Nuosėdinė uoliena
Nuosėdinės uolienos - tai uolienos, susidariusios iš nuosėdų. Jos nusėda laikui bėgant ir dažnai yra sluoksniuotos, todėl jas galima pamatyti uolose. Kitos uolienų rūšys yra magminės ir metamorfinės uolienos.
Nuosėdos paprastai susidaro iš medžiagų, kurios nukrenta į vandenynų ir ežerų dugną. Tai smulkios kitų uolienų dalelės, negyvi gyvūnai, augalai ir mikroorganizmai. Be to, vandenyje iš tirpalo gali nusėsti neorganinės cheminės medžiagos. Trys labiausiai paplitusios nuosėdinės uolienos yra klintys, smiltainis ir skalūnai.
Nuosėdinės uolienos užima 75-80 % Žemės sausumos ploto, tačiau jos sudaro tik 5 % Žemės plutos. Santykinis įvairių nuosėdinių uolienų tipų paplitimas yra toks:
Dviejų tipų nuosėdinės uolienos: kalkiniai skalūnai, kuriuos dengia klintys. Kamberlando plynaukštė, Tenesis.
Raudonasis smiltainis: Smiltainis: Wirralas, Anglija
Nuosėdinė uoliena: Karnataka, Indija
Slėgio tirpalas klastinėje uolienoje. Medžiaga tirpsta tose vietose, kur liečiasi grūdai, o atvirose porų erdvėse medžiaga kristalizuojasi iš tirpalo (kaip cementas). Dėl to vyksta grynasis medžiagos srautas iš sričių, kuriose yra didelis įtempis, į sritis, kuriose yra mažas įtempis. Dėl to uoliena tampa kompaktiškesnė ir kietesnė. Taip birus smėlis gali tapti smiltainiu.
Fosilija skalūnuose: Grube Messel, Vokietija.
Konsolidavimas
Laikui bėgant nuosėdos suspaudžiamos ir suspaudžiamos, todėl jos "konsoliduojasi" (tampa tvirtos) į uolienų sluoksnius. Stratigrafija - tai šių sluoksnių tyrimas
Cementacija atsiranda, kai ištirpę mineraliniai komponentai nusėda nuosėdų tarpeliuose. Tai nuosėdų sulipimas, kuris sudaro uolieną.
Priešingu atveju iš uolienų gali būti išspaustas vanduo, tačiau jos ilgą laiką išlieka nepakitusios. Yra daugybė nesusigulėjusių nuosėdų karjerų, kuriuose statybų pramonei iškasamas smėlis ir žvyras. Tokiuose karjeruose gali būti iškasamas smėlis, kuris kaip smėlis išliko nuo juros periodo. Tačiau konsoliduotas smėlis, smiltainis, gali būti labai kieta uoliena.
Konsoliduotos uolienos gali būti dar šiek tiek pakeistos dėl prasiskverbiančio vandens arba dėl karščio ir didelio slėgio.
Nuosėdinių uolienų tipai
Nuosėdos susidaro vykstant trims procesams:
- Kietosios dalelės nusidriekė nuo žemės.
- Į vandenį išmesti gabaliukai, pvz., kriauklės.
- Cheminės medžiagos, esančios tirpale, kurios gali nusėsti.
Šių nuosėdinių procesų - atmosferos poveikio, transportavimo ir nusėdimo - metu gaunami trys galutiniai produktai: kvarcinis smėlis, skalūnai (iš molio) ir kalkakmenis (CaCO3). Dauguma nuosėdinių uolienų yra šio bendro modelio variacijos.
Kreida, kalkakmenis ir dolomitas iš esmės yra pagaminti iš kalcio karbonato. Jis gaunamas iš mineralų ir gyvūnų (ypač gyvūnų kiautų) dalelių mišinio. Jie dažniausiai susidaro vandenynuose. Skalūnai, smiltainiai ir konglomeratai yra klastinės uolienos. Jie sudaryti iš kitų uolienų gabalėlių. Šie gabalai galėjo atsirasti dėl vandens, ledo ar vėjo sukeltos erozijos. Anglis gaminama iš senovinių augalų; nafta ir gamtinės dujos taip pat yra organinės kilmės.
Kai kurios nuosėdinės uolienos sudarytos tik iš vienos rūšies nuosėdų, kurios visos yra maždaug vienodo dydžio, pavyzdžiui, smėlis. Kitose nuosėdinėse uolienose yra didelių ir mažų gabalėlių, taip pat skirtingų rūšių uolienų gabalėlių. Gerai žinomos nuosėdinės uolienos yra smiltainis ir klintys.
Nuosėdinių uolienų galima rasti bet kurioje Žemės vietoje. Kai nuosėdinės uolienos įkaitinamos ir suspaudžiamos, jos tampa metamorfinėmis uolienomis. Igninės uolienos yra vulkaninės kilmės. Per labai ilgą laiką uolienos perdirbamos dviem būdais. Kai jūrinės nuosėdos pakyla virš jūros lygio, jos suyra, o jų gabalai nunešami į jūrą. Per daug ilgesnį laiko tarpą gali susidurti žemyninės plokštės. Tada viena plokštė palenda po kita (subdukuojama), ir visa jos medžiaga perdirbama, atsirandanti daug vėliau.
Susiję puslapiai
- Uolienų sąrašas
- Ignojaus uoliena
- Metamorfinės uolienos
- Mineralų sąrašas
- Neatitikimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nuosėdinės uolienos?
A: Sedimentinės uolienos - tai uolienos, susidariusios iš laikui bėgant susikaupusių nuosėdų.
K: Kaip susidaro nuosėdinės uolienos?
A: Nuosėdinės uolienos susidaro iš medžiagų, kurios nukrenta į vandenynų ir ežerų dugną, įskaitant smulkius kitų uolienų gabalėlius, negyvus gyvūnus, augalus, mikroorganizmus ir neorganines chemines medžiagas, kurios gali nusėsti iš vandens tirpalų.
K: Kokios yra kitos uolienų rūšys?
A: Kitos uolienų rūšys yra magminės ir metamorfinės uolienos.
K: Kokios yra labiausiai paplitusios nuosėdinės uolienos?
A: Trys labiausiai paplitusios nuosėdinės uolienos yra klintys, smiltainis ir skalūnai.
K: Kokią dalį Žemės sausumos ploto užima nuosėdinės uolienos?
A: Nuosėdinės uolienos užima 75-80 % Žemės sausumos ploto.
K: Kokią Žemės plutos dalį sudaro nuosėdinės uolienos?
A: Nuosėdinės uolienos sudaro tik 5 % Žemės plutos.
K: Koks yra santykinis skirtingų nuosėdinių uolienų tipų paplitimas?
Atsakymas: Daugiausia nuosėdinių uolienų yra kalkakmenio, po jo seka smiltainis ir skalūnai.
