Liūtai heraldikoje

Heraldikoje liūtai sutinkami dažniau nei bet kuris kitas gyvūnas. Jis tradiciškai simbolizuoja drąsą, narsą, jėgą ir karališkumą.

Jie gali būti vaizduojami kaip užtaisas ant skydo arba kaip herbas. Blazone (heraldiniame aprašyme) jie apibūdinami pagal tinktūrą (spalvą) ir padėtį (poziciją). Kartais liūto dantys ir nagai gali būti kitokios spalvos nei likusi kūno dalis; sakoma, kad liūtas "ginkluotas" ta spalva (pavyzdžiui, "A lion Or armed gules" yra auksinis liūtas su raudonais dantimis ir nagais). Kartais aprašoma net uodega, jei ji vaizduojama neįprastai. Viena iš priežasčių, kodėl liūtai vaizduojami taip įvairiai, yra ta, kad, vystantis heraldikai, daugelis žmonių norėjo, kad jų herbe būtų liūtas, tačiau negali būti dviejų vienodų herbų. Viduramžiais heraldikos paskirtis buvo identifikuoti žmones, kurių herbo išorinėje pusėje buvo ryškūs atvaizdai. Kadangi daug žmonių pradėjo dėti liūtus ant savo herbų, jie buvo dedami daugybėje skirtingų pozicijų ir visų heraldikoje naudojamų spalvų. Prancūzijoje ir Vokietijoje ant kai kurių liūtų netgi buvo daromi spalvų raštai, tarsi jie būtų tapyti.

Prancūzijos heroldai vaikščiojančius liūtus vadina leopardais, tačiau britų heroldai šį terminą vartoja retai.

Požiūris

Nors dabar heraldikoje naudojama daugybė pozicijų, viduramžių heroldai žinojo labai nedaug tokių pozicijų, nes jie tiesiog norėjo nupiešti liūtą, kad užpildytų skyde numatytą vietą. Toliau pateiktoje lentelėje aprašomos įvairios heraldinių liūtų padėtys:

Požiūris	Pavyzdys	Aprašymas
Besaikis		Iš profilio (žiūrint iš kairės pusės) pavaizduotas "besišypsantis liūtas", stovintis tiesiai ir iškėlęs priekines letenas. Užpakalinių kojų padėtis priklauso nuo vietos papročių: liūtas gali stovėti plačiai ištiesęs abi užpakalines kojas arba tik vieną, o kitą pakėlęs smogti. Apraše, ypač viduramžių heraldikoje, dažnai praleidžiamas žodis "rampant", nes tokia padėtis medžiokliniams žvėrims yra įprastinė. Pastaba: sąvoka segreant reiškia tą pačią padėtį, tačiau ji vartojama tik sparnuotiems žvėrims (t. y. grifonams ir drakonams).
Passant		"Pasyvusis liūtas" eina pakėlęs dešinę priekinę leteną, o visas kitas letenas laiko ant žemės. "Anglijos liūtas" žymi liūtą, einantį sargyboje, naudojamą kaip augmentaciją (garbės ženklą). Pastaba: Kartais pasuojantis liūtas gali būti vadinamas leopardu.
Statant		"Liūto statantas" yra stovintis, visomis keturiomis kojomis atsistojęs ant žemės, paprastai priekinėmis letenomis kartu. Tokioje padėtyje esantys liūtai dažniau sutinkami herbuose, o ne skyduose.
Svarbiausia		"Liūto salient" - tai šuolis, kai abi užpakalinės kojos yra kartu ant žemės, o abi priekinės kojos - kartu ore. Tai labai reta liūto padėtis, tačiau ji naudojama ir kitų heraldinių žvėrių atveju.
Sejant		"Liūtas sejantas" sėdi ant kupros ir abiem priekinėmis letenomis remiasi į žemę.
Seiant iškelti		"Sėdintis ant kupros liūtas" sėdi ant kupros, bet jo kūnas yra stačias (vertikalus), o abi priekinės letenos pakeltos į viršų (kartais tai vadinama "sėdinčiu rampantu").
Couchant		"Liūtas couchant" yra gulintis, bet pakelta galva.
Neveikiantis		"Mieguistas liūtas" yra gulintis užmerktomis akimis ir nuleista galva, atsirėmęs į priekines letenas, tarsi miegantis.

Kiti terminai vartojami siekiant išsamiau apibūdinti liūto padėtį. Liūto galva paprastai matoma pagal bendrą padėtį (atsisukusi į kairę), jei nenurodyta kitaip. Jei liūtas visu kūnu pasisukęs į dešinę, jis yra sinister arba contourné. Jei liūtas visu kūnu atsisukęs į žiūrovą, jis yra affronté. Jei į žiūrovą žiūrima tik galva, jis yra guardant arba gardant, o jei žiūri atgal per petį (kūnu į kairę, bet galva pasukta į dešinę), jis yra regardant. Šie žodžiai seka po pagrindinio padėties aprašymo, o tada liūtas toliau apibūdinamas kaip ginkluotas (dantimis ir nagais) kitos spalvos, jei naudojama kita spalva. Ir galiausiai gali būti apibūdinama uodega, jei ji neįprasta. Liūtas (ar kitas žvėris) bailys uodegą nešioja tarp užpakalinių kojų. Uodega taip pat gali būti nowed (surišta) arba liūtas gali būti queue fourchée (šakota uodega) arba double-queued (dvi uodegos).