Amfibolas yra inosilikatinių mineralų grupė. Jie paprastai sudaro prizmės arba adatinius kristalus ir randami tiek magminiuose, tiek metamorfiniuose uolienose.

Struktūra ir cheminė sudėtis

Amfiboliai turi charakteringą dvigubos grandinės SiO4 tetraedrų struktūrą — dvi tetraedrų grandinės susijungia viena su kita. Paprastai jų kristalinėje gardelėje be silicio ir deguonies taip pat yra pereinamųjų metalų jonų, dažniausiai geležies ir (arba) magnio jonų, bet gali būti ir kalcio, natrio, aliuminio bei kitų elementų.

Bendra amfibolų cheminė formulė dažnai rašoma supaprastintai kaip (Ca,Na)2(Mg,Fe,Al)5Si8O22(OH)2, nors konkreti sudėtis labai kinta priklausomai nuo rūšies.

Fizinės ir optinės savybės

  • Spalvos: amfiboliai gali būti žali, juodi, rudi, geltoni, mėlyni arba bespalviai.
  • Kietumas: apie 5–6 pagal Mohso skalę.
  • Tankis: paprastai 2,9–3,6 g/cm3, priklausomai nuo geležies kiekio.
  • Skaldymasis: dvi aiškios plokštumos su kampu ~56° ir ~124° (tai svarbus požymis, skiriantis amfibolus nuo piroksenų, kurių skaldymasis yra beveik 90°).
  • Optika: dažnai stipriai pleohrojiški kristalai poliarizuotame šviesoje; daugelis amfibolų yra dviksičiai optiškai anizotropiški.
  • Kristalo forma: prizmatiški arba adatinių kristalų agregatai; gali susidaryti pluoštiniai (fibrozni) pavidalai.

Vietojavimas ir geologinis vaidmuo

Amfiboliai randami plačiai: ignezinėse uolienose (pvz., bazaltuose, andezituose, gabruose) ir metamorfose — metamorfiniuose akmenyse, tokiuose kaip amfibolitas (gaminamas iš bazaltų ar gabro metamorfizacijos) ir įvairūs schistai. Jie formuojasi esant vidutinėms temperatūroms ir slėgiams, dažnai nurodydami tam tikras metamorfines sąlygas.

Klasifikacija ir pavyzdžiai

Amfibolų grupėje yra keletas gerai žinomų mineralų: hornblende (hornblendas) — maišytinė grupė, tremolite (tremolitas), actinolite (aktinolitas), anthophyllite (antofilitas), taip pat fibroziniai amfiboliai, kurie istorijoje buvo naudojami kaip asbestas (pvz., krokidolitas ir amozitas).

Paskirtis ir sveikatos aspektai

Amfiboliai turi ir taikomąją vertę: kai kurios rūšys naudojamos kaip apdailos akmenys arba kolekciniai mineralai. Tačiau svarbu pabrėžti saugumo aspektą: pluoštiniai (fibrozni) amfiboliai priklauso asbesto grupei ir kelia pavojų kvėpavimo takams — ilgalaikis plaučių įkvėpimas gali sukelti asbestozę, plaučių vėžį ir mezoteliomą. Todėl su pluoštiniais amfibolais būtina elgtis atsargiai ir laikytis sveikatos bei saugos reikalavimų.

Kaip identifikuoti amfibolus lauke

  • Tikrinti skaidymą: dvi plokštumos su kampu apie 56°/124°.
  • Stebėti spalvą ir blizgesį — daugelis amfibolų būna tamsūs ir blizgūs.
  • Naudoti rankinį palydovą: kietumas ~5–6; jei įmanoma, atlikti mikroskopinį tyrimą arba rentgeno difrakciją tiksliai identifikacijai.