IUCN — Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga: kas tai?
IUCN — tarptautinė gamtos ir išteklių apsaugos sąjunga: sužinokite apie jos misiją, istoriją, projektus ir vaidmenį biologinės įvairovės bei tvaraus naudojimo apsaugoje.
Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN) yra tarptautinė organizacija, įsteigta augalams, gyvūnams ir buveinėms apsaugoti. Iš pradžių ji buvo vadinama "Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga". Ji buvo įkurta 1948 m. Jos pagrindinė būstinė yra Glande, Šveicarijoje. IUCN vienija 83 valstybes, 108 vyriausybines agentūras, 766 nevyriausybines organizacijas ir 81 tarptautinę organizaciją bei apie 10 000 ekspertų ir mokslininkų iš viso pasaulio šalių.
IUCN tikslas - daryti įtaką, skatinti ir padėti viso pasaulio šalims išsaugoti gamtos kokybę ir įvairovę. Ji taip pat turi užtikrinti, kad bet koks gamtos išteklių naudojimas būtų sąžiningas ir tvarus, nedarantis žalos Žemei.
Pagrindinės veiklos sritys
IUCN atlieka kelias tarpusavyje susijusias funkcijas:
- Vertinimas ir mokslas: rengia tarptautinius vertinimus apie rūšių būklę, buveinių būklę ir ekosistemų pažeidžiamumą.
- Politikos formavimas ir konsultacijos: teikia rekomendacijas vyriausybėms, tarptautinėms organizacijoms ir privataus sektoriaus partneriams dėl tvarios gamtos išteklių tvarkymo, apsaugos zonų kūrimo ir teisėkūros pokyčių.
- Praktinė apsauga: inicijuoja ir remia projektus vietos lygmenyje – nuo nykstančių rūšių reintrodukcijos iki buveinių atkūrimo ir bendruomenių įtraukimo programų.
- Švietimas ir gebėjimų stiprinimas: rengia mokymus, gairių dokumentus ir skatina visuomenės sąmoningumą apie biologinę įvairovę ir gamtos teikiamas paslaugas.
- Standartai ir gairės: kuria tarptautinius standartus, pvz., buveinių ir apsaugos sprendimų vertinimo metodikas, teisines priemones ir gerosios praktikos rekomendacijas.
IUCN Raudonoji knyga (The IUCN Red List)
Vienas žinomiausių IUCN produktų yra IUCN Raudonoji knyga (IUCN Red List of Threatened Species) – pasaulinis rūšių išlikimo rizikos vertinimo standartas. Jis klasifikuoja rūšis pagal išnykimo riziką kategorijomis, tokiomis kaip:
- Extinct (išnykusi)
- Extinct in the Wild (išnykusi laisvėje)
- Critically Endangered (kritiškai nykstanti)
- Endangered (nykstanti)
- Vulnerable (pažeidžiama)
- Near Threatened (netoli grėsmės)
- Least Concern (mažiausiai rūpesčių keliančios)
- Data Deficient (nepakankamai duomenų)
Be rūšių sąrašų, IUCN kuria ir leidžia kitus vertinimo įrankius, pavyzdžiui, Red List of Ecosystems (ekosistemų vertinimus) bei gairių rinkinius, padedančius planuoti apsaugos priemones ir stebėti pažangą.
Struktūra ir narystė
IUCN yra daugiašalė organizacija, kurioje veiklą vykdo nariai (valstybės, vyriausybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos) bei plataus profilio ekspertų tinklas. Organizacija taip pat turi kelias komisas, kurios suburia savanorius ekspertus:
- Species Survival Commission (SSC) – rūšių išlikimo komisija
- World Commission on Protected Areas (WCPA) – apsaugotų teritorijų komisija
- Commission on Ecosystem Management (CEM)
- Commission on Environmental Law (WCEL)
- Commission on Education and Communication (CEC)
IUCN tarptautinis sekretoriatas koordinuoja veiklą iš pagrindinės būstinės Glande ir regioninių biurų, o daug projektų įgyvendinama bendradarbiaujant su vyriausybėmis, vietos bendruomenėmis, akademine bendruomene ir privataus sektoriaus partneriais.
