ko nors paprašoma atsitiktinai kartoti "galva" arba "uodega", protingas žmogus stebėtojas arba tinkamai suprogramuotas kompiuteris galiausiai gali pasakyti, kurį iš šių žodžių žmogus pasakys vėliau, nes kompiuteris pastebi dėsningumus.
K: Kaip šiuo metu jaunimas vartoja žodį "atsitiktinis"?
A: Pastaraisiais metais jaunimas žodį "atsitiktinis" pradėjo vartoti dar laisviau, norėdamas apibūdinti bet ką, kas yra gana keista arba neturi jokios logikos.
