Žiurkės
Žiurkė yra vidutinio dydžio graužikas. Žiurkės yra visaėdės, jos ėda daug įvairių rūšių maisto. Dauguma žiurkių priklauso Rattus genčiai. Yra apie 56 skirtingos žiurkių rūšys.
Geriausiai žinomos juodosios (Rattus rattus) ir rudosios (Rattus norvegicus) žiurkės. Šios dvi žiurkės vadinamos Senojo pasaulio žiurkėmis. Šios grupės ištakos yra Azijoje.
Paprastai žiurkės būna didesnės už peles. Žiurkės yra dideli muroidiniai graužikai, o pelės - maži. Muroidinių šeima yra labai didelė ir sudėtinga. Tai reiškia, kad terminai žiurkė ir pelė taksonominiu požiūriu nėra specifiniai. Jei aptinkamas didelis muroidinis graužikas, jo pavadinime dažnai bus žiurkė, jei mažas, jis dažnai bus vadinamas pele. Muroidų šeima yra didelė ir sudėtinga, todėl bendriniai terminai žiurkė ir pelė nėra specifiniai. Moksliniu požiūriu šie terminai neapsiriboja tik Rattus ir Mus genčių atstovais: žr., pavyzdžiui, paketinė žiurkė ir medvilninė pelė.
Kai kurie žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus. Jos vadinamos prabangiomisžiurkėmis. Dauguma naminių žiurkių gyvena ne ilgiau kaip trejus metus, o dauguma laukinių žiurkių - ne ilgiau kaip vienerius metus.
"Žiurkės", kurios nėra žiurkės
Daugelis žmonių kitus žinduolius vadina žiurkėmis, tačiau tai nėra tikrosios žiurkės, daugelis jų nesusiję su tikrosiomis Senojo pasaulio žiurkėmis. Tokių klaidingų pavadinimų pavyzdžiai - Šiaurės Amerikos žiurkės arba kengūrinės žiurkės. Kai kurios kitos žiurkės yra giminingos tikrosioms žiurkėms, tačiau nepriklauso Rattus genčiai. Toks pavyzdys yra mažoji bandvikinė žiurkė. Daugelis "netikrų" žiurkių yra endeminės tam tikruose regionuose, t. y. aptinkamos tik ten. Labai dažnai jos gyvena salose. Daugeliu atvejų šioms rūšims taip pat gresia išnykimas. Taip yra todėl, kad jos susiduria su buveinių nykimu ir dėl išteklių, tokių kaip maistas, pastogė ir vanduo, turi kovoti su kitomis rūšimis, pavyzdžiui, juodosiomis žiurkėmis ar polinezietiškomis žiurkėmis. Taip pat yra dar retesnių rūšių, vadinamų Dueholmo žiurkėmis, šios rūšies žiurkės paprastai gimsta su papildomomis chromosomomis ir paprastai atrodo kitaip nei tos, kurios gimsta be papildomų chromosomų.
Gyvūnai
Kai kurių rūšių žiurkės laikomos kaip naminiai gyvūnai, vadinamos "prabangiomis žiurkėmis". Fantastiškos žiurkės yra prijaukintos rudosios žiurkės. Žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus nuo XIX a. Žiurkės yra socialūs ir protingi gyvūnai, kuriuos galima dresuoti. Jos taip pat mėgsta žaisti su žaislais. Kai kurie šeimininkai mano, kad žiurkių patinai yra žaismingesni už žiurkių pateles, o žiurkių patelės yra aktyvesnės ir smalsesnės. Naminės žiurkės elgiasi ne taip pat kaip laukinės žiurkės. Jos neserga daugiau ligų nei kiti įprasti naminiai gyvūnai.
Naminės žiurkės gyvena nuo 1 iki 3 metų. Žiurkių patelės yra mažesnės už žiurkių patinus. Yra žinoma, kad naminės žiurkės "juokiasi", kai yra glostomos. Jos gali būti vienspalvės, su dėmėmis arba kitaip nuspalvintos. Kai kurios žiurkės neturi plaukų. Jos vadinamos beplaukėmis žiurkėmis.
Mažasis žiurkėnas
Moksliniai tyrimai
Klarko universitete Vorčesteryje (Masačusetso valstija, JAV) pirmą kartą buvo išvesta naminių baltųjų rudųjų žiurkių populiacija. Jie tai darė, be kita ko, norėdami ištirti mitybos poveikį.
Nuo to laiko žiurkės buvo naudojamos daugelyje eksperimentų. Jos padėjo mokslininkams geriau suprasti genetiką ir ligas, taip pat kaip veikia tam tikri vaistai.
Laboratorinės žiurkės buvo naudojamos psichologiniams mokymosi ir kitų psichikos procesų tyrimams (Barnett, 2002). 2007 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žiurkės turi tam tikro laipsnio metakognityvinių gebėjimų, kurie anksčiau buvo būdingi tik žmonėms ir kai kuriems primatams. Apskritai žiurkių intelektą išmatuoti sunku. Jų elgesys yra gana lankstus ir sudaro intelekto įspūdį. Lankstus elgesys naudingas sprendžiant problemas ir mokantis.
