Saulės energija: kas tai, kaip veikia ir kur naudojama
Saulės energija: sužinokite, kas tai, kaip veikia ir kur naudojama — nuo namų saulės elektrinių iki atokių vietovių. Atsinaujinanti ir vis pigėjanti alternatyva.
Saulės energija - tai iš saulės gaunamos šilumos - energijos - transformacija. Ją žmonės naudoja jau tūkstančius metų įvairiais būdais: senovėje saulės šiluma džiovino maistą, šildė namus ar buvo naudojama konstrukcijoms ir miestų planavimui. Seniausiai saulės energija naudojama šildymui, maisto ruošimui ir džiovinimui. Šiandien saulės energija taip pat naudojama elektrai gaminti ten, kur nėra kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, toli nuo žmonių gyvenamų vietų ir kosmose.
Kaip tai veikia
Yra dvi pagrindinės saulės energijos panaudojimo technologijos:
- Fotovoltinė (PV) energija: saulės šviesa (fotonai) pataiko į saulės baterijos (pv. silicio plokštelių) ląsteles ir sukelia elektronų srautą – taip susidaro elektros srovė. PV moduliai gamina nuolatinę srovę (DC), kurią įprastai per keitiklį (inverterį) paverčia kintamąja (AC) tinklo įtampai. Komerciniai moduliai paprastai turi 15–22 % efektyvumą, tačiau modernios technologijos ir stebėjimo sistemos (sun-tracking) leidžia pagerinti energijos išgavimą.
- Saulės šiluma (terminė): saulės kolektoriai surenka saulės šilumą ir ją perduoda karšto vandens sistemoms arba pastatų šildymui. Yra plokšteliniai ir vakuuminiai kolektoriai. Dideliuose jėgainėse taikomos koncentruotos saulės energijos (CSP) sistemos, kur veidrodžiai fokusuoja šviesą į vieną tašką arba vamzdį, kaitina terpę (pvz., skystį arba ištirpusią druską) ir sukuria garą turbinai – taip gaminama elektra.
Kur naudojama saulės energija
Saulės energija turi daug praktinių panaudojimo sričių:
- Namų šildymas ir karštas vanduo: saulės kolektoriai tiekia šilumą buičiai ir sumažina energijos sąnaudas šildymui.
- Maisto ruošimas ir džiovinimas: tradicinės saulės krosnys, saulės džiovyklos žemės ūkio produktams ir modernios saulės viryklės.
- Elektros gamyba: stacionarūs stogų montuojami PV moduliai, saulės parkai ir CSP jėgainės tiekiantys elektrą tiek miestams, tiek nutolusioms vietovėms.
- Nuotolinės ir specialios paskirties vietos: saulės energija ypač tinkama ten, kur nėra prieigos prie tinklo arba kuro, pavyzdžiui, atokios gyvenvietės, meteorologinės stotys, telekomunikacijų įrenginiai ir palydovai kosmose.
- Pramoniniai procesai ir šilumos tiekimas: dideli kolektoriai arba CSP sistemos gali tiekti procesinę šilumą pramonei arba į kombinuotus energijos tiekimo sprendimus su įrašymo akumuliatoriais.
Privalumai ir iššūkiai
- Privalumai:
- Saulė visada skleidžia šilumą, todėl saulės energiją galima laikyti atsinaujinančia energija.
- Mažina priklausomybę nuo neatsinaujinantiems ištekliams, tokiems kaip anglis ir nafta, bei sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
- Technologijos brangsta mažiau: PV įrenginių kainos per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, todėl saulės elektros gamyba dažnai tampa ekonomiškai patraukli.
- Iššūkiai:
- Priklausomybė nuo saulės – naktį ir debesuotą dieną energijos generacija mažesnė; reikalingos akumuliavimo arba rezervinės sistemos.
- Žemės naudojimas ir landšafto pokyčiai dideliuose saulės parkuose.
- Gamybos grandinė: PV modulių gamyba reikalauja medžiagų ir energijos, todėl svarbu atsižvelgti į visą gyvavimo ciklą.
Energijos saugojimas ir integracija
Norint kompensuoti saulės energijos kintamumą naudojamos kelios saugojimo ir valdymo priemonės:
- Elektros baterijos (ličio joninės, kitos chemijos sprendimai).
- Šilumos kaupikliai (pvz., ištirpusi druska CSP sistemose arba vandens/akmens šilumos rezervuarai namų sistemose).
- Pompavimo hidroakumuliacinės elektrinės arba perteklius energijos paverčiant vandeniliu (elektrolizė) tolimesniam naudojimui.
- Išmaniųjų tinklų technologijos, kurios leidžia geriau skirstyti energiją tarp gamybos, saugojimo ir vartotojų.
Ateities tendencijos
Plėtros tendencijos apima efektyvesnių PV medžiagų (pvz., įvairūs perovskitai ir daugiasluoksnės ląstelės), didesnį energijos kaupimo pajėgumą ir integraciją į pastatų fasadus bei transporto priemones. Auga decentralizuoto energijos gamybos modeliai – namų savininkai su saulės moduliais ir baterijomis gali tapti aktyviais tinklo dalyviais.
Santrauka
Saulės energija yra patikima, plačiai prieinama ir vis labiau ekonomiška alternatyva iškastiniams energijos šaltiniams. Ji tinka tiek paprastiems kasdieniams poreikiams (šiltiems radiatoriams, karštam vandeniui, maisto ruošimui), tiek didelės apimties elektros gamybai ar kosminių misijų energijos tiekimui. Efektyvus jos pritaikymas reikalauja tinkamų technologijų parinkimo, energijos saugojimo sprendimų ir planavimo, tačiau technologijų pažanga nuolat plečia galimybes ir mažina kaštus.

