Žemės pluta
Žemės pluta yra kietas išorinis Žemės sluoksnis. Ji sudaro mažiau nei 1 % Žemės tūrio. Žemės plutą sudaro įvairių rūšių uolienos: magminės, metamorfinės ir nuosėdinės.
Po pluta yra mantija. Pluta ir viršutinė mantija sudaro litosferą. Litosfera suskaidyta į tektonines plokštes, kurios gali judėti.
Pluta yra dviejų skirtingų tipų. Viena iš jų - žemyninė pluta (po sausuma), kita - vandenynų pluta (po vandenynais). Kontinentinė pluta yra storesnė - nuo 30 km iki 50 km storio. Ji daugiausia sudaryta iš mažiau tankių, daugiau felsinių uolienų, pavyzdžiui, granito. Vandenyno pluta yra plonesnė, nuo 5 km iki 10 km storio. Ji sudaryta iš tankesnių, mafinių uolienų, pavyzdžiui, bazalto.
Dėl geoterminėsenergijos plutos temperatūra didėja su gyliu. Ten, kur pluta susilieja su mantija, temperatūra gali būti nuo 200 °C (392 °F) iki 400 °C (752 °F). Žemės pluta yra šalčiausias sluoksnis, nes ją veikia atmosfera.
Žemės pjūvis nuo branduolio iki egzosferos
Sudėtis
Igninės uolienos pagal tūrį sudaro daugiau kaip 90 % Žemės plutos. 47 psl. Tai nepastebima, nes jas dažniausiai dengia nuosėdinės ir metamorfinės uolienos.
Viena silikatų šeima - feldšpatai - sudaro apie pusę plutos medžiagos (60 % masės), o likusią dalį sudaro kvarcas. Kiti paplitę mineralai yra žėrutis ir raugerškis.
Tik 8 % Žemės plutos sudaro nesilikatiniai mineralai, įskaitant karbonatus, sulfidus, chloridus ir oksidus.
Plutos formavimas
Žemės mantija ir pluta susiformavo praėjus maždaug 100 mln. metų po planetos susiformavimo, maždaug prieš 4,6 mlrd. metų. Iš pradžių pluta buvo labai plona ir tikriausiai dažnai keitėsi, nes tektoninės plokštės judėjo daug dažniau nei dabar. Plutą galėjo daug kartų suardyti į Žemę atsitrenkę asteroidai, kurie vėlyvuoju sunkiojo bombardavimo laikotarpiu buvo daug dažnesni.
Seniausiai vandenynų bazaltų plutai šiandien yra tik apie 200 mln. metų. Didžioji dalis žemyninės plutos yra daug senesnė. Seniausios Žemėje esančios žemyninės plutos uolienos yra 3,7-4,28 mlrd. metų senumo kratonai. Jų rasta Narerio gneiso terrane Vakarų Australijoje, Akastos gneise Šiaurės Vakarų teritorijose Kanados skyde ir Fenoskandijos skyde. Keletas mažiausiai 4,3 mlrd. metų senumo cirkonų rasta Narryer gneiso terrane Vakarų Australijoje.
Vidutinis Žemės žemyninės plutos amžius yra apie 2,0 mlrd. metų. Dauguma plutos uolienų, susidariusių iki 2,5 mlrd. metų, yra kratonuose. Tokia sena žemyninė pluta ir po ja esanti mantija yra mažiau tanki nei kitose Žemės vietose. Pasislinkus plokštėms jos nesunkiai suyra. Naujos žemyninės plutos susidarymas susijęs su didelių orogenijų arba kalnų statybos laikotarpiais. Tai vyksta tuo pačiu metu, kai susiformuoja superkontinentai, tokie kaip Rodinija, Pangėja ir Gondvana. Žemės pluta iš dalies formuojasi susijungiant salų lankams, įskaitant granito ir metamorfinių raukšlių juostas. Iš dalies juos kartu išlaiko po pluta esančios mantijos subdukcija, dėl kurios susidaro mantija, ant kurios pluta gali plūduriuoti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Žemės pluta?
A: Žemės pluta yra kietas išorinis Žemės sluoksnis.
K: Kokia yra Žemės plutos sudėtis?
A: Žemės pluta sudaryta iš įvairių uolienų, pavyzdžiui, magminių, metamorfinių ir nuosėdinių uolienų.
K: Kas yra litosfera?
A: Litosfera - tai Žemės pluta ir viršutinė mantija kartu.
K: Kas yra tektoninės plokštės?
A: Tektoninės plokštės yra litosferos dalys, kurios gali judėti.
K: Kuo žemyninė pluta skiriasi nuo vandenynų plutos?
A: Žemyninė pluta yra storesnė (30-50 km) ir sudaryta iš ne tokių tankių, daugiau felsinių uolienų, pavyzdžiui, granito. Vandenynų pluta yra plonesnė (nuo 5 iki 10 km) ir sudaryta iš tankesnių, mafinių uolienų, tokių kaip bazaltas.
K: Kokia yra plutos temperatūra?
A: Dėl geoterminės energijos plutos temperatūra didėja su gyliu. Ten, kur pluta susilieja su mantija, temperatūra gali būti nuo 200 °C iki 400 °C.
K: Kodėl pluta laikoma šalčiausiu sluoksniu?
A.: Pluta yra veikiama atmosferos, todėl ji laikoma šalčiausiu sluoksniu.
