Bandikotinė žiurkė (Bandicota bengalensis) – Pietų Azijos graužikas

Bandikotinė žiurkė Bandicota bengalensis yra graužikas. Gyvena Pietų Azijoje. Gali užaugti iki 40 cm ilgio. Tai žiurkė, tačiau ji nepriklauso Rattus genčiai. Jos gali būti grūdinių kultūrų ir sodų kenkėjas Indijoje ir Šri Lankoje. Puldama žiurkė kniaukia kaip kiaulė. Jų kailis nugaroje (kaip sako mokslininkai) tamsiai rudas (dorsaliai), o pilvo pusėje (ventraliai) paprastai šviesesnis arba tamsesnis pilkas. Jų kūno ilgis yra apie 25 cm, o uodega trumpesnė už kūną.

Išvaizda

Bandicota bengalensis yra stambi, tvirta graužikė su trumpesne uodega nei galva ir kūnas. Kailis nugaros dalyje dažniausiai tamsiai rudas, šonai ir pilvas pilkesni. Snukis plačiau su stipriais priekinių dantų vaikutais, kurie leidžia graužikui graužti kietus daiktus ir augalinius produktus. Bendras ilgis su uodega gali pasiekti iki 40 cm, o galvos–kūno ilgis dažnai siekia apie 20–30 cm.

Buveinė ir paplitimas

Ši rūšis paplitusi Pietų Azijoje (tarp jų minimos teritorijos — Indija, Šri Lanka ir gretimos šalys). Ji gyvena įvairiose buveinėse: žemės ūkio laukų pakraščiuose, soduose, sandėliuose, kaimų ir miesto prieigose, taip pat griovyse ir požeminiuose urveliuose. Dažnai aptinkama arti žmogaus gyvenamųjų vietovių, kur lengva rasti maisto.

Elgsena ir mityba

Bandikotinės žiurkės dažniausiai yra naktinės arba sutemų gyventojos. Jos kasa urvus su keletu išėjimų, kur laikosi ir veisiasi. Mityboje yra visavalgiškos: valgo grūdus, šaknis, vaisius, sėklas, daržoves, kartais vabzdžius ir kitus smulkius gyvūnus. Dėl polinkio vartoti grūdus ir saugoti maistą jos laikomos reikšmingu žemės ūkio kenkėju.

Dauginimasis

Bandikotinės žiurkės daugintis gali gana sparčiai — veisiasi kelis kartus per metus. Vadai paprastai sudaro kelis iki keliolikos jauniklių, priklausomai nuo maisto prieinamumo ir aplinkos. Jaunikliai auga greitai ir gana anksti įgauna savarankiškumą.

Santykis su žmogumi, žala ir sveikatos rizikos

Šios žiurkės gali sukelti didelę žalą žemės ūkiui, grauždamos ir sunaikindamos grūdus, sėklas bei pasėlius, taip pat sutrikdydamos sandėliavimą ir infrastruktūrą. Jos gali platinti erkių, blusų ir kitų parazitų pernašą, o taip pat būti vieni iš rezervuarų kai kurių zoonozių. Todėl kontrolė ir profilaktika yra svarbios ten, kur populiacijos yra gausios.

Kontrolės priemonės

Valdymui taikomas integruotas požiūris: geresnė sanitarija ir maisto sandėliavimo tvarka, sėklų ir grūdų apsauga, urvų sandarinimas, spąstai bei (atsargiai ir pagal taisykles) rodenticidai. Sėkminga kontrolė derina ekologines priemones (pvz., natūralių priešų skatinimą), mechaninius sprendimus ir socialinės švietimo iniciatyvas ūkininkams.

Būklė ir apsauga

Bandikotinė žiurkė dažnai yra gausi ir paplitusi rūšis, kurios populiacijos vietomis gali būti stiprios dėl žmogaus sukurto maisto perteklių. Dėl to ji dažniausiai nepriskiriama nykstančioms rūšims; vietinės populiacijos valdoma kaip kenkėjų problemos dalis.

Jeigu reikia konkretesnės informacijos apie Bandicota bengalensis biologiją, kontrolės metodus arba lokalų paplitimą tam tikroje šalyje, parašykite — pateiksiu daugiau detalių.

Paieška pagal raidę