Naminės žiurkės labai skiriasi nuo laukinių žiurkių. Jos ramesnės ir rečiau kandžiojasi; jos gali pakęsti didesnį žmonių susitelkimą; jos anksčiau dauginasi ir susilaukia daugiau palikuonių. Jų smegenys, kepenys, inkstai, antinksčiai, antinksčiai ir širdis yra mažesni (Barnett 2002).
Rudosios žiurkės dažnai naudojamos kaip modeliniai organizmai. Genetiniai tyrimai paprastai atliekami su pelėmis. Žiurkės populiaresnės atliekant tyrimus, susijusius su intelektu, mokymusi ir nelegaliais narkotikais. Taip dažniausiai yra todėl, kad žiurkės pasižymi protingumu, išradingumu, agresyvumu ir gebėjimu prisitaikyti. Atrodo, kad jų psichologija labai panaši į žmogaus psichologiją. Išvestos visiškai naujos žiurkių rūšys ir veislės, skirtos naudoti kaip laboratorinius gyvūnus, pavyzdžiui, Wistar žiurkės. Didelė dalis Rattus norvegicus genomo buvo susekvenuota.
Laboratorinių žiurkių padermė, vadinama Zuckerio žiurkėmis. Šios žiurkės veisiamos taip, kad genetiškai būtų linkusios sirgti diabetu, t. y. ta pačia liga, kuria serga ir žmonės.
Vieta
Žiurkės yra oportunistės. Jei jos gali rinktis maistą, dėl kurio reikia kovoti, ir kitą maistą, dėl kurio nereikia kovoti, jos renkasi maistą, dėl kurio nereikia kovoti. Dėl šios priežasties žiurkės ilgą laiką gyveno šalia žmonių. Žmonėms apsigyvenus, žiurkėms maisto šaltiniu tapo jų suvalgyto maisto likučiai. Taigi žiurkės sekė paskui juos.
Žiurkių yra beveik visose gyvenvietėse. Miestuose jos dažnai gyvena kanalizacijoje.
Ligos nešiotojai
Daugelis mokslininkų mano, kad buboninis maras plito per žiurkių blusas, nes šį marą platina mikroorganizmas (arba mikrobas) Yersinia pestis, gyvenantis ant žiurkių (Rattus rattus) blusų. Tos žiurkės gyveno to meto Europos miestuose ir pačios mirė nuo maro. Kai kurie mokslininkai mano, kad maras plito greičiau nei žiurkės. Jei tai tiesa, žiurkės negali būti pagrindinės maro platintojos. Norint išsiaiškinti, ar tai tiesa, reikia atlikti daugiau tyrimų. Žmonės mano, kad ši liga buvo "juodoji mirtis". Viduramžiais per daugybę epidemijų ji pražudė beveik trečdalį Europos gyventojų.
Žiurkės gali pernešti ligas. Prastomis sąlygomis gyvenančios žiurkės dažnai pačios turi problemų su parazitais. Nedaug žiurkių pernešamų ligų gali išplisti žmonėms. Viena iš jų vadinama leptospiroze, kita - maru.
· 
Rudoji žiurkė
· 
Naminis žiurkėnas
· 
Baltoji žiurkė
Vėlesnėje žiniasklaidoje
- Žiurkėnas atlieka epizodinius vaidmenis įvairiuose klasikiniuose "Disney" animaciniuose filmuose, tokiuose kaip "Juodasis katilas", "Aladinas" ir "Notre Dame garbanius".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žiurkė?
A: Žiurkė yra vidutinio dydžio graužikas, kuris yra visaėdis ir minta įvairiu maistu.
K: Kiek yra žiurkių rūšių?
A: Yra apie 56 skirtingos žiurkių rūšys.
K: Kokios yra žinomiausios žiurkių rūšys?
A: Geriausiai žinomos šios žiurkių rūšys: juodosios žiurkės (Rattus rattus) ir rudosios žiurkės (Rattus norvegicus).
K: Iš kur atsirado žiurkės?
A: Žiurkės kilusios iš Azijos.
K: Kuo skiriasi žiurkės nuo pelių?
A: Žiurkės yra didesni muroidiniai graužikai, o pelės - mažesni muroidiniai graužikai. Terminai "žiurkė" ir "pelė" nėra taksonomiškai specifiniai ir gali būti taikomi skirtingų genčių atstovams.
K: Ar žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus?
A: Taip, kai kurie žmonės kaip naminius gyvūnus laiko žiurkes, vadinamąsias prabangias žiurkes.
K: Kam naudojama žiurkių mėsa?
A: Žiurkių mėsa vartojama maistui Kambodžoje, Laose, Afrikoje, Kinijoje ir Vietname.
