Smiltainis — nuosėdinė uoliena: sudėtis, savybės ir panaudojimas

Smiltainis yra nuosėdinė uoliena. Tai uoliena, sudaryta iš sutankinto smėlio. Smėlis - tai smulkios uolienų ir mineralų (pvz., kvarco ir feldšpatų) grūdeliai. Tai labiausiai paplitę Žemės plutoje esantys mineralai.

Daugelyje šalių statyboms naudojamas atmosferos poveikiui atsparus smiltainis. Tai gali būti kieta uoliena. Pavyzdžiui, iš kieto smiltainio gali būti gaminamos grindinio plokštės.

Smiltainis kaitinant ir veikiant slėgiui virsta kvarcitu. Taip atsitinka, kai po kalnų grandine uolienos suspaudžiamos ir įkaitinamos.

Sudėtis ir sandara

Smiltainio pagrindą dažniausiai sudaro kvarcas, tačiau jame taip pat gali būti feldšpatų, mica ir įvairių sunkesnių mineralų. Grūdeliai gali skirtis dydžiu, nuo labai smulkių iki stambesnių; jų storis ir rūšis lemia smiltainio atskirumo ir vietos poringumą. Grūdeliai dažniausiai yra sukalibruoti ir kartais gerai suapvalinti, kas rodo ilgą transportavimą vandenyje ar vėjo poveikį.

Grūdeliai sujungti įvairiais „cementais“ – dažniausiai tai yra silikatinis (kvarcinis) cementas, kalcito arba geležies oksidų pagrindu esantis cementas. Šių jungimo medžiagų rūšis daug lemia uolienos tvirtumą ir spalvą (geležies oksidai suteikia gelsvą, raudoną ar rudos atspalvį).

Susidarymas ir struktūros požymiai

Smiltainiai susidaro nuosėdų sankaupų metu upėse, pakrantėse, jūrose ar dykumų kopose. Dažnai juose matomos smulkios sluoksniuotės, kryžminė sluoksniuotė (cross-bedding), riflingo ar bangavimo pėdsakai, o kartais – ir išlikę fosilijų fragmentai. Tokie struktūriniai požymiai leidžia geologams atsekti senas aplinkas – pavyzdžiui, ar smėlis buvo nuneštas upės, marių ar eolinio (vėjo) proceso.

Fizinės savybės

  • Poringumas ir pralaidumas: smiltainis gali būti gerokai poringas ir pralaidus, todėl dažnai veikia kaip vandens ar naftos saugykla (akviferai arba rezervuarinės uolienos).
  • Tvirtumas: priklauso nuo cementacijos laipsnio – gerai cementuotas smiltainis gali būti kietas ir atsparus dilimui.
  • Atsparumas atmosferos poveikiui: gerai cementuoti kvarco turintys smiltainiai būna atsparūs šalčiui, drėgmei ir vėjui, tačiau silpnai cementuoti gali lengvai trupėti.
  • Spalva: nuo baltos ir pilkos iki raudonos, rudos ar geltonos – spalvą daug lemia priemaišos ir geležies oksidai.

Panaudojimas

Smiltainis turi daug praktinių pritaikymų:

  • Kaip statybinė medžiaga: blokai, plokštės, fasadų apdaila, grindinio plytos ir apdailos akmenys.
  • Kelių ir betono užpildas bei frakcijos: susmulkintas smiltainis naudojamas kaip užpilas ar konstrukcinių mišinių priedas.
  • Skulptūra ir paminklai: kai kurios smiltainio rūšys lengvai apdorojamos ir poliruojamos.
  • Hidrogeologijoje ir naftos pramonėje: kaip natūralūs požeminio vandens akviferai arba naftos/gamtinių dujų rezervuarinės uolienos dėl savo poringumo ir pralaidumo.

Apdirbimas ir eksploatavimas

Smiltainis kasamas karjeruose, dažnai pjaunamas į blokus ar smulkinamas. Paviršiaus apdorojimas (poliravimas, šlifavimas, impregnavimas) pagerina jo atsparumą ir estetiką. Svarbu atkreipti dėmesį į uolienos tankumą ir siaurąsias vietas – silpnai cementuoti smiltainiai gali lūžinėti apdirbant.

Aplinka, erozija ir priežiūra

Nors gerai cementuoti smiltainiai yra atsparūs, jie vis tiek veikiami išorinių veiksnių: šalčio, drėgmės, druskų kristalizacijos ir oro taršos (ypač sieros dioksido poveikio). Dėl to paminklams ir istoriniams fasadams dažnai taikomi apsauginiai impregnantai ar restauravimo metodai. Aplinkos sąlygos ir žmogaus veikla gali pagreitinti smiltainio eroziją, todėl priežiūra ir tinkamas projektavimo sprendimas (stogo atbraila, nutekamųjų sistemų įrengimas) yra svarbūs.

Kietėjimas į kvarcitą

Ilgalaikis suspaudimas ir aukštesnė temperatūra gali sukelti smiltainio pervirsmą į kvarcitu – metamorfizuotą, daug tankesnę ir tvirtesnę uolieną. Toks procesas paprastai vyksta gelmėje po didelėmis slėgio ir temperatūros sąlygomis, pavyzdžiui, po kalnų grandinėmis.

Santrauka

Smiltainis yra universali, morfologiškai įvairi nuosėdinė uoliena, kurios savybės priklauso nuo smėlio frakcijų, cementacijos ir mineralo sudėties. Jis svarbus tiek geologiniame tyrime (rekonstruojant senas aplinkas), tiek pramonėje ir statyboje. Tinkamai parinktas ir apdorotas smiltainis gali tarnauti ilgus dešimtmečius, tačiau reikalauja dėmesio dėl erozijos ir atmosferos poveikio.

Siccar Point, eroduoti švelniai nuožulnūs devono senojo raudonojo smiltainio sluoksniai, dengiantys konglomerato sluoksnį ir senesnes vertikaliai slūgsančias silūro pilkšvąsias uolienas.Zoom
Siccar Point, eroduoti švelniai nuožulnūs devono senojo raudonojo smiltainio sluoksniai, dengiantys konglomerato sluoksnį ir senesnes vertikaliai slūgsančias silūro pilkšvąsias uolienas.

Raudonasis smiltainisZoom
Raudonasis smiltainis

Kilmė

Smiltainis formuojasi dviem etapais. Pirmiausia smėlio sluoksniai susidaro iš vandens arba oro (kaip dykumoje) susidariusių nuosėdų.

Tuomet smėlio dalelės sutankinamos spaudžiant virš jų esančioms nuosėdoms ir sulipdomos (suklijuojamos). Cementas yra kalcitas (kalcio karbonatas), kvarcas (silicio dioksidas) arba molis. Geležies oksidas dažnai suteikia smiltainiui rausvą spalvą.

Susiję puslapiai

  • Senasis raudonasis smiltainis susidarė jūros sąlygomis. Jis yra purvinos tamsiai raudonos spalvos. Devono periodas.
  • Naujasis raudonasis smiltainis buvo klojamas dykumos sąlygomis. Tai gana ryškios oranžiškai raudonos spalvos uoliena. Permo periodas.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3