Kas yra gamtiniai ištekliai: apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai

Gamtiniai ištekliai: aiškus apibrėžimas, pagrindiniai tipai ir įdomūs pavyzdžiai (oras, vanduo, nafta, vėjo energija ir kt.) — sužinokite, kaip jie veikia ir kodėl svarbūs.

Gamtiniai ištekliai – tai >tai, ką žmonės gali naudoti ir kas gaunama iš gamtinės aplinkos. Jie apima tiek matomus ir tiesiogiai naudojamus elementus, pavyzdžiui, oras ar vanduo, tiek žaliavas ir energijos šaltinius, tokius kaip mediena, nafta, vėjo energija, gamtinės dujos, geležis ir anglis. Gamtiniai ištekliai gali būti naudojami tiesiogiai arba perdirbami ir paverčiami kitomis prekėmis bei paslaugomis.

Apibrėžimas ir ribos tarp gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių

Riba tarp gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių nėra visiškai aiški: daugeliui išteklių reikalinga žmogaus veikla, kad juos būtų galima panaudoti efektyviai. Pavyzdžiui, Hidroenergija nėra grynai natūralus produktas — ji gaunama iš judančio vandens energijos, kurią žmonės paverčia elektros energija naudodami turbinas. Kitaip sakant, judantis vanduo yra natūralus išteklius, o hidroelektrinė — technologinė jo panaudojimo forma.

Tipai ir klasifikacija

• Atsinaujinantys ištekliai – tie, kurie atsinaujina natūraliai per palyginti trumpą laiką. Pavyzdžiai: saulės spinduliuotė, vėjo energija, mediena (tvariai tvarkant miškus), vandens srautai.
• Neatsinaujinantys ištekliai – susiformuoja per geologinius laikotarpius ir yra riboti: nafta, gamtinės dujos, geležis, anglis.
• Biotiniai ir abiotiniai – biotiniai (gyvenimo produktai): mediena, žemės ūkio produkcija; abiotiniai: metalai, akmenys, vanduo, oras.
• Srautinių (flow) išteklių kategorija – energijos formai priklausantys ištekliai, pvz., saulės šviesa, vėjas, upių srautai. Jie „tekę“ ir juos reikia fiksuoti techninėmis priemonėmis.

Pavyzdžiai ir techninis apdirbimas

Daugelis natūralių žaliavų reikalauja apdirbymo, kol virsta naudingu produktu. Nafta ir geležies rūdos yra natūralūs ištekliai, tačiau juos reikia apdirbti, kad iš jų būtų galima pagaminti naudingą rafinuotą naftą ir plieną. Atominė energija gaunama iš metalinio branduolinio kuro, pavyzdžiui, skylančio urano ir plutonio, tačiau natūralias uolienas reikia techniškai apdoroti, kad iš jų būtų galima pagaminti šį branduolinį kurą. Toks perdirbimas dažnai reikalauja didelių technologinių investicijų ir sukelia papildomą poveikį aplinkai.

Naudojimas ir svarba

• Energetika: ištekliai kaip nafta, dujos, anglis, vėjas ir vanduo suteikia energiją.
• Pramonė: metalai ir kitos žaliavos naudojamos gamyklose ir statyboje.
• Aplinkosauga ir ekosistemos paslaugos: oras, vanduo, dirvožemis ir biologinė įvairovė užtikrina tarpusavio ryšius, reikalingus maisto gamybai ir klimato reguliavimui.
• Žemės ūkis ir maisto sauga: dirvožemis, vanduo ir klimatas – pagrindiniai gamtos „resursai“ maisto gamybai.

Tvarumas ir valdymas

Siekiant išsaugoti gamtinius išteklius ateičiai, svarbu taikyti tvarios plėtros principus: efektyvus išteklių naudojimas, atsinaujinančių šaltinių skatinimas, perdirbimas ir atliekų mažinimas. Be to, reikalinga saugoti ekosistemas, kad natūralūs atsinaujinimo mechanizmai (pvz., miškų regeneracija, dirvožemio atstatymas) veiktų efektyviai.

Rizikos ir iššūkiai

• Išteklių išeikvojimas ir jų geografinis/išsivystymo nelygumai.
• Aplinkos tarša ir klimato kaita dėl intensyvaus neatsinaujinančių išteklių naudojimo.
• Technologinės ir ekonominės kliūtys pereinant prie atsinaujinančių šaltinių.

Apibendrinant: gamtiniai ištekliai apima plačią gamtos suteiktų žaliavų ir energijos formų įvairovę. Daugelis jų yra tiesiogiai naudojami, o daugeliui reikia technologinio apdorojimo, kad taptų naudingais produktais. Svarbu subalansuoti išteklių naudojimą su jų atstatymu ir aplinkos apsauga, kad būtų užtikrinta ilgalaikė nauda visuomenei.

Tiekimas

Dažnai sakome, kad yra dvi gamtos išteklių rūšys: atsinaujinantys ir neatsinaujinantys ištekliai.

• Atsinaujinantys ištekliai - tai ištekliai, kuriuos galima naudoti vėl ir vėl. Pavyzdžiui, dirvožemis, saulės šviesa ir vanduo yra atsinaujinantys ištekliai. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis net ir vanduo nėra lengvai atsinaujinantis. Mediena yra atsinaujinantis išteklius, tačiau jai atsinaujinti reikia laiko, o kai kur žmonės žemę naudoja kam nors kitam. Dirvožemis, jei jis išpurenamas, nėra lengvai atnaujinamas.
• Neatsinaujinantys ištekliai - tai ištekliai, kurie neauga ir neatsinaujina, arba ištekliai, kurių atsinaujinimas užtruktų labai ilgai. Pavyzdžiui, anglis yra neatsinaujinantis išteklius. Kai naudojame anglis, vėliau jų lieka mažiau. Neatsinaujinantį išteklių galime naudoti tiesiogiai (pavyzdžiui, degindami naftą maistui gaminti) arba galime rasti atsinaujinantį išteklių, kurį naudosime (pavyzdžiui, naudodami vėjo energiją gamindami elektrą maistui gaminti).

Dauguma gamtos išteklių yra riboti. Tai reiškia, kad jie galiausiai baigsis. Amžinieji ištekliai turi nesibaigiančias atsargas. Keletas amžinųjų išteklių pavyzdžių: saulės energija, potvynių ir atoslūgių energija ir vėjo energija. Gali būti ribojamas kiekis, kurį galima paimti per tam tikrą dieną ar metus, tačiau tą kiekį galima vėl paimti kitą dieną ar kitais metais.

Kai kurie iš veiksnių, darančių įtaką išteklių pasiūlai, yra tai, ar juos galima perdirbti ir ar yra tinkamų medžiagos pakaitalų. Neatsinaujinančių išteklių negalima perdirbti. Pavyzdžiui, iškastinis kuras negali būti perdirbamas.

Dirvožemis - gamtinis ūkininkavimo išteklius

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra gamtiniai ištekliai?

K: Kuo skiriasi gamtiniai ištekliai nuo žmogaus sukurtų išteklių?

K: Iš ko gaminama atominė energija?

K: Ar vėjo energija yra gamtinis išteklius?

Klausimas: Ar uolienos yra gamtos ištekliai?

K: Ar gamtos ištekliai yra riboti?

K: Kodėl gamtinius išteklius reikia apdoroti, kad iš jų būtų pagaminti tinkami naudoti produktai?

Paieška pagal raidę