Istorija ir reikšmė
IUCN įkurtas 1948 m. po Antrojo pasaulinio karo, kai augo tarptautinis suvokimas apie gamtos išsaugojimo svarbą. Per dešimtmečius organizacija tapo pagrindiniu tarptautiniu ekspertų šaltiniu biologinės įvairovės vertinimui ir apsaugos politikos formavimui. IUCN darbai prisideda prie tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, Biodiversity apsaugos konvencijų, ir dažnai panaudojami priimant sprendimus dėl gamtos išteklių valdymo.
Iššūkiai ir ateities kryptys
IUCN dirba su sudėtingais iššūkiais: klimato kaita, biologinės įvairovės mažėjimas, invazinės rūšys, žemės ūkio bei pramonės poveikis. Ateityje organizacija orientuojasi į sprendimus, susijusius su gamta grįstomis priemonėmis (nature-based solutions), ekosistemų atkūrimu ir platesniu vietos bendruomenių įtraukimu į apsaugos veiklas. IUCN vaidmuo – ne tik nustatyti problemas ir rizikas, bet ir kurti praktinius, moksliškai pagrįstus sprendimus, kurie padėtų suderinti žmonių gerovę ir gamtos išsaugojimą.
Apibendrinant: IUCN yra tarptautinė platforma, vienijanti institucijas, ekspertus ir organizacijas, kurios kartu kuria žinias, standartus ir projektus siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir skatinti gamtos išteklių tvarų naudojimą visame pasaulyje.
Istorija
Pirmasis UNESCO generalinis direktorius (seras Džulianas Hakslis) norėjo suteikti UNESCO daugiau mokslinio pagrindo. Jis surengė susitikimą, kad būtų įkurta nauja organizacija gamtai apsaugoti.
1948 m. spalio 5 d. Fontenblo (Prancūzija) vykusiame pirmajame susitikime 18 vyriausybių, septynios tarptautinės organizacijos ir 107 nacionalinės gamtos apsaugos organizacijos susitarė įkurti Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą.
Nuo pat pradžių svarbiausias uždavinys buvo ištirti ir sukurti priemones, kurios leistų vystytis ir padėtų žmonėms ir tautoms geriau saugoti savo augaliją ir gyvūniją. ICUN visada teigė, kad vietos bendruomenių, žmonių ir tautų poreikiai turi būti pagrindinė išsaugojimo plano dalis. Geriausiai būtų saugomos teritorijos, kurioms reikia apsaugos, ir nykstančios rūšys:
| " | jei vietos gyventojai manytų, kad tai atitinka jų pačių interesus. Darbas su vietos gyventojais, o ne prieš juos tapo pagrindiniu IUCN darbo principu. | " |
|
| - Puslapis 61 |
Šiuo metu IUCN turi biurus daugelyje pasaulio šalių. Ji gali naudotis didelės grupės daugiausia savanoriškai dirbančių specialistų, teikiančių vietos lygmens konsultacijas ir gamtosaugos paslaugas, paslaugomis.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN)?
A: IUCN yra tarptautinė organizacija, įsteigta augalams, gyvūnams ir buveinėms apsaugoti.
K: Kaip pirmą kartą buvo pavadinta IUCN?
A: Iš pradžių IUCN vadinosi "Pasaulio gamtos apsaugos sąjunga".
K: Kada buvo įkurta IUCN ir kur yra jos pagrindinė būstinė?
A.: IUCN pradėjo veikti 1948 m., o jos pagrindinė būstinė yra Glande, Šveicarijoje.
K.: Kas vienija IUCN?
A: IUCN vienija 83 valstybes, 108 vyriausybines agentūras, 766 nevyriausybines organizacijas ir 81 tarptautinę organizaciją bei apie 10 000 ekspertų ir mokslininkų iš viso pasaulio šalių.
K: Koks yra IUCN tikslas?
A: IUCN tikslas - daryti įtaką, skatinti ir padėti viso pasaulio šalims išsaugoti gamtos kokybę ir įvairovę. Ji taip pat turi užtikrinti, kad bet koks gamtos išteklių naudojimas būtų sąžiningas ir tvarus, nedarantis žalos Žemei.
K: Koks yra IUCN tikslas?
A: IUCN tikslas - apsaugoti ir išsaugoti aplinką, tausiai naudojant ir išsaugant gamtos išteklius.
K: Kodėl IUCN yra svarbi?
A: IUCN yra svarbi, nes atlieka svarbų vaidmenį telkiant įvairias organizacijas ir ekspertus, kad būtų skatinamas tvarus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga, o tai svarbu bendrai planetos sveikatai ir gerovei.
Ieškoti