Hornblendas yra sudėtinga silikatinių mineralų grupė, dažnai vartojama lauko terminologijoje apibūdinti tamsius amfibolius. Nors hornblendas nėra pripažintas kaip vienas konkretus mineralas, šis pavadinimas apima kelias tarpusavyje maišomas amfibolių sudėtis.

Apibrėžimas ir cheminė sandara

Hornblendas laikomas izomorfiniu (t. y. kietuoju tirpalu arba serija) mišiniu, sudarytu iš įvairių amfibolių komponentų. Tradiciškai jį apibūdina trijų pagrindinių cheminių komponentų derinys: kalcio-geležies-magnio silikatai, aliuminio-geležies-magnio silikatai ir geležies-magnio silikatai. Bendro pobūdžio cheminiai elementai yra Ca, Na, Mg, Fe, Al, Si, O ir OH. Hornblendų formulės gali skirtis priklausomai nuo geležies ir magnio santykio bei aliuminio kiekio.

Fizikinės savybės

  • Kietumas: 5–6 (Mohso skalėje).
  • Savitasis sunkis: apie 2,9–3,4.
  • Spalva: paprastai nepermatoma žalia, žalsvai ruda, ruda arba juoda; dažnai intensyviai tamsi.
  • Blizgesys: stiklinius arba šiek tiek marmurinį (vitreous–subresinous).
  • Skilinėjimas: ryškus, amfiboliams būdingu kampu — dvi plokštumos, kurios susikerta maždaug 56° ir 124° kampais (ši ypatybė padeda atskirti amfibolius nuo piroksenų, kurių skilinėjimas artimas 90°).
  • Kristalų sistema: monoclininė; dažnai formuojasi stulpeliniai arba prizmatiški kristalai, taip pat gali būti masyvios arba pluoštinės formos.
  • Plėvelinis jeigu stebima plika akimi: pleokroizmas — spalva gali keistis priklausomai nuo žiūros kampo, ypač plonų skaidrių mikroskopiniu tyrimu.

Atpažinimas lauke ir užrašai

Hornblendą galima supainioti su kitais tamsiais mineralais. Jis dažnai painiojamas su augitu (piroksenas) ir biotitu; tačiau atskirti padeda skilinėjimo kampai ir kristalinė sandara: augitas turi skilinėjimą arti 90°, o augitas ir biotitas elgiasi kitaip (biotitas yra sluoksninis, pleiskanojantis/pliuskuojantis). Hornblendas taip pat gali būti randamas kartu su biotito žėručiais kalnų uolienose, įskaitant granite.

Geologinė raida ir pasiskirstymas

Hornblendos dažniausiai susidaro tiek magmatinėse, tiek metamorfizuotose uolienose. Jie yra įprasti vidutinių ir bazaltinių magminių uolienų (andesitai, dioritai, bazaltai), taip pat metamorfituose (pvz., amphibolitai, kai kuriuose skalūnuose ir mišriuose metamorfituose). Hornblendos rodo tam tikras temperatūros ir slėgio sąlygas, todėl yra naudingi petrologiniams interpretavimams.

Reikšmė ir panaudojimas

  • Petrografijoje hornblendai yra svarbūs indikaciniai mineralai, padedantys nustatyti uolienos kilmę ir metamorfinių sąlygų intensyvumą.
  • Tiesioginio komercinio panaudojimo hornblendai neturi daug — jie nėra reikšmingi metalų rūdai. Kai kuriuose atvejuose tamsių uolienų, turinčių daug hornblendų, fragmentai naudojami kaip skalda ar užpildai, jeigu nėra sveikatai pavojingų pluoštinių formų.

Sauga

Nors kai kurie amfiboliai gali formuotis pluoštinėmis (asbestinėmis) formomis, tipinis hornblendas dažniausiai nėra pluoštinis asbestas. Vis dėlto, dirbant su natūraliomis uolienomis arba perdirbant medžiagas, visada patariama vengti įkvėpimo dulkių ir paisyti saugos reikalavimų.

Santrauka

Hornblendas — tai lauko terminas, apibendrinantis tamsių amfibolių grupę su įvairesne chemine sudėtimi (kalcis, magnis, geležis, aliuminis, silikatai). Jis pasižymi 5–6 kietumu, specifiniu sunkumu 2,9–3,4, tamsiomis spalvomis ir būdingu dvitapio skilinėjimu ~56°/124°. Hornblendai yra reikšmingi petrologijoje ir plačiai paplitę tiek magminėse, tiek metamorfizuotose uolienose.