Akmens anglis

Istorija

Anglis buvo svarbiausias pramonės revoliucijos kuras. XX a. anglis buvo svarbi geležinkelių krovinių gabenimo dalis Jungtinėje Karalystėje - ji sudarė didžiąją dalį kai kurių bendrovių krovinių kiekio. XXI a. pradžioje, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Jungtinėje Karalystėje ir keliose kitose šalyse buvo uždaryta dauguma anglimi kūrenamų elektrinių.

Didžiosios Britanijos anglių telkiniai XIX amžiuje.

Skirtingos anglies rūšys ir jų susidarymo būdai

Tinkamomis sąlygomis augalinė medžiaga palaipsniui transformuojama į

1. Durpės - tai dar ne anglis.
2. Lignitas (rusvosios anglys) yra nešvariausia anglis, kurią sudaro apie 60-70 proc. anglies ir kuri naudojama kaip kuras elektros energijai gaminti. Smalkės yra kompaktiška lignito forma, kuri kartais poliruojama ir nuo seno naudojama kaip dekoratyvinis akmuo.
3. Subbituminės akmens anglys naudojamos kaip kuras garų elektros energijos gamybai. Be to, jos yra lengvųjų aromatinių angliavandenilių šaltinis cheminės sintezės pramonėje.
4. Bituminės akmens anglys yra tanki uoliena, juoda, kartais tamsiai ruda. Tai palyginti minkšta anglis, kuri lengvai ir greitai skyla ir dega. Naudojama kaip kuras elektrinėse, šilumos ir elektros energijos gamybai, kalvystei ir koksui gaminti.
5. Kadaise akmens anglis buvo plačiai naudojama kaip garo lokomotyvų kuras. Dėl šios specializuotos paskirties JAV ji kartais vadinama jūrine akmens anglimi. Mažoji garo anglis (sausieji maži garo riešutai arba DSSN) buvo naudojama kaip kuras buitiniam vandens šildymui.
6. Antracitas yra kietesnė, blizganti, juoda anglis. Ji ilgiau dega ir daugiausia naudojama gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms šildyti.
7. Grafitą sunku deginti, todėl jis ne taip dažnai naudojamas kaip kuras. Jis vis dar naudojamas pieštukuose, sumaišytuose su moliu. Sumaltas į miltelius jis gali būti naudojamas kaip tepalas.

Paprastai manoma, kad deimantas yra galutinis šio proceso rezultatas, tačiau tai nėra tiesa. Deimantas yra anglis, bet jis nesusidaro iš anglies.

Akmens anglių sudėtyje yra priemaišų. Nuo konkrečių priemaišų priklauso jų naudojimas. Koksavimo akmens anglys turi mažai pelenų, sieros ar fosforo. Jie sugadintų aukštakrosnėje pagamintą geležį.

Bituminių anglių sluoksnis Naujosios Škotijos pajūryje

Aplinkosaugos problemos

Deginant anglis, vienam energijos vienetui tenka beveik trečdaliu daugiau anglies dioksido nei deginant naftą ir 80 proc. daugiau nei deginant gamtines dujas. Beveik pusė žmonių išmetamo anglies dioksido susidaro deginant anglis, todėl tai yra didžiausia visuotinio atšilimo priežastis. Anglis prisideda prie rūgščiųjų lietų ir smogo susidarymo, ypač kai deginama be valymo įrenginių. Deginant anglis išsiskiria toksiškos cheminės medžiagos, įskaitant suodžius, gyvsidabrį ir anglies monoksidą, kurios sukelia tokias ligas kaip vėžys ir astma tiek žmonėms, tiek laukiniams gyvūnams. Anglies kasyba, ypač kalnų viršūnių kasyba, gali pažeisti didelius žemės plotus ir sunaikinti natūralias buveines. Aukštesnės rūšies anglys dega švariau nei žemesnės, nors jos vis tiek teršia labiau nei kitas kuras. Deginant anglis susidaro ne tik oro tarša, bet ir toksiški anglies pelenai, kurie, atsitiktinai patekę į aplinką, gali užteršti vandenį. Pasaulyje dega keletas požeminių kasyklų gaisrų. Dėl šių požeminių gaisrų į orą išsiskiria nuodingi dūmai, be to, gali sugriūti virš jų esantis gruntas. Dėl požeminės anglių kasyklos gaisro buvo evakuotas ir šiuo metu apleistas Centralijos miestas Pensilvanijos valstijoje.

Mirtys ir ligos dėl taršos

Sunku pateikti tikslius duomenis apie anglies poveikį sveikatai. Teigiama, kad dėl anglies kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 800 000 žmonių ir milijonai žmonių suserga. Anglies kasėjai dažnai suserga pneumokoniozėmis (juodųjų plaučių liga) dėl anglies dulkių poveikio.

Deginant anglis susidaro daug oro taršos

Protestai prieš anglį

Pasipriešinimas anglies taršai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių XIX a. prasidėjo šiuolaikinis aplinkosaugos judėjimas.

Protestas prieš klimato kaitos daromą žalą Didžiajam barjeriniam rifui Australijoje


Medžių nameliai, skirti protestuoti prieš Hambacho miško dalies kirtimą dėl Hambacho paviršinės kasyklos Vokietijoje: 2018 m. kirtimas buvo sustabdytas

Anglies pikas

Anglies pikas - tai metai, kuriais iškasama arba sudeginama daugiausia anglies. Daugelyje šalių anglies piko metai jau praėjo, pavyzdžiui, Vokietijoje - 1985 m., o Jungtinėse Amerikos Valstijose - 2008 m. Dabar šios šalys išgauna ir degina mažiau anglies. Tačiau Kinija vis dar kasa daug anglies ir padeda kelioms šalims, pavyzdžiui, Pakistanui, iškasti daugiau anglies ir pastatyti daugiau anglimi kūrenamų elektrinių. Taigi anglies piko metai pasaulyje gali būti praėję.

Anglies suvartojimas pasaulyje

Energija

Palyginti su kitais neatsinaujinančiais energijos šaltiniais, akmens anglis yra neefektyvi ir išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Anglis yra plačiai paplitusi ir pigi.

• Anglis patenkina maždaug ketvirtadalį pasaulio šildymo poreikių.

Elektra

• Anglimis kūrenamose elektrinėse pagaminama 37 proc. pasaulio elektros energijos.

Pramonė

• Beveik 70 % pasaulio plieno gamybos priklauso nuo anglies deginimo.

Šalys

Didžiausia pasaulyje anglių gamintoja yra Kinija, kuri kasmet išgauna apie 4 mlrd. tonų, toliau eilės tvarka seka Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Indonezija ir Rusija, išgaunančios mažiau nei po milijardą tonų. Didžiausia eksportuotoja yra Australija, o didžiausios importuotojos - Kinija, Indija ir Japonija.

Folkloras

Kai kuriose kultūrose Kalėdų Senelis Kalėdų proga blogai besielgiantiems vaikams atneša anglių. Ši legenda atkeliavo iš Viktorijos laikų, kai buvo įprasta židinyje deginti anglis, o ne malkas. Vaikai, negavę žaislų, bent jau gaudavo anglių, kad nesušaltų.

Susiję puslapiai

• Anglies kasyba