Ties ekvatoriumi Saulė Žemės paviršiaus kvadratiniam metrui suteikia maždaug 1000 vatų.

Viršutinėje diagramoje parodyta, kad saulės šviesos stiprumas yra mažesnis arčiau Žemės polių. Apatiniame žemėlapyje parodyta, kiek saulės energijos patenka į Žemės paviršių po to, kai debesys ir dulkės turi atspindėti ir sugerti dalį saulės energijos.

Saulės spinduliuotės žemėlapis: Pasaulinė horizontalioji spinduliuotė Europoje
Energijos naudojimas
Saulės energija šiandien naudojama įvairiais būdais:
- Kaip šiluma karštam vandeniui ruošti, pastatams šildyti ir maistui gaminti
- Elektros energijos gamyba naudojant saulės baterijas arba šilumos variklius
- Iš jūros vandens pašalinti druską.
- naudoti saulės spindulius drabužiams ir rankšluosčiams džiovinti.
- Augalai jį naudoja fotosintezės procese.
- Naudoti maisto ruošimui (saulės viryklės)
Saulės energija
Didžioji dalis Saulės energijos, prasiskverbusi pro Žemės atmosferą, yra matomos šviesos ir infraraudonųjų spindulių pavidalo. Vykstant fotosintezės procesui, augalai Saulės šviesos energiją paverčia chemine energija (cukrumi ir krakmolu). Žmonės nuolat įvairiais būdais naudoja šias energijos atsargas, pavyzdžiui, degindami medieną iš iškastinio kuro arba tiesiog valgydami augalus, žuvis ir gyvūnus.
Saulės spinduliuotė Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius pasiekia 1366 vatų kvadratiniam metrui (W/m2 ) galia. Kadangi Žemė yra apvali, paviršius, esantis arčiau ašigalių, yra pasuktas kampu nuo Saulės ir gauna daug mažiau Saulės energijos nei paviršius, esantis arčiau ekvatoriaus.
Šiuo metu saulės elementų plokštės geriausiu atveju į elektrą paverčia apie 15 % į jas patenkančių saulės spindulių. Tamsūs diskai trečioje diagramoje dešinėje yra įsivaizduojami žemės plotai, kuriuos padengus 8 % efektyvumo saulės baterijomis, būtų pagaminama šiek tiek daugiau elektros energijos, nei pasauliui reikėjo 2003 m.
Susiję puslapiai
- Atsinaujinančiosios energijos temų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra saulės energija?
A: Saulės energija - tai šilumos, iš saulės gaunamos energijos, transformacija.
K: Kaip seniai naudojama saulės energija?
A.: Saulės energiją jau tūkstančius metų įvairiais būdais naudoja žmonės visame pasaulyje.
K: Kokie yra seniausi saulės energijos panaudojimo būdai?
A: Seniausiai saulės energija naudojama šildymui, maisto ruošimui ir džiovinimui.
K: Kur saulės energija gali būti naudojama elektrai gaminti?
A.: Saulės energija gali būti naudojama elektrai gaminti ten, kur nėra kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, toli nuo žmonių gyvenamų vietų arba kosmose.
K: Ar tampa pigiau gaminti elektrą iš saulės energijos?
A.: Taip, elektros energija iš saulės energijos tampa vis pigesnė.
K: Ar saulės energija yra atsinaujinanti, ar neatsinaujinanti?
A.: Saulės energiją galima laikyti atsinaujinančiu ištekliu ir alternatyva neatsinaujinantiems ištekliams, tokiems kaip anglis ir nafta.
Ieškoti