Žiurkės: rūšys, biologija, gyvenimo trukmė ir santykis su žmonėmis

Žiurkės: sužinokite apie rūšis, biologiją, gyvenimo trukmę ir santykį su žmonėmis — nuo laukinių iki naminių žiurkių, elgesio, rizikų ir priežiūros patarimų.

Žiurkė yra vidutinio dydžio graužikas. Žiurkės yra visaėdės — jos ėda daug įvairių rūšių maisto, nuo sėklų ir vaisių iki maisto atliekų ir vabzdžių. Dauguma žiurkių priklauso Rattus genčiai. Iš viso yra apie 56 skirtingos žiurkių rūšys.

Rūšys ir taksonomija

Geriausiai žinomos yra juodoji (Rattus rattus) ir rudoji (Rattus norvegicus) žiurkės. Šios dvi rūšys dažnai vadinamos Senojo pasaulio žiurkėmis, jų ištakos yra Azijoje. Tačiau terminas „žiurkė“ apima plačią muroidinių šeimos (Muridae) grupę — kai kurie didesni muroidiniai graužikai paprastai vadinami žiurkėmis, o mažesni — pelėmis.

Terminas žiurkė ir žodžiai, susiję su pelėmis, nėra griežtai taksonominiai. Moksliniu požiūriu šie bendriniai pavadinimai neapsiriboja tik Rattus ir Mus genčių atstovais — pavyzdžiui, yra tokios rūšys kaip paketinė žiurkė ar medvilninė pelė, kurių pavadinimai atspindi dydį ar gyvenimo būdą, o ne griežtą taksonominį statusą.

Išvaizda ir biologija

Žiurkės paprastai didesnės už peles, turi ilgas kūno dalis, ploną, dažnai pliką uodegą, stiprius kandžius, kurie nuolat auga, ir specializuotus krūminių dantų paviršius, tinkamus griauti bei maišyti maistą. Joms būdingos gerai išsivysčiusios ūsos (vibrisos), stiprus uoslės jausmas ir gebėjimas greitai daugintis.

Elgsena ir ekologija

Žiurkės gali būti naktinėmis arba daugiabūdėmis (aktyvios ir naktį, ir šviesiu paros metu), dažnai gyvena kolonijomis arba šeimomis. Jos kasa urvus, lipa medžiais ir pastatuose, gerai plaukioja (ypač Rattus norvegicus) ir yra išradingos ieškant maisto bei slėptuvių. Daug rūšių yra teritorinės ir naudoja feromonus ar šlapimą žymėti teritorijas.

Mityba

Kaip minėta, žiurkės yra visaėdės — jų racioną sudaro grūdai, vaisiai, daržovės, sėklos, vabzdžiai, maisto atliekos ir kartais smulkūs stuburiniai. Jos gali prisitaikyti prie žmogaus aplinkos ir greitai išnaudoti maisto šaltinius, todėl dažnai laikomos ekonomiką ir sveikatą kenksmingais škitais.

Dauginimasis ir gyvenimo trukmė

Žiurkės bręsta greitai: nėštumas trunka apie 20–24 dienas, vienas vadas gali turėti 6–12 jauniklių (kartais daugiau). Jaunikliai greitai auga ir per kelias savaites pasiekia nepriklausomybę. Dauguma laukinių žiurkių vidutiniškai gyvena ne ilgiau kaip vienerius metus dėl plėšrūnų, ligų ir maisto trūkumo. Dauguma naminių žiurkių — vadinamųjų prabangiomisžiurkėmis arba „fancy rats“ — gyvena ilgiau: dažniausiai 2–3 metus, kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad kai kurios veislės gali išgyventi iki 4 metų prižiūrint profesionaliai.

Santykis su žmonėmis

Žiurkės turi daugialypį ryšį su žmonėmis:

• Naminių gyvūnų rolė: kai kurie žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus — jos yra mėgstamos dėl intelekto, socialumo ir mokymosi gebėjimų. Namų sąlygomis žiurkės reikalauja tinkamos priežiūros, subalansuotos mitybos ir socialinės sąveikos.
• Moksliniai modeliai: laboratorinės žiurkės ir pelės yra pagrindiniai biomokslinių tyrimų modeliai dėl greito dauginimosi, genominio tinkamumo ir panašių fiziologinių procesų su žmonėmis.
• Škėdžiai ir sveikata: laukinės žiurkės gali pakenkti ūkiams, sandėliams, pastatams, graužti laidus bei vamzdžius ir užteršti maistą. Jos gali nešioti parazitus (utėsi, blusos) ir perduoti ligas (pvz., leptospirozę, salmoneliozę ir istoriškai — marą per blusas), todėl su jomis susiduriant būtina atsargiai laikytis higienos bei saugos priemonių.

Prevencija ir kontrolė

Norint sumažinti konflikto su žiurkėmis riziką, svarbu:

• užtikrinti švarią aplinką ir sandarų maisto laikymą,
• užsandarinėti angas ir plyšius pastatuose (žiurkės gali prasiskverbti per nedideles angas),
• naudoti tinkamas spąstų ar gaudyklių sistemas arba kreiptis į profesionalius deratizacijos specialistus,
• naudoti rodenticidus atsargiai ir pagal instrukcijas — jie gali būti pavojingi naminiams gyvūnams ir laukiniams gyvūnams.

Įdomūs faktai

• Žiurkės yra labai prisitaikančios ir geba išmokti spręsti sudėtingas užduotis bei atpažinti savo vardą ar komandą, kai jos auginamos kaip augintinės.
• Skirtingos rūšys turi skirtingą elgseną: tarkime, Rattus rattus geriau laipioja ir dažniau gyvena aukščiau (palubėse, medžiuose), o Rattus norvegicus dažnai kasa urvus žemėje ir gerai plaukioja.

Apibendrinant, žiurkės yra išradingi ir prisitaikantys gyvūnai, turintys reikšmingą ekologinį ir socialinį poveikį. Jos gali būti tiek vertinamos kaip protingi naminiai gyvūnai ar svarbūs mokslinių tyrimų objektai, tiek suvokiamos kaip kenkėjai, kai įsikuria žmogaus aplinkoje. Sprendžiant su žiurkėmis susijusias problemas, svarbu derinti prevenciją, humaniškas kontrolės priemones ir, esant reikalui, profesionalią pagalbą.

Gyvūnai

Kai kurių rūšių žiurkės laikomos kaip naminiai gyvūnai, vadinamos "prabangiomis žiurkėmis". Fantastiškos žiurkės yra prijaukintos rudosios žiurkės. Žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus nuo XIX a. Žiurkės yra socialūs ir protingi gyvūnai, kuriuos galima dresuoti. Jos taip pat mėgsta žaisti su žaislais. Kai kurie šeimininkai mano, kad žiurkių patinai yra žaismingesni už žiurkių pateles, o žiurkių patelės yra aktyvesnės ir smalsesnės. Naminės žiurkės elgiasi ne taip pat kaip laukinės žiurkės. Jos neserga daugiau ligų nei kiti įprasti naminiai gyvūnai.

Naminės žiurkės gyvena nuo 1 iki 3 metų. Žiurkių patelės yra mažesnės už žiurkių patinus. Yra žinoma, kad naminės žiurkės "juokiasi", kai yra glostomos. Jos gali būti vienspalvės, su dėmėmis arba kitaip nuspalvintos. Kai kurios žiurkės neturi plaukų. Jos vadinamos beplaukėmis žiurkėmis.

Mažasis žiurkėnas

Moksliniai tyrimai

Klarko universitete Vorčesteryje (Masačusetso valstija, JAV) pirmą kartą buvo išvesta naminių baltųjų rudųjų žiurkių populiacija. Jie tai darė, be kita ko, norėdami ištirti mitybos poveikį.

Nuo to laiko žiurkės buvo naudojamos daugelyje eksperimentų. Jos padėjo mokslininkams geriau suprasti genetiką ir ligas, taip pat kaip veikia tam tikri vaistai.

Laboratorinės žiurkės buvo naudojamos psichologiniams mokymosi ir kitų psichikos procesų tyrimams (Barnett, 2002). 2007 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žiurkės turi tam tikro laipsnio metakognityvinių gebėjimų, kurie anksčiau buvo būdingi tik žmonėms ir kai kuriems primatams. Apskritai žiurkių intelektą išmatuoti sunku. Jų elgesys yra gana lankstus ir sudaro intelekto įspūdį. Lankstus elgesys naudingas sprendžiant problemas ir mokantis.

Naminės žiurkės labai skiriasi nuo laukinių žiurkių. Jos ramesnės ir rečiau kandžiojasi; jos gali pakęsti didesnį žmonių susitelkimą; jos anksčiau dauginasi ir susilaukia daugiau palikuonių. Jų smegenys, kepenys, inkstai, antinksčiai, antinksčiai ir širdis yra mažesni (Barnett 2002).

Rudosios žiurkės dažnai naudojamos kaip modeliniai organizmai. Genetiniai tyrimai paprastai atliekami su pelėmis. Žiurkės populiaresnės atliekant tyrimus, susijusius su intelektu, mokymusi ir nelegaliais narkotikais. Taip dažniausiai yra todėl, kad žiurkės pasižymi protingumu, išradingumu, agresyvumu ir gebėjimu prisitaikyti. Atrodo, kad jų psichologija labai panaši į žmogaus psichologiją. Išvestos visiškai naujos žiurkių rūšys ir veislės, skirtos naudoti kaip laboratorinius gyvūnus, pavyzdžiui, Wistar žiurkės. Didelė dalis Rattus norvegicus genomo buvo susekvenuota.

Laboratorinių žiurkių padermė, vadinama Zuckerio žiurkėmis. Šios žiurkės veisiamos taip, kad genetiškai būtų linkusios sirgti diabetu, t. y. ta pačia liga, kuria serga ir žmonės.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra žiurkė?

K: Kiek yra žiurkių rūšių?

K: Kokios yra žinomiausios žiurkių rūšys?

K: Iš kur atsirado žiurkės?

K: Kuo skiriasi žiurkės nuo pelių?

K: Ar žmonės laiko žiurkes kaip naminius gyvūnus?

K: Kam naudojama žiurkių mėsa?

Paieška pagal